Cheminio sušukavimų chemija: kaip tiesūs plaukai tampa garbanoti

Kai grožis susitinka su chemija

Daugelis žmonių net nesusimąsto, kad paprastas apsilankymas kirpykloje gali būti tikra chemijos pamoka. Cheminiai sušukavimai – tai ne šiaip kosmetinė procedūra, o sudėtingas cheminis procesas, kuris iš esmės pakeičia plaukų struktūrą. Jei kada nors stebėjotės, kaip tiesūs plaukai per kelias valandas tampa garbanotais, tai reiškia, kad matėte chemiją darbe. Ir ne bet kokią – labai tikslią ir kontroliuojamą.

Pirmieji cheminiai sušukavimai atsirado dar XX amžiaus pradžioje, kai vokiečių chemikas Karlas Nesleris 1906 metais išrado pirmąją permanentinio sušukavimo mašiną. Tiesa, tuometinė procedūra buvo gana bauginanti – reikėjo sėdėti po sunkia įranga, kuri kaitino plaukus iki 100 laipsnių temperatūros. Dabar viskas daug paprastesnis ir saugiau, bet pagrindinis principas išliko tas pats: keičiame plaukų cheminę struktūrą.

Kas slepiasi plaukų viduje

Norint suprasti, kaip veikia cheminiai sušukavimai, pirmiausia reikia žinoti, iš ko susideda mūsų plaukai. Plauko pagrindą sudaro baltymas keratinas – tas pats, kuris yra nagų ir odos paviršiniame sluoksnyje. Keratinas susideda iš aminorūgščių grandinių, kurios tarpusavyje sujungtos įvairiais ryšiais.

Svarbiausi mums yra disulfidiniai ryšiai – tai cheminiai tilteliai tarp sieros atomų, esančių aminorūgštyje cisteino. Būtent šie ryšiai lemia plaukų formą. Jei jūsų plaukai natūraliai tiesūs, tai reiškia, kad disulfidiniai ryšiai išsidėstę taip, kad plauko baltyminė struktūra lieka tiesi. Jei plaukai garbanoti – ryšiai formuojasi kitaip, sukurdami vingius.

Be disulfidinių, plaukuose yra ir kitų ryšių: vandenilinis, joninis ir hidrofobinis. Bet būtent disulfidiniai yra stipriausi ir patvariausi. Vandens ar šilumos poveikis gali laikinai pakeisti kitus ryšius – todėl drėgname ore garbanoti plaukai dar labiau susigarbiniuoja, o tiesūs gali šiek tiek banguoti. Tačiau norint ilgalaikio efekto, reikia paveikti tuos stipriuosius disulfidinius ryšius.

Kaip chemija laužo ir kuria naujus ryšius

Cheminio sušukavimo esmė – sulaužyti esamus disulfidinius ryšius ir sukurti naujus, jau kitoje konfigūracijoje. Tai vyksta dviem etapais: redukciniu ir oksidaciniu.

Pirmajame etape naudojamas reduktorius – dažniausiai tai tioglikolio rūgštis arba jos druska. Šis chemikalas veikia kaip raktas, kuris atrakina disulfidinius ryšius. Molekulė atiduoda vandenilio atomus, kurie prisijungia prie sieros atomų disulfidiniuose ryšiuose. Dėl to šie ryšiai nutrūksta, ir plauko struktūra tampa lanksti, formuojama.

Būtent šiuo metu kirpėjas vynioja plaukus ant specialių voleliukų. Plaukai dabar yra „plastiškai” – jų forma gali būti keičiama. Voleliuko dydis ir forma lemia, kokios garbanos bus gautos. Smulkesni voleliukai – smulkesnės garbanos, didesni – švelnesnės bangos.

Po tam tikro laiko (paprastai 15-30 minučių, priklausomai nuo plaukų tipo) prasideda antrasis etapas. Plaukai nuplaunami ir užtepami fiksatoriumi – dažniausiai tai vandenilio peroksido tirpalas arba natrio bromatas. Šie oksidatoriai atlieka priešingą funkciją: jie pašalina tuos papildomus vandenilio atomus ir leidžia susidaryt naujiems disulfidiniams ryšiams. Tik dabar šie ryšiai formuojasi jau naujoje pozicijoje – tokioje, kokią diktuoja voleliuko forma.

Kodėl procedūra trunka taip ilgai

Jei kada nors darėtės cheminį sušukavimą, žinote, kad tai ne greita procedūra. Gali užtrukti ir dvi, ir tris valandas. Kodėl taip ilgai, jei chemija vyksta gana greitai?

Visų pirma, labai svarbus yra laikas. Per trumpai palikus redukcinį preparatą, nebus sulaužyta pakankamai disulfidinių ryšių, ir garbanos nebus patvarios arba apskritai nesusiformuos. Per ilgai – galima pažeisti plaukus, nes sulaužoma per daug ryšių, ir plauko struktūra tampa silpna, traški.

Profesionalūs kirpėjai žino, kad skirtingi plaukai reikalauja skirtingo laiko. Storesni, storesnės struktūros plaukai turi daugiau disulfidinių ryšių, todėl jiems reikia ilgesnio poveikio. Ploni, dažyti ar kitaip apdoroti plaukai jau yra pažeisti, todėl jiems reikia švelnesnio ir trumpesnio poveikio.

Be to, temperatūra irgi turi įtakos. Šiltesnėje aplinkoje cheminės reakcijos vyksta greičiau. Todėl kartais kirpėjai naudoja specialias kepures ar šildymo įrenginius, kad pagreitintų procesą. Tačiau tai turi būti daroma atsargiai – per aukšta temperatūra gali sugadinti plaukus.

Skirtingos sušukavimo technologijos

Nors pagrindinis principas išlieka tas pats, per dešimtmečius atsirado įvairių cheminių sušukavimų atmainų. Kiekviena turi savo ypatumų ir tinka skirtingiems plaukams.

Šaltasis sušukavimas – tai klasikinis metodas, kai naudojama tioglikolio rūgštis kambario temperatūroje. Jis tinka daugumai plaukų tipų ir duoda gana tvirtą rezultatą. Būtent šį metodą dažniausiai naudoja kirpyklose.

Rūgštinis sušukavimo naudoja glicerilo monotioglikolatą, kuris turi mažesnį pH (apie 6-7, palyginti su šaltojo sušukavimo 9-9.6). Jis švelniau veikia plaukus ir tinka jau pažeistiems, dažytiems ar ploniems plaukams. Tiesa, rezultatas gali būti ne toks ilgalaikis.

Egzoterminis sušukavimas – tai metodas, kai pats preparatas šyla dėl cheminės reakcijos. Šiluma padeda greičiau ir efektyviau sulaužyti disulfidinius ryšius. Tinka storesnių, sunkiau formuojamų plaukų.

Pastaraisiais metais populiarėja ir biosuškukavimai, kuriuose naudojami švelnūs, natūralesni komponentai, pavyzdžiui, cisteaminas vietoj tioglikolio rūgšties. Jie mažiau pažeidžia plaukus, bet ir efektas gali būti trumpalaikis.

Kas gali nutikti, jei kas nors atsitinka ne taip

Cheminis sušukavimas – tai kontroliuojamas plaukų pažeidimas. Skamba bauginančiai, bet taip iš tikrųjų yra. Mes tyčia laužome plaukų struktūrą, kad galėtume ją performuoti. Todėl visada yra rizika, kad kas nors gali nutikti ne taip.

Jei reduktorius paliekamas per ilgai arba naudojamas per stiprus preparatas, plaukai gali tapti pernelyg porėti, trapūs, netgi pradėti lūžinėti. Tai atsitinka, kai sulaužoma per daug disulfidinių ryšių, ir plauko struktūra nebeturi pakankamai stiprumo.

Priešinga problema – kai garbanos greitai išnyksta arba apskritai nesusiformuoja. Tai reiškia, kad nebuvo sulaužyta pakankamai ryšių arba fiksavimo etapas buvo per trumpas. Kartais tai nutinka, kai kirpėjas neteisingai įvertina plaukų tipą.

Dar viena problema – nevienodas rezultatas. Kai kurios plaukų dalys gali būti labiau garbanoti nei kitos. Tai gali atsitikti, jei preparatas buvo užteptas nevienodai arba kai kurie voleliukai buvo suvynioti kitaip nei kiti.

Būtent todėl cheminis sušukavimas turėtų būti atliekamas tik profesionalų. Naminiai eksperimentai dažnai baigiasi liūdnai – sugadintais plaukais, kuriuos tenka trumpai kirpti.

Kaip prižiūrėti chemiškai sušukuotus plaukus

Po cheminio sušukavimo plaukai reikalauja specialios priežiūros. Nors nauji disulfidiniai ryšiai jau suformuoti, plaukų struktūra vis tiek yra pažeista ir silpnesnė nei prieš procedūrą.

Pirmąsias 48 valandas po procedūros plaukų geriau nemirkyt ir neplauti. Tai ne prietaras – šiuo laikotarpiu nauji disulfidiniai ryšiai dar stabilizuojasi, ir vanduo gali jiems pakenkti. Taip pat neverta naudoti plaukų džiovintuvo, tiesintuvo ar kitų šilumos įrankių.

Vėliau reikia naudoti specialius šampūnus ir kondicionierius, skirtus chemiškai apdirbtiems plaukams. Jie paprastai turi drėkinančių komponentų ir padeda atkurti plaukų drėgmės balansą. Cheminis sušukavimas dažnai padaro plaukus sausesnius, nes pažeidžiama apsauginė plaukų išorinė danga – kutikula.

Naudinga reguliariai daryti drėkinančias kaukes. Plaukai po cheminio sušukavimo tampa porėtesni ir greičiau praranda drėgmę. Kaukės su proteinais, keratinu ar natūraliais aliejais padeda atkurti plaukų struktūrą ir suteikti jiems elastingumo.

Venkite dažymo bent dvi savaites po sušukavimo. Du cheminiai procesai iš eilės – tai per didelis stresas plaukams. Jei vis tiek reikia dažyti, geriau tai padaryti prieš sušukavimą, ne po jo.

Kai chemija susitinka su mada ir praktika

Cheminis sušukavimas per dešimtmečius patyrė įvairių populiarumo bangų. Aštuoniasdešimtaisiais tai buvo beveik kiekvienos moters svajonė – didžiulės, pūstos garbanos buvo mados viršūnė. Vėliau atėjo laikotarpis, kai visi norėjo tiesių plaukų, ir cheminiai sušukavimai tapo nemadūs.

Dabar situacija pasikeitė. Žmonės ieško natūralesnio vaizdo, švelnesnių bangų, o ne dirbtinai atrodančių garbanų. Todėl šiuolaikiniai sušukavimai dažnai daroma tik šaknims, kad suteiktų apimties, arba naudojami didesni voleliukai, kurie sukuria švelnias bangas, o ne smulkias garbanas.

Įdomu tai, kad cheminio sušukavimo principas naudojamas ir priešingam tikslui – plaukų tiesinimui. Japoniškas arba braziliškas plaukų tiesinimas veikia tuo pačiu principu: sulaužomi disulfidiniai ryšiai, plaukai ištempiami tiesiai, o tada fiksatoriumi užfiksuojama nauja forma. Tik vietoj voleliukų naudojamas šukavimas ir tiesintuvas.

Šiuolaikinė chemija leidžia vis švelniau ir saugiau atlikti šias procedūras. Nauji preparatai mažiau pažeidžia plaukus, greičiau veikia ir duoda natūralesnį rezultatą. Mokslininkai nuolat ieško būdų, kaip paveikti plaukų struktūrą, kuo mažiau ją pažeidžiant.

Kai mokslas tampa kasdienybe

Cheminis sušukavimas – tai puikus pavyzdys, kaip sudėtinga chemija tampa kasdieniu grožio įrankiu. Kas galėtų pagalvoti, kad paprastas apsilankymas kirpykloje iš tikrųjų yra preciziškas biocheminis procesas, kurio metu keičiama baltyminė struktūra?

Suprasdami, kaip tai veikia, galime geriau vertinti profesionalų darbą ir suprasti, kodėl svarbu pasitikėti patyrusiems specialistams. Chemija neatleidžia klaidų – per stiprus preparatas, per ilgas laikas ar neteisinga technika gali sugadinti plaukus mėnesiams ar net metams.

Tuo pačiu metu tai primena, kad mokslas nėra kažkas tolima ir nesuprantama. Jis slypi visur – net mūsų plaukuose. Kiekvienas disulfidinis ryšys, kiekviena cheminė reakcija yra dalis didžiulės gamtos sistemos, kurią mes išmokome suprasti ir panaudoti savo tikslams. Ir nors galbūt nebegalvojame apie chemiją, kai žvelgiame į veidrodį ir matome gražias garbanas, būtent ji padarė šį stebuklą įmanomą.