Kodėl NAT tipas yra strict žaidimuose

Kas iš tiesų yra tas NAT ir kodėl jis taip svarbus žaidėjams

Turbūt daugelis esate susidūrę su situacija, kai bandote prisijungti prie internetinio žaidimo, o sistema praneša apie „strict NAT” problemą. Arba dar blogiau – negalite prisijungti prie draugo žaidimo sesijos, nors internetas veikia puikiai. Problema slypi ne jūsų interneto greityje ar žaidimo serveriuose, o tame, kaip jūsų maršrutizatorius (routeris) tvarko duomenų srautą.

NAT – tai Network Address Translation, arba lietuviškai tinklo adresų transliacija. Skamba sudėtingai, bet principas gana paprastas. Jūsų namuose gali būti dešimt įrenginių, prijungtų prie interneto: telefonai, kompiuteriai, konsolės, televizoriai. Tačiau jūsų interneto paslaugų teikėjas suteikia tik vieną viešą IP adresą. Kaip tada visi šie įrenginiai gali vienu metu naudotis internetu? Čia ir ateina į pagalbą NAT technologija.

Maršrutizatorius veikia kaip savotiškas pašto skyrius. Jis kiekvienam jūsų įrenginiui priskiria vidinį, privatų IP adresą (paprastai prasidedantį 192.168…). Kai jūsų PlayStation nori siųsti duomenis į žaidimo serverį, maršrutizatorius pakeičia jūsų konsolės vidinį adresą į bendrą viešą adresą ir išsiunčia duomenis. Kai ateina atsakymas, jis žino, kad tuos duomenis reikia persiųsti būtent jūsų konsolei.

Trys NAT tipo lygiai ir jų skirtumai

Žaidimų pasaulyje NAT paprastai skirstomas į tris tipus: Open (atviras), Moderate (vidutinis) ir Strict (griežtas). Xbox konsolėse tai vadinasi Open, Moderate ir Strict, o PlayStation sistemoje – Type 1, Type 2 ir Type 3. Skirtingi pavadinimai, bet esmė ta pati.

Open arba Type 1 NAT reiškia, kad jūsų įrenginys gali laisvai komunikuoti su bet kuriuo kitu įrenginiu internete. Tai idealus variantas žaidimams. Jūsų konsolė gali priimti ryšius iš išorės be jokių apribojimų, o tai reiškia, kad galite žaisti su bet kuriuo žaidėju pasaulyje, kurti žaidimo sesijas ir būti jų šeimininku.

Moderate arba Type 2 NAT yra dažniausiai pasitaikantis variantas. Jūsų įrenginys gali prisijungti prie daugelio kitų žaidėjų, bet ne prie visų. Ypač gali kilti problemų bandant prisijungti prie žaidėjų su Strict NAT. Tai vis dar priimtinas variantas daugumai žaidimų, nors kartais galite pastebėti ilgesnį laukimo laiką ieškant partnerių.

Strict arba Type 3 NAT yra didžiausia problema. Jūsų įrenginys gali prisijungti tik prie žaidėjų su Open NAT tipu. Tai labai apriboja jūsų galimybes rasti žaidimo partnerius, o kartais net neleidžia prisijungti prie tam tikrų žaidimo režimų.

Kodėl jūsų NAT tampa griežtu

Dažniausiai strict NAT atsiranda dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, tai yra jūsų maršrutizatoriaus numatytosios saugos nuostatos. Gamintojai nori apsaugoti jus nuo galimų kibernetinių grėsmių, todėl užblokuoja visus nepageidaujamus įeinančius ryšius. Tai puiku saugumo požiūriu, bet labai nepatogu žaidimams.

Antra problema – kai naudojate kelis maršrutizatorius vienu metu. Pavyzdžiui, jūsų interneto paslaugų teikėjas suteikė modemą su integruotu maršrutizatoriumi, o jūs dar prijungėte savo asmeninį routerį. Tokiu atveju atsiranda dvigubas NAT (double NAT), ir jūsų konsolė turi praeiti per du filtrus. Tai beveik garantuoja strict NAT problemą.

Trečia priežastis – kai keletas įrenginių tinkle bando naudoti tuos pačius prievadus (ports). Žaidimai naudoja specifinius prievadus komunikacijai, ir jei du PlayStation vienu metu bando naudoti tą patį prievadą, maršrutizatorius nebesupranta, kuriam įrenginiui persiųsti duomenis.

Kaip strict NAT veikia jūsų žaidimo patirtį

Praktiškai strict NAT reiškia, kad jūsų žaidimo sesijos paieška užtruks daug ilgiau. Sistema ieško tik žaidėjų su open NAT, o tai gerokai sumažina galