Televizorius neaptinka HDMI: ką daryti?

Kodėl televizorius kartais tampa aklam HDMI signalui

Prisijungiate naują žaidimų konsolę, kompiuterį ar Blu-ray grotuvą prie televizoriaus, įjungiate visus prietaisus ir… nieko. Juodas ekranas, kartais užrašas „No Signal” arba tiesiog televizorius atkakliai rodo, kad HDMI lizdas tuščias, nors laidas akivaizdžiai įkištas. Tokia situacija tikrai nepriklauso prie malonių, ypač kai nekantraujate išbandyti naują įrangą.

HDMI technologija, nors ir atrodo paprasta – vienas laidas perduoda ir vaizdą, ir garsą – iš tikrųjų yra gana sudėtinga sistema. Televizorius ir prijungtas įrenginys turi „susikalbėti” tarpusavyje, apsikeisti informacija apie palaikomas raiškas, garso formatus, apsaugos protokolus. Kai šis dialogas nepavyksta, gauname tylą ir juodą ekraną.

Dažniausiai problema slypi ne gedime, o komunikacijos sutrikime tarp įrenginių. Gera žinia – absoliuti dauguma tokių situacijų išsprendžiamos namuose, be technikų pagalbos ir papildomų išlaidų.

Pirmieji žingsniai: kas veikia, o kas ne

Prieš lendant į nustatymus ar perkant naujus laidus, verta sistemiškai patikrinti, kur iš tikrųjų slypi problema. Pradėkite nuo paprasčiausio dalyko – įsitikinkite, kad televizorius tikrai nustatytas į tą HDMI įėjimą, prie kurio prijungėte įrenginį. Skamba kvailai, bet daugelis šiuolaikinių televizorių turi 3-4 HDMI lizdus, o kartais jie pažymėti ne visai aiškiai.

Pabandykite perjungti televizorių tarp skirtingų HDMI įėjimų ir grįžti atgal. Kartais televizoriaus procesorius tiesiog „užstringa” ir tokia paprasta manipuliacija jį pažadina. Jei turite keletą HDMI lizdų, išbandykite prijungti įrenginį prie kito – ne visi televizoriaus HDMI portsai yra vienodi, kai kurie palaiko naujesnes funkcijas, kiti senesnes.

Patikrinkite, ar prijungtas įrenginys iš tikrųjų įjungtas ir veikia. Kompiuteriai kartais pereina į miego režimą ir neaktyvuoja vaizdo išvesties, kol nepajudinsite pelės. Žaidimų konsolės gali būti įjungtos, bet ekranas užstrigęs konfigūracijos meniu, kurio nematote.

Pažiūrėkite į HDMI laido galus – ar jie tvirtai įkišti? Kai kurie laidai turi fiksatorius, bet dauguma tiesiog įkišami, ir kartais atrodo, kad laidas įdėtas, nors iš tikrųjų kontaktas nevisiškas. Ištraukite ir vėl įkiškite abu galus, įsitikindami, kad jaučiate aiškų „kliktelėjimą” arba kad jungtis įėjo iki galo.

Jėgos išbandymas: perkrovimas daro stebuklus

Elektronika kartais tiesiog reikia „atsikvėpti”. Televizoriai ir kiti įrenginiai šiandien yra iš esmės kompiuteriai su sudėtingomis operacinėmis sistemomis, kurios gali užstrigti ar susimaišyti. Tikras perkrovimas – ne tik nuotolinio valdymo pulteliu paspaudžiamas mygtukas, o visiškas atjungimas nuo elektros tinklo.

Štai kaip tai padaryti teisingai: išjunkite televizorių, ištraukite jo maitinimo laidą iš rozetės. Taip pat išjunkite ir atjunkite nuo maitinimo visus prie televizoriaus prijungtus įrenginius. Palaukite bent 30 sekundžių – šis laikas reikalingas, kad kondensatoriai visiškai išsikrautų ir įrenginio atmintis išsivalytų. Kai kurie specialistai rekomenduoja net 2-3 minutes.

