Elektrinio grilio temperatūros reguliavimas

Kaip elektrinis grilis tapo virtuvės favoritu

Elektriniai griliai pastaraisiais metais užkariavo ne tik balkonus ir terasas, bet ir virtuvių erdves. Jų populiarumas augo kartu su vis didėjančiu susidomėjimu sveikesniu maistu ir patogumu. Tačiau daugelis žmonių, įsigiję tokį prietaisą, susiduria su viena didžiausia problema – kaip tinkamai reguliuoti temperatūrą, kad mėsa būtų sultinga, daržovės traškios, o ne prisvilę ar, dar blogiau, prisvilę anglys?

Temperatūros reguliavimas elektriniais griliais skiriasi nuo tradicinio anglių ar dujų grilio. Čia nėra liepsnos, kurią matytume akimis, nėra to specifinio kvapo, kuris bylotų apie karštį. Viskas vyksta tyliai, elektros energija paverčiama šiluma per kaitinamąsias detales. Ir būtent šis procesas reikalauja kitokio požiūrio bei supratimo.

Šilumos šaltinis ir jo veikimo principas

Elektrinio grilio širdis – tai kaitinimo elementai. Dažniausiai tai būna spiralės arba strypai, pagaminti iš specialių lydinių, kurie gali atlaikyti aukštą temperatūrą ir efektyviai ją spinduliuoti. Kai elektros srovė praeina per šiuos elementus, jų varžas sukelia šilumą – tas pats principas, kuris veikia ir elektrinėje viryklėje ar šildytuve.

Skirtingai nei dujų grilis, kur galima greitai padidinti ar sumažinti liepsną, elektrinis grilis reaguoja lėčiau. Kaitinimo elementams reikia laiko įkaisti iki reikiamos temperatūros, o atvėsti – dar ilgiau. Tai svarbu suprasti planuojant kepimą. Jei ant grilio padėsite mėsą per anksti, kai jis dar nepakankamai įkaitęs, maistas tiesiog virš, o ne kepsis su ta gardžia plutele.

Šiuolaikiniai elektriniai griliai naudoja įvairius kaitinimo elementų išdėstymus. Vieni turi vieną centralizuotą šildymo zoną, kiti – kelias nepriklausomas, leidžiančias skirtingose grilio dalyse palaikyti skirtingą temperatūrą. Tai ypač patogu, kai tuo pačiu metu kepate skirtingus produktus, reikalaujančius nevienodo karščio.

Termostato vaidmuo ir temperatūros valdymas

Daugelis elektrinių grilių turi integruotą termostatą – tai savotiškas „protas”, kuris stebi ir reguliuoja temperatūrą. Paprasčiausiuose modeliuose tai gali būti mechaninis jungiklis su keliais nustatymais: žemas, vidutinis, aukštas. Pažangesnėse versijose rasite skaitmeninį valdymo pultą, kuriame galite nustatyti tikslią temperatūrą laipsniais.

Termostatas veikia pagal grįžtamojo ryšio principą. Temperatūros jutiklis, įmontuotas grilio korpuse ar kepimo paviršiuje, nuolat matuoja karštį. Kai temperatūra pasiekia nustatytą lygį, termostatas sumažina arba visiškai nutraukia elektros tiekimą kaitinimo elementams. Kai temperatūra nukrenta žemiau norimos ribos, termostatas vėl įjungia šildymą. Šis ciklas kartojasi visą kepimo laiką.

Problema ta, kad ne visi termostatai yra vienodai tikslūs. Pigesnių modelių temperatūros svyravimai gali siekti 20-30 laipsnių, o tai jau gana daug. Profesionalesni griliai palaiko temperatūrą su 5-10 laipsnių tikslumu. Todėl, jei rimtai domitės griliuote, verta investuoti į geresnės kokybės įrangą arba bent jau įsigyti atskirą virtuvės termometrą, kuris padės kontroliuoti tikrąją temperatūrą.

Temperatūros zonos ir jų panaudojimas

Patyrę grilininkai žino, kad sėkmingam kepimui reikia ne vienos, o kelių temperatūros zonų. Tradiciniuose griliuose tai pasiekiama išdėstant anglis ar reguliuojant degiklių intensyvumą skirtingose vietose. Elektriniuose griliuose tai šiek tiek sudėtingiau, bet įmanoma.

Jei jūsų grilis neturi kelių nepriklausomų šildymo zonų, galite sukurti temperatūros skirtumus naudodami paties grilio konstrukciją. Paprastai karščiausias būna centras, virš kaitinimo elemento, o kraštai šiek tiek vėsesni. Šią savybę galite panaudoti savo naudai: centre kepkite tuos produktus, kuriems reikia intensyvaus karščio, o kraštuose – jautresnius.

Storesniems mėsos gabalams naudinga dviejų zonų technika. Pradžioje mėsą apkepinate aukštoje temperatūroje (apie 220-250°C), kad susidarytų skani plutelė. Tada perkėlę į vėsesnę zoną arba sumažinę bendrą temperatūrą iki 150-180°C, leidžiate mėsai tolygiai išsivirti viduje, neperdegant išorėje. Taip gaunate idealų rezultatą – traškią plutelę ir sultingą vidurį.

Konkretūs temperatūros režimai skirtingiems produktams

Kiekvienas produktas ant grilio reikalauja savo temperatūros režimo. Čia nėra vieno universalaus nustatymo, kuris tiktų visam. Daržovės, žuvis, vištiena, jautiena – visi jie „bendrauja” su karščiu skirtingai.

Daržovėms puikiai tinka vidutinė temperatūra – apie 180-200°C. Per aukštas karštis jas greitai apanglija išorėje, palikdamas žalias viduje. Plonesni daržovių griežinėliai, tokie kaip cukinijos ar baklažanų riekės, gali būti kepami ir šiek tiek aukštesnėje temperatūroje, bet trumpiau. Stambesnėms daržovėms, pavyzdžiui, svogūnų pusėms ar bulvių skiltelėms, geriau tinka ilgesnis kepimas žemesnėje temperatūroje.

Vištiena – tai produktas, kuriam reikia ypatingos atsargos. Ji turi būti gerai iškepta viduje (vidinė temperatūra turėtų pasiekti 75°C), bet ne perdžiūvusi. Pradėkite su 200°C, kad susidarytų plutelė, tada sumažinkite iki 160-180°C ir kepkite, kol vidinė temperatūra pasieks reikiamą lygį. Vištos krūtinėlei gali prireikti 15-20 minučių, o šlaunelėms – 25-30.

Jautiena ir kiauliena suteikia daugiau laisvės. Jei mėgstate steikus su krauju, naudokite aukštą temperatūrą (230-250°C) ir kepkite trumpai – po 3-4 minutes kiekvieną pusę vidutinio storio steikui. Gerai iškepta mėsa reikalauja žemesnės temperatūros ir ilgesnio laiko. Kiaulienai visada rekomenduojama vidinė temperatūra ne žemesnė kaip 70°C, todėl geriau kepti 180-200°C temperatūroje ilgiau.

Praktiniai patarimai temperatūros kontrolei

Net ir turėdami puikų grilį su tikslia temperatūros kontrole, galite susidurti su iššūkiais. Aplinkos sąlygos – vėjas, oro temperatūra, drėgmė – viskas daro įtaką, ypač jei grilį naudojate lauke ar balkone.

Pirmiausia, visada įkaitinkite grilį bent 10-15 minučių prieš pradėdami kepti. Tai leidžia ne tik kaitinimo elementams pasiekti reikiamą temperatūrą, bet ir pačiam kepimo paviršiui tolygiai įšilti. Šaltas grilis sugeria daug šilumos iš maisto, dėl ko jis nebekepamas, o virsta.

Dangtis – jūsų geriausias draugas temperatūros palaikyme. Uždengtas grilis veikia kaip orkaitė, išlaikydamas stabilią temperatūrą ir tolygiai paskirstydamas šilumą. Kiekvieną kartą atidarę dangtį, išleidžiate šilumą, ir grilui prireikia laiko ją atstatyti. Todėl atsidarinėkite tik tada, kai tikrai reikia – apversti maistą ar patikrinti paruošimo laipsnį.

Jei kepate daug produktų vienu metu, neperkraukite grilio paviršiaus. Šaltas maistas atima šilumą, o jei jo per daug, grilis gali nebesugebėti palaikyti reikiamos temperatūros. Geriau kepkite keliais etapais, išlaikydami tarpus tarp gabalų, kad oras galėtų cirkuliuoti.

Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

Viena dažniausių klaidų – per didelis skubėjimas. Žmonės linkę didinti temperatūrą, tikėdamiesi, kad maistas kepsis greičiau. Realybėje tai dažnai baigiasi apdegusia išore ir neiškepta vidumi. Kantrybė griliavime – ne tik dorybė, bet ir būtinybė.

Kita problema – temperatūros ignoravimas. Daugelis pasitiki tik grilio rodmenimis, niekada nepatikrina tikrosios temperatūros. Kaip minėjau, ne visi integruoti termostatai yra tikslūs. Virtuvės termometras, ypač infraraudonųjų spindulių, gali būti puiki investicija. Jis leidžia tiksliai matuoti kepimo paviršiaus temperatūrą ir užtikrinti, kad kepate tinkamomis sąlygomis.

Trečia klaida – nepakankamas grilio valymas. Riebalų ir maisto likučių sluoksnis ant kepimo paviršiaus ne tik blogina maisto skonį, bet ir trukdo tinkamam šilumos perdavimui. Nešvarus grilis gali turėti „karštus taškus” – vietas, kur temperatūra yra aukštesnė dėl prisidegusių likučių. Reguliarus valymas užtikrina tolygų šilumos pasiskirstymą.

Kai temperatūra tampa menu

Galiausiai, temperatūros reguliavimas elektriniu griliu – tai ne tik techninė procedūra, bet ir meno forma. Kuo daugiau eksperimentuosite, tuo geriau suprasite savo prietaiso charakterį. Kiekvienas grilis turi savo „asmenybę” – vienas greičiau įkaista, kitas ilgiau išlaiko šilumą, trečias turi netolygumus temperatūros pasiskirstyme.

Vedimas maisto dienoraštis gali būti naudingas. Užsirašykite, kokią temperatūrą naudojote, kiek laiko kepėte, koks buvo rezultatas. Po kelių kartų pastebėsite dėsningumus ir galėsite tiksliai prognozuoti, kaip jūsų grilis reaguos į tam tikrus nustatymus.

Nebijokite eksperimentuoti su žemesnėmis temperatūromis ir ilgesniu kepimo laiku. Lėtas kepimas dažnai duoda puikius rezultatus – mėsa būna sultingesnė, daržovės išlaiko daugiau skonio. Tai ypač aktualu storesnėms mėsos dalims, kurios žemoje temperatūroje (apie 120-150°C) gali kepti valandą ar ilgiau, tampant neįtikėtinai minkštomis.

Temperatūros reguliavimas – tai raktas į sėkmingą griliavimą elektriniu griliu. Supratus principus, išmokus skaityti savo įrangą ir įgijus šiek tiek patirties, galėsite ruošti patiekalus, kurie konkuruos su bet kuriuo restoranu. Ir kas svarbiausia – mėgausitės procesu, nes žinosite, kad viskas jūsų kontrolėje.