Klaviatūros QWERTY išdėstymo priežastys

Kodėl raidės išdėstytos būtent taip?

Kiekvieną dieną mūsų pirštai šmižinėja per klaviatūrą, spausdindami laiškus, pranešimus ar darbo dokumentus. Bet ar kada susimąstėte, kodėl raidės išdėstytos būtent tokia keista tvarka? Q, W, E, R, T, Y – šis seka atrodo visiškai atsitiktinė, jei pagalvotume logiškai. Juk būtų daug paprasčiau išdėstyti raides abėcėlės tvarka arba pagal jų naudojimo dažnumą. Tačiau šis keistas išdėstymas turi ilgą istoriją, kurioje susipynė inžineriniai apribojimai, verslo sprendimai ir net keletas mitų.

QWERTY klaviatūros atsiradimas siekia XIX amžiaus vidurį, kai rašomosios mašinėlės tik pradėjo keisti pasaulį. Šis išdėstymas nėra atsitiktinumas – jis buvo sukurtas sprendžiant konkrečias technines problemas, su kuriomis susidūrė pirmųjų rašomųjų mašinėlių kūrėjai. Įdomiausia tai, kad nors tos problemos seniai išnyko, QWERTY išdėstymas išliko ir šiandien dominuoja beveik visame pasaulyje.

Rašomųjų mašinėlių era ir mechaniniai iššūkiai

1868 metais amerikietis išradėjas Christopheris Lathamas Sholesas kartu su savo komanda sukūrė vieną pirmųjų komercinių rašomųjų mašinėlių. Ankstyvosios versijos turėjo raides išdėstytas abėcėlės tvarka, kas atrodė visiškai logiška. Tačiau greitai paaiškėjo rimta problema – kai rašantis žmogus spausdavo per greitai ir ypač kai spausdavo greta esančias raides iš eilės, mechaniniai svirtys, kurios kėlė raides ant popieriaus, užsikabindavo viena už kitos.

Įsivaizduokite tokią konstrukciją: kiekviena klavišo raidė buvo prijungta prie ilgo metalinio svirties su raide ant galo. Kai spausdavote klavišą, tas svirtis kildavo ir smūgiuodavo į rašalinę juostelę, palikdamas raidės atspaudą ant popieriaus. Visos tos svirtys buvo išdėstytos pusapskritimiu ir susitikdavo viename taške – būtent ten, kur vykdavo spausdinimas. Jei du gretimi svirtys pakildavo beveik vienu metu, jie tiesiog susikabindavo ore, ir mašinėlė užstrigdavo.

Sholesas ir jo komanda suprato, kad reikia kaip nors išspręsti šią problemą. Jų sprendimas buvo geniališkai paprastas – išskaidyti dažniausiai kartu naudojamas raides po skirtingas klaviatūros vietas. Tokiu būdu mechaniniai svirtys, atsakingi už dažnai kartu spausdinamas raides, būtų fiziškai toliau vienas nuo kito ir turėtų mažesnę tikimybę susikabinti.

Kaip gimė QWERTY išdėstymas

Procesas nebuvo greitas ar paprastas. Sholesas kelerius metus eksperimentavo su įvairiais raidžių išdėstymais, stebėdamas, kurios raidės anglų kalboje dažniausiai naudojamos kartu. Jis analizavo žodžių struktūrą ir bandė rasti optimalų balansą tarp greičio ir patikimumo. Pavyzdžiui, raidės T ir H dažnai eina kartu žodyje „the” (dažniausias žodis anglų kalboje), todėl jos buvo išskirstytos – T atsidūrė viršutinėje eilėje, o H apatinėje.

Apie 1873 metus Sholesas priėjo prie išdėstymo, kuris labai primena šiuolaikinį QWERTY. Tiesa, buvo keletas skirtumų – pavyzdžiui, R ir periodo ženklas buvo kitose vietose. Galutinis QWERTY variantas nusistovėjo maždaug 1878 metais, kai Remington kompanija pradėjo masinę šių mašinėlių gamybą.

Įdomu tai, kad Sholesas ne tik skirstė problematiškas raides, bet ir bandė optimizuoti patį spausdinimo procesą. Viršutinėje eilėje jis išdėstė raides taip, kad pardavėjai galėtų greitai ir sklandžiai išspausdinti žodį „TYPE WRITER”, nenuleidžiant akių nuo potencialaus kliento. Tai buvo svarbus marketingo triukas – demonstracija atrodė sklandesnė ir įspūdingesnė.

Mitas apie tyčinį sulėtinimą

Internete dažnai galima rasti tvirtinimą, kad QWERTY išdėstymas buvo sukurtas tyčia sulėtinti spausdinimą. Tai vienas populiariausių mitų apie klaviatūras, bet jis neatitinka tikrovės. Sholesas nenorėjo, kad žmonės spausdintų lėčiau – jis norėjo, kad jie galėtų spausdinti greičiau be mašinėlės užstrigimo.

Skirtumas yra esminis. Problema nebuvo per greitas spausdinimas pats savaime, o greitas spausdinimas naudojant gretimas raides. Jei kas nors mokėjo spausdinti labai greitai naudodamas raides iš skirtingų klaviatūros vietų, tai buvo puiku – svirtys nesusikabindavo. QWERTY tikslas buvo mechaninis, ne psichologinis ar dirbtinis greičio ribojimas.

Tiesą sakant, kai Remington kompanija pradėjo gaminti šias mašinėles, jie aktyviai skatino žmones mokytis spausdinti greitai. Buvo organizuojami spausdinimo greičio konkursai, kurie padėjo populiarinti rašomąsias mašinėles. 1888 metais viena stenografė pavardė McGurrin laimėjo viešą konkursą, spausdindama QWERTY klaviatūra akla spausdinimo technika – tai dar labiau sustiprino šio išdėstymo populiarumą.

Kodėl QWERTY išliko iki šiol

Štai čia prasideda įdomiausia istorijos dalis. Mechaninės rašomosios mašinėlės jau seniai tapo muziejaus eksponatais. Elektroniams klaviatūroms visiškai nerūpi, ar spaudžiate gretimas raides – jokių svirtų, kurie galėtų susikabinti, čia nėra. Tad kodėl mes vis dar naudojame išdėstymą, sukurtą sprendžiant problemą, kuri nebegzistuoja?

Atsakymas glūdi ekonomikos ir psichologijos sąvokoje, vadinamoje „kelio priklausomybe” (path dependence). Kai tam tikras standartas įsitvirtina, jo pakeisti tampa nepaprastai sunku, net jei egzistuoja geresni alternatyvos. QWERTY tapo standartu dar XX amžiaus pradžioje, ir milijonai žmonių išmoko spausdinti būtent šiuo išdėstymu. Mokyklos pradėjo mokyti QWERTY, kompanijos pirko QWERTY klaviatūras, o žmonės įgijo įgūdžius, kuriuos nenorėjo prarasti.

Persėdimas į kitą klaviatūros išdėstymą reikštų, kad reikėtų iš naujo mokytis spausdinti – procesas, kuris gali užtrukti savaites ar net mėnesius. Daugumai žmonių tai atrodo per didelė kaina, ypač kai QWERTY jau veikia „pakankamai gerai”. Be to, jei jūs išmoktumėte kitą išdėstymą, bet visi kompiuteriai darbe, bibliotekoje ar pas draugus turėtų QWERTY, jūsų naujas įgūdis taptų beveik nenaudingas.

Alternatyvos, kurios neprigijo

Per dešimtmečius buvo sukurta daugybė alternatyvių klaviatūros išdėstymų, kurie teoriškai yra efektyvesni už QWERTY. Žymiausias iš jų – Dvorak išdėstymas, sukurtas 1936 metais. Augustas Dvorak ir jo kolega Williamas Dealey atliko išsamią anglų kalbos analizę ir sukūrė išdėstymą, kuris turėtų leisti spausdinti greičiau ir su mažesniu pirštų nuovargiu.

Dvorak išdėstymas pagrįstas keliais principais: dažniausiai naudojamos raidės yra vidurinėje eilėje (home row), kur pirštai natūraliai ilsisi; darbo krūvis paskirstytas tolygiau tarp abiejų rankų; dažnai kartu naudojamos raidės išdėstytos taip, kad pirštai judėtų ritmiškai, kaitaliojant rankas. Tyrimai rodė, kad Dvorak išdėstymu galima spausdinti apie 5-10% greičiau su mažesniu nuovargiu.

Tačiau Dvorak taip ir neprigijo plačioje rinkoje. Nors kai kurie entuziastai jį naudoja ir šiandien, absoliuti dauguma pasaulio tebespaudina QWERTY. Priežastis paprasta – perjungimo kaštai buvo per dideli, o pranašumai – per maži, kad motyvuotų masišką pokytį. Be to, kai kurie vėlesni tyrimai suabejojo Dvorak pranašumų dydžiu, teigdami, kad skirtumas nėra toks dramatiškas, kaip iš pradžių manyta.

Kitos šalys sukūrė savo nacionalines QWERTY variacijų, pritaikytas jų kalboms. Pavyzdžiui, vokiečiai naudoja QWERTZ išdėstymą (Z ir Y sukeistos vietomis), o prancūzai – AZERTY. Lietuvoje naudojame standartinį QWERTY su galimybe perjungti į lietuvišką išdėstymą, kuris turi mūsų specialiuosius simbolius.

Ar QWERTY tikrai toks blogas

Daug kas kritikuoja QWERTY kaip neefektyvų ir pasenusį. Bet ar jis tikrai toks blogas? Realybė yra sudėtingesnė. Tiesa, kad QWERTY nebuvo optimizuotas greičiui ar ergonomiškumumui šiuolaikine prasme. Tačiau jis taip pat nėra katastrofiškai blogas.

Moderniuose tyrimuose paaiškėjo, kad patyrę QWERTY spausdintojai gali pasiekti labai aukštus greičius – profesionalai gali spausdinti 120-150 žodžių per minutę ar net daugiau. Tai rodo, kad žmogaus gebėjimas prisitaikyti ir išmokti yra neįtikėtinai galingas. Mūsų smegenys ir pirštai gali adaptuotis prie beveik bet kokio išdėstymo ir pasiekti aukštą efektyvumą su pakankama praktika.

Be to, šiuolaikinės ergonominės problemos, tokios kaip riešo tunelio sindromas ar pirštų nuovargis, dažniau siejamos ne su klaviatūros išdėstymu, o su bendra darbo vietos ergonomika, klaviatūros fizine konstrukcija ir darbo įpročiais. Tinkamas stalo aukštis, reguliarios pertraukos ir tinkama laikysena dažnai svarbiau nei raidžių išdėstymas.

Ateities perspektyvos ir technologijų kaita

Įdomu pagalvoti, ar QWERTY išliks dar šimtmetį. Technologijos keičiasi vis greičiau, ir klaviatūros gali tapti atgyvena greičiau, nei manome. Jau dabar vis daugiau žmonių naudoja balso atpažinimo sistemas, jutiklinius ekranus ir kitas alternatyvias įvesties priemones.

Išmaniųjų telefonų ekranų klaviatūros jau dabar veikia visiškai kitaip nei fizinės klaviatūros. Nors jos dažnai vizualiai atkartoja QWERTY išdėstymą, spausdinimo technika yra visiškai kitokia – naudojame nykščius, ne visus pirštus, ir automatinis teksto užbaigimas bei klaidų taisymas atlieka didžiulę dalį darbo. Kai kurios mobilios klaviatūros jau eksperimentuoja su visiškai kitokiais išdėstymais, optimizuotais nykščių naudojimui.

Dirbtinis intelektas ir mašininis mokymasis gali pakeisti būdą, kuriuo bendraujame su kompiuteriais. Galbūt ateityje dauguma teksto bus kuriama balsu arba net tiesiogiai iš minčių (nors pastarasis variantas dar labai toli nuo realybės). Kai tai įvyks, ginčai dėl klaviatūros išdėstymo taps tokia pat istorine smulkmena kaip diskusijos apie geriausią rašomosios mašinėlės svirtų konstrukciją.

Kas lieka po 150 metų

QWERTY klaviatūros istorija yra puikus pavyzdys, kaip technologiniai sprendimai, priimti sprendžiant konkrečias to meto problemas, gali išlikti daug ilgiau nei pačios problemos. Tai primena mums, kad standartai ir įpročiai turi milžinišką inerciją – kartą įsitvirtinę, jie gali dominuoti dešimtmečius ar net šimtmečius, net jei racionalus vertinimas rodytų, kad egzistuoja geresni variantai.

Ar turėtumėte išmokti Dvorak ar kitą alternatyvų išdėstymą? Jei esate entuziastas, kuris mėgsta eksperimentuoti ir turi laiko investuoti į mokymąsi – kodėl gi ne. Kai kurie žmonės praneša apie mažesnį pirštų nuovargį ir šiek tiek didesnį greitį. Tačiau daugumai žmonių QWERTY veikia visiškai gerai, ir nėra jokios realios priežasties keisti.

Svarbesni dalykai už raidžių išdėstymą: išmokti aklojo spausdinimo techniką (spausdinti nežiūrint į klaviatūrą), palaikyti gerą darbo vietos ergonomiką ir daryti reguliarias pertraukas. Šie dalykai turės daug didesnę įtaką jūsų produktyvumui ir sveikatai nei bet koks klaviatūros išdėstymas.

QWERTY išliks su mumis dar bent keletą dešimtmečių, kol technologijos galiausiai nepaslinks į visiškai kitokias įvesties formas. Ir tai visiškai gerai – kartais „pakankamai geras” standartas, kurį visi žino ir naudoja, yra vertingesnis už teoriškai tobulą sprendimą, kurį naudoja tik nedidelė mažuma.