Dabar įjunkite viską atgal tokia tvarka: pirma televizorių, palaukite kol jis visiškai įsikraus, tada prijungtą įrenginį. Tokia seka leidžia televizoriui tinkamai atpažinti naujai pasirodžiusį signalą. Nustebsite, kaip dažnai šis paprastas triukas išsprendžia problemą – aš pats ne kartą taip „sutaisydavau” savo namų kiną, kai jis atsisakydavo rodyti vaizdą po elektros tinklo sutrikimų.

HDMI laido paslaptys ir kaip jį išbandyti

HDMI laidai nėra visi vienodi, nors iš išorės atrodo beveik identiškai. Senas HDMI 1.4 laidas puikiai veiks su DVD grotuvais ir paprastais kompiuteriais, bet gali atsisakyti perduoti 4K vaizdą 60 Hz dažniu iš naujos žaidimų konsolės. Laidas gali būti fiziškai pažeistas – viduje yra labai ploni laidininkai, kurie lūžta nuo dažno lenkimo ar sutraiškoma, jei laidas buvo prispaustas baldų.

Paprasčiausias būdas patikrinti laidą – pabandyti kitą. Jei turite dar vieną HDMI laidą namuose (nuo kito įrenginio, pavyzdžiui), pabandykite jį. Jei staiga viskas veikia – problema buvo laide. Jei neturite atsarginio, galite pabandyti savo dabartinį laidą su kitu įrenginiu – jei ir ten neveikia, laidas tikrai kaltas.

Atkreipkite dėmesį į laido ilgį. HDMI signalui sunku keliauti labai ilgais atstumais – virš 10 metrų jau reikia specialių stiprintuvų arba aktyvių laidų. Jei naudojate ilgą laidą, tai gali būti problema, ypač su aukštos raiškos signalais.

Kai perkate naują laidą, nebūtina mokėti šimtų eurų už „premium” modelius su aukso jungtimis ir kvantine apsauga. Bet ir pigiausi 2 eurų laidai iš neaiškių šaltinių gali nuvylti. Pasirinkite vidutinės kainos laidą nuo žinomo gamintojo, įsitikinkite, kad jis atitinka HDMI 2.0 ar naujesnį standartą, jei naudojate 4K įrangą.

Nustatymų labirintai televizoriaus meniu

Televizorių nustatymai kartais slepia parinktis, kurios gali blokuoti HDMI signalą. Viena dažniausių – HDMI-CEC funkcija, kuri leidžia įrenginiams valdyti vienas kitą. Skirtingi gamintojai ją vadina skirtingai: Samsung – Anynet+, LG – SimpLink, Sony – Bravia Sync. Kai ši funkcija veikia nekorektiškai, ji gali trukdyti normaliam signalo perdavimui.

Pabandykite šią funkciją išjungti televizoriaus nustatymuose. Paprastai ji randama HDMI arba išorinių įrenginių nustatymuose. Išjunkite, perkraukite televizorių ir patikrinkite, ar problema išspręsta. Jei taip – galite palikti išjungtą arba vėliau bandyti vėl įjungti ir stebėti, ar problema kartojasi.

Kai kurie televizoriai turi skirtingus HDMI režimus – „standartinį” ir „pagerintą” arba „enhanced”. Pagerintas režimas palaiko aukštesnes raiškas ir dažnius, bet ne visi įrenginiai su juo draugauja. Pabandykite perjungti šį nustatymą. LG televizoriuose tai vadinama „HDMI ULTRA HD Deep Colour”, Samsung – „HDMI UHD Color”, Sony – „Enhanced format”.

Dar viena galimybė – televizorius nustatytas į neteisingą vaizdo režimą arba raišką. Kai kurie televizoriai leidžia rankiniu būdu nustatyti tikėtiną signalo tipą. Jei atsitiktinai nustatėte, kad HDMI1 turėtų gauti 1080p signalą, o siunčiate 4K – gali nieko nerodyti.

Kai problema slypti prijungtame įrenginyje

Kompiuteriai yra ypač dažni nusikaltėliai HDMI problemų srityje. Windows operacinė sistema kartais „pamiršta” išorinį ekraną arba nusprendžia, kad jo nebėra. Jei jungiate nešiojamą kompiuterį, pabandykite klaviatūros kombinaciją Windows + P – tai atvers projekcijos meniu, kur galite pasirinkti, kaip naudoti išorinį ekraną (dubliuoti, išplėsti, tik išorinis ekranas).

Vaizdo plokštės tvarkyklės taip pat gali sukelti problemų. Pasenusios arba, paradoksalu, per naujos tvarkyklės kartais nesuderinamos su tam tikrais televizoriais. Jei kompiuteris veikė su televizoriumi, bet po tvarkyklių atnaujinimo nustojo – tai tikrai tvarkyklių problema. Pabandykite grįžti prie ankstesnės versijos arba atnaujinti į naujausią.

Žaidimų konsolės (PlayStation, Xbox) kartais užstringa vaizdo nustatymuose. Jei keitėte raišką arba dažnį, o televizorius jo nepalaiko, gausite juodą ekraną. Dauguma konsolių turi saugos režimą – jei laikote įjungimo mygtuką ilgiau (paprastai 7-10 sekundžių), konsolė įsijungs su baziniais vaizdo nustatymais, kurie turėtų veikti bet kuriame televizoriuje.

Streaming įrenginiai (Chromecast, Fire TV, Apple TV) retai kelia problemų, bet ir jie ne idealūs. Kartais jiems reikia programinės įrangos atnaujinimo, kurį jie negali gauti, nes negali rodyti vaizdo – užburtas ratas. Pabandykite juos prijungti prie kito televizoriaus ar monitoriaus, atnaujinti, tada grąžinti atgal.

HDCP – nematomasis vaiduoklis sistemoje

HDCP (High-bandwidth Digital Content Protection) yra apsaugos technologija, kuri turi užkirsti kelią neteisėtam turinio kopijavimui. Ji veikia taip: televizorius ir įrenginys apsikeičia slaptais kodais, patvirtindami, kad abu yra „legalūs”. Jei šis rankos paspaudimas nepavyksta, gausite juodą ekraną arba pranešimą apie HDCP klaidą.

Problema ta, kad HDCP yra labai jautrus. Jei grandinėje yra bet koks įrenginys, kuris nepalaiko reikiamos HDCP versijos, viskas sustoja. Pavyzdžiui, jei naudojate HDMI perjungiklį (switcher) ar garso sistemą tarp šaltinio ir televizoriaus, ir tas tarpinis įrenginys palaiko tik HDCP 1.4, o jūsų 4K turinys reikalauja HDCP 2.2 – nieko neveiks.

Kaip tai išspręsti? Pirma, pabandykite prijungti šaltinį tiesiogiai prie televizoriaus, be jokių tarpinių įrenginių. Jei veikia – problema tarpiniame įrenginyje. Antra, patikrinkite visų grandinėje esančių įrenginių specifikacijas – ar jie palaiko reikiamą HDCP versiją. Trečia, atnaujinkite visų įrenginių programinę įrangą – kartais HDCP palaikymas pagerinamas per atnaujinimus.

Seni televizoriai (iki 2013-2015 metų) dažnai palaiko tik HDCP 1.4, o naujas 4K turinys reikalauja 2.2. Jei turite seną televizorių ir naują įrenginį, gali tekti sumažinti raišką įrenginio nustatymuose į 1080p – tai turėtų leisti veikti su senesne HDCP versija.

Kada problema rimtesnė nei atrodo

Jei išbandėte viską aukščiau aprašyta ir nieko nepadėjo, gali būti, kad turite fizinį gedimą. HDMI lizdai televizoriuje gali sugesti – ypač jei laidas dažnai kišamas ir traukiamas, arba jei jis buvo įkištas kampuotai ir mechaniškai pažeidė kontaktus. Pažiūrėkite į lizdą su žibintuvėliu – ar nematote sulenktu ar atsilupusių kontaktų?

Televizoriaus HDMI kontrolerio mikroschema taip pat gali sugesti. Tai rečiau, bet atsitinka, ypač po perkūnijos ar elektros tinklo įtampos šuolių. Jei nė vienas HDMI lizdas neveikia su jokiu įrenginiu ir jokiu laidu, bet kiti televizoriaus funkcijos veikia – greičiausiai problema kontroleryje.

Garantija tokiais atvejais – jūsų geriausias draugas. Jei televizorius dar garantinis, nedvejodami kreipkitės į servisą. Jei garantija baigėsi, įvertinkite remonto kainą – kartais ji gali būti neproporcingai didelė palyginti su televizoriaus verte, ypač jei tai senesnis modelis.

Laikinas sprendimas, kol remontuojate ar keičiate televizorių – naudoti kitus jungtis, jei jūsų įrenginiai jas palaiko. Komponentinės jungtys (raudonas-žalias-mėlynas) arba kompozitinės (geltonas vaizdo laidas) vis dar veikia daugelyje įrenginių, nors kokybė bus prastesnė. Tai ne idealus sprendimas, bet bent galėsite naudotis įranga.

Kai viskas vėl veikia: kaip išvengti problemų ateityje

Sėkmingai išsprendus HDMI problemą, norisi, kad ji niekada nebepasikartotų. Keletas paprastų įpročių gali labai sumažinti tikimybę susidurti su tuo pačiu vėl.

Pirmiausia – elkitės švelniai su laidais ir jungtimis. HDMI jungtys nėra sukurtos dažnam kišimui-traukimui. Jei dažnai keičiate įrenginius, geriau nusipirkite HDMI perjungiklį (switcher) – vieną kartą viską prijungsite prie jo, o paskui tik mygtuku perjungsite šaltinius. Tai tausoja ir televizoriaus, ir įrenginių lizdus.

Investuokite į normalios kokybės laidus. Nebūtina pirkti brangiausių, bet visiškai pigūs laidai iš neaiškių šaltinių dažnai būna prastos kokybės ir greitai sugenda. Vidutinės kainos laidas nuo žinomo gamintojo tarnaus metus be problemų.

Naudokite įtampos apsaugą (surge protector) visai savo elektronikai. Elektros tinklo įtampos šuoliai – viena dažniausių elektronikos gedimų priežasčių, įskaitant HDMI kontrolerius. Gera įtampos apsauga kainuoja 20-50 eurų ir gali išgelbėti šimtus eurų vertės įrangą.

Reguliariai atnaujinkite visų įrenginių programinę įrangą. Gamintojai dažnai taiso suderinamumo problemas per atnaujinimus. Tai ypač aktualu televizoriams ir žaidimų konsolėms. Dauguma šiuolaikinių įrenginių atnaujinimus siūlo automatiškai – nepraleiskite jų.

Ir paskutinis patarimas – jei kažkas veikia, neskubėkite keisti nustatymų be reikalo. Daugelis problemų prasideda nuo „pabandžiau pakeisti vieną nustatymą ir dabar nieko neveikia”. Jei vis dėlto eksperimentuojate, užsirašykite, ką keičiate, kad galėtumėte grįžti atgal.

HDMI technologija, nepaisant visų savo privalumų, kartais gali būti kaprizinga. Bet supratę pagrindinius jos veikimo principus ir turėdami šį problemų sprendimo planą, daugumą situacijų išspręsite patys per kelias minutes. O tai reiškia daugiau laiko mėgautis filmais, žaidimais ir kitais pramogomis, o ne kovoti su technologija.