Kaip pakeisti terminę pastą procesoriuje

Kodėl termopasta tokia svarbi ir kada ją reikia keisti

Procesorius – tai kompiuterio širdis, kuri dirba neįtikėtinai intensyviai ir dėl to išskiria daug šilumos. Kai kurie modernūs procesoriai gali pasiekti net 100°C temperatūrą, jei jų tinkamai neatvėsintume. Čia ir ateina į pagalbą termopasta – tai speciali medžiaga, kuri užtikrina efektyvų šilumos perdavimą nuo procesoriaus paviršiaus į aušintuvą.

Daugelis žmonių nė nenutuokia, kad termopasta nėra amžina. Laikui bėgant ji išdžiūsta, sukietėja ir praranda savo savybes. Jei pastebite, kad kompiuteris pradėjo triukšmauti labiau nei įprastai, staiga išsijungia arba veikia lėčiau – gali būti, kad kaltas būtent išdžiūvęs terminis sluoksnis. Paprastai termopastą rekomenduojama keisti kas 2-3 metus, nors kai kurios kokybesnės pastos gali išlaikyti savybes ir 5 metus.

Aš pats prieš kelerius metus susidūriau su situacija, kai mano kompiuteris pradėjo savaime išsijunginėti vasaros metu. Pasimatavęs temperatūras buvau šokiruotas – procesorius veikimo metu siekė 95°C! Po termopastos keitimo temperatūra nukrito iki normalių 60-65°C. Skirtumas buvo akivaizdus ne tik skaičiais, bet ir kompiuterio veikimu.

Kas jums reikalinga šiam darbui

Prieš pradedant bet kokius darbus kompiuterio viduje, būtina tinkamai pasiruošti. Jums prireiks kelių pagrindinių dalykų, kuriuos nesunku įsigyti bet kurioje elektronikos parduotuvėje ar internetu.

Pirmiausia – nauja termopasta. Rinkoje jų yra daugybė, nuo pigių už kelis eurus iki profesionalių už 10-15 eurų. Pradedantiesiems puikiai tiks vidutinės klasės pastos kaip Arctic MX-4 ar Noctua NT-H1. Jos nėra brangios, bet kokybiškai atlieka savo darbą. Jei turite galingą žaidimų kompiuterį ar darote „overclocking”, verta investuoti į geresnes pastas kaip Thermal Grizzly Kryonaut.

Taip pat prireiks izopropilo alkoholio (90% ar daugiau) ir bekšlelių servetėlių ar kavos filtrų. Paprasti popieriniai rankšluosčiai netinka – jie palieka plaušelius. Kai kurie žmonės naudoja specialius termopastos valiklius, bet iš tiesų izopropilo alkoholis veikia puikiai ir kainuoja daug pigiau.

Jums dar reikės atsuktuvų – dažniausiai kryžminio, nors tai priklauso nuo jūsų kompiuterio korpuso ir aušintuvo konstrukcijos. Kai kuriems aušintuvams gali prireikti ir šešiakampio rakto. Patarčiau turėti po ranka ir plastmasinę kortelę ar specialų termopastos teptuką pastos paskirstymui, nors daugelis tai daro tiesiog aušintuvo pagrindu.

Pasiruošimas ir saugumas

Prieš pradedant bet kokius darbus, visiškai išjunkite kompiuterį ir ištraukite maitinimo laidą iš lizdo. Tai nėra pernelyg atsargumo – tai būtinybė. Aš visada palaukiu bent 10-15 minučių, kol kompiuteris atvės. Darbas su karštu aušintuvu ne tik nepatogus, bet ir pavojingas.

Statinė elektra – tai dar viena grėsmė jūsų kompiuterio komponentams. Nors procesorius yra gana atsparus, geriau nesiriskuoti. Prieš liesdami bet ką kompiuterio viduje, paliesk kažką metalinio ir įžeminto, pavyzdžiui, radiatorių ar metalinį korpuso rėmą (kai jis jau atjungtas nuo maitinimo). Kai kurie entuziastai naudoja specialius antistatines apyrankes, bet paprastam namų vartotojui to nereikia.

Darbo vieta turėtų būti švari ir gerai apšviesta. Aš paprastai darbą atlieku ant stalo, ant kurio patiesiama švari medžiaginė servetėlė. Smulkūs varžtai turi savybę dingti pačiomis keisčiausiomis aplinkybėmis, todėl pasiruoškite nedidelį indelį ar magnetinę lėkštutę jiems laikyti.

Aušintuvo nuėmimas – atsargiai ir metodiškai

Dabar prasideda tikrasis darbas. Pirmiausia reikia atidaryti kompiuterio korpusą. Dauguma šiuolaikinių korpusų turi šoninį dangtelį, kuris nuimamas atsukus vieną ar du varžtus arba tiesiog pastūmus. Kai kurie korpusai turi greito atlaisvinimo mechanizmus.

Kai korpusas atidarytas, pamatysite procesorių su ant jo pritvirtintu aušintuvu – paprastai tai didžiausias ir labiausiai į akis krintantis elementas motininėje plokštėje. Prieš liesdami aušintuvą, būtinai atjunkite jo ventiliatoriaus maitinimo laidą iš motininės plokštės. Šis lizdas paprastai yra netoli procesoriaus ir pažymėtas „CPU_FAN”.

Aušintuvų tvirtinimo mechanizmai labai skiriasi. Intel procesorių standartiniai aušintuvai dažniausiai turi keturis plastikinius kaiščius, kuriuos reikia pasukti prieš laikrodžio rodyklę ir atsargiai ištraukti. AMD Ryzen aušintuvai dažnai naudoja metalinę spaustuvą su svirtimi. Dideli bokšto tipo aušintuvai gali turėti sudėtingesnius tvirtinimo mechanizmus su varžtais.

Štai svarbus patarimas: kai nuiminėjate aušintuvą, nedarkykite jo į šonus. Traukite tiesiai į viršų. Jei aušintuvas „prilipęs” prie procesoriaus dėl išdžiūvusios termopastos, švelniai pasukite jį į šonus (ne labiau nei kelis laipsnius) – tai padės atplėšti jį nuo procesoriaus. Niekada neveržkite jėga – galite ištraukti procesorių iš lizdo arba net pažeisti kontaktus.

Senų termopastos likučių valymas

Kai aušintuvas nuimtas, pamatysite termopastą ir ant procesoriaus paviršiaus, ir ant aušintuvo pagrindo. Ši sena pasta turi būti visiškai pašalinta – net mažiausi likučiai gali pabloginti naujos pastos efektyvumą.

Suvilgykite bekšlelę servetėlę izopropilo alkoholiu ir švelniai nuvalykite seną pastą nuo procesoriaus paviršiaus. Netrinkite per stipriai – procesorių galima pažeisti. Paprastai sena pasta nusivalo gana lengvai, bet jei ji labai sukietėjusi, galite šiek tiek palaukti, kol alkoholis ją suminkština. Kartais prireikia kelių servetėlių, kol paviršius tampa visiškai švarus.

Tas pats procesas kartojamas su aušintuvo pagrindu. Jei turite varinį aušintuvą, būkite atsargūs – varis yra minkštas metalas ir lengvai įsibraižo. Aliuminio aušintuvai kiek atsparesni, bet vis tiek neverta trinti kaip beprotis.

Kaip suprasti, kad paviršius švarus? Jis turėtų blizgėti ir būti visiškai lygus, be jokių matomų pastos likučių ar dėmių. Aš paprastai naudoju stiprią lempą ar telefono žibintuvėlį, kad įsitikinti, jog viskas švaru. Jei matote bet kokių likučių, valykite dar kartą.

Naujos termopastos užtepimas – mažiau reiškia daugiau

Dabar pats įdomiausias momentas – naujos termopastos užtepimas. Internete rasite dešimtis skirtingų metodų: „žirnio” metodas, linijos metodas, X metodas, pastos paskirstymas kortele… Tiesą sakant, skirtumas tarp jų yra minimalus, jei darote viską protingai.

Aš asmeniškai naudoju „žirnio” metodą – tai paprasčiausias ir patikimiausias būdas. Išspauskite nedidelį termopastos kiekį procesoriaus centre – maždaug žirnio ar ryžio grūdo dydžio. Daugelis pradedančiųjų daro klaidą ir užtepą per daug pastos. Per didelis kiekis ne tik nereikalingas, bet gali net pabloginti aušinimą, nes pasta veikia kaip izoliatorius – jos tikslas tik užpildyti mikroskopinius tarpus tarp procesoriaus ir aušintuvo paviršių.

Kai kurios pastos yra tirštos ir sunkiai išspaudžiamos. Jei jūsų pasta yra labai kieta, galite ją šiek tiek pašildyti rankose – nuo kūno šilumos ji taps plastišesnė. Tik neįkiškite jos į mikrobangų krosnelę ar pan. – tai ne juokas, kai kurie žmonės tai daro ir sugadina pastą.

Jei naudojate kortele paskirstymo metodą, užtepkite šiek tiek daugiau pastos ir plastikine kortele (pavyzdžiui, sena mokėjimo kortele) atsargiai paskirstykite ją plonu sluoksniu po visą procesoriaus paviršių. Šis metodas duoda šiek tiek geresnius rezultatus su labai dideliais procesoriais, bet reikalauja daugiau įgūdžių.

Aušintuvo grąžinimas į vietą

Kai termopasta užtepta, laikas grąžinti aušintuvą. Šis žingsnis reikalauja tikslumo ir kantrybės. Aušintuvą reikia uždėti tiesiai į viršų, be jokių šoninių judesių. Jei stumsite aušintuvą į šonus, pasta pasklis netolygiai ir gali išsiveržti už procesoriaus kraštų.

Kai aušintuvas uždėtas, švelniai prispaudžiate jį ir tvirtinate pagal jūsų aušintuvo tipo instrukcijas. Intel standartiniams aušintuvams – įstatote plastikinių kaiščių kampus ir paspaudi kiekvieną, kol išgirsti „klik”. AMD Ryzen aušintuvams – užveriate metalinę spaustuvą. Bokšto tipo aušintuvams – prisukate varžtus kryžminiu būdu (viršutinį kairįjį, tada apatinį dešinįjį ir t.t.), kad spaudimas būtų tolygus.

Svarbu nepersisukti varžtų, jei jūsų aušintuvas juos turi. Užtenka prisukti tik tiek, kad aušintuvas tvirtai laikytųsi. Persukus galite pažeisti procesorių ar motininę plokštę. Jei jaučiate didelį pasipriešinimą – sustokite.

Nepamirškite vėl prijungti ventiliatoriaus maitinimo laido! Tai viena dažniausių klaidų, kurią daro net patyrę vartotojai. Kompiuteris be procesoriaus ventiliatoriaus gali perkaisti per kelias sekundes.

Patikrinimas ir pirmasis paleidimas

Prieš uždarydami korpusą, dar kartą viską patikrinkite. Ar ventiliatoriaus laidas prijungtas? Ar aušintuvas tvirtai laikosi? Ar nepalikote jokių įrankių ar varžtų kompiuterio viduje? Gali skambėti juokingai, bet tikrai yra žmonių, kurie paliko atsuktuvo viduje ir tik po keistų garsų tai suprato.

Dabar galite uždaryti korpusą ir prijungti maitinimo laidą. Pirmojo paleidimo metu būkite budrus. Įjunkite kompiuterį ir iš karto klausykitės – ar ventiliatorius sukas? Jei ne, nedelsiant išjunkite kompiuterį ir patikrinkite prijungimą.

Jei viskas gerai, leiskite kompiuteriui įsikrauti į operacinę sistemą. Dabar laikas patikrinti temperatūras. Yra daug nemokamų programų temperatūroms stebėti: HWMonitor, Core Temp, HWiNFO. Parsisiųskite bet kurią iš jų ir stebėkite procesoriaus temperatūrą.

Ramybės būsenoje (kai nieko nedarote) procesorius turėtų būti 30-45°C temperatūros, priklausomai nuo kambario temperatūros ir procesoriaus modelio. Norėdami patikrinti temperatūras apkrovos metu, galite paleisti kokį nors reiklų žaidimą ar streso testą (pavyzdžiui, Prime95 ar AIDA64). Apkrovos metu temperatūra neturėtų viršyti 80-85°C. Jei temperatūros yra aukštesnės, gali būti, kad termopasta užtepta netinkamai arba aušintuvas netvirtai pritvirtintas.

Ką daryti, jei kažkas ne taip, ir kaip prižiūrėti sistemą toliau

Jei po termopastos keitimo temperatūros nepagerėjo arba net pablogėjo, neverta panikuoti. Dažniausiai tai reiškia, kad reikia tiesiog pakartoti procesą. Galbūt užtepėte per daug arba per mažai pastos, arba aušintuvas nevisiškai gerai prigludo prie procesoriaus.

Kartais problema slypi ne termopastoje, o pačiame aušintuve. Jei ventiliatorius užsikimšęs dulkėmis, jis negali efektyviai vėsinti net su nauja termopasta. Verta išvalyti visą aušintuvą – radiatorių galite išpūsti suslėgtu oru arba dulkių siurbliu (tik atsargiai, nelaikykite per arti). Ventiliatoriaus menteles galima nuvalyti šlapia servetėle.

Dar vienas dalykas, apie kurį daugelis pamiršta – korpuso ventiliacija. Jei jūsų kompiuterio korpusas blogai vėdinamas arba visi ventiliatoriai užsikimšę dulkėmis, net puiki termopasta ir aušintuvas nepadės. Įsitikinkite, kad oro srautai korpuse cirkuliuoja laisvai.

Ateityje stebėkite savo kompiuterio temperatūras bent kartą per kelis mėnesius. Tai padės laiku pastebėti problemas. Jei temperatūros pradeda kilti, nors nieko nekeičiate kompiuteryje, greičiausiai vėl atėjo laikas keisti termopastą arba valyti dulkes.

Termopastos keitimas nėra sudėtinga procedūra, bet ji reikalauja atsargumo ir kantrybės. Pirmą kartą gali užtrukti valandą ar net ilgiau, bet su praktika visą procesą galite atlikti per 20-30 minučių. Svarbiausia – nesiskubėti, būti atsargiems ir sekti instrukcijas. Jūsų kompiuteris atsilygis geresniu veikimu, mažesniu triukšmu ir ilgesne procesorių tarnavimo truke. O ir sutaupysite pinigų, nes nereikės vežti kompiuterio į servisą dėl tokio paprasto dalyko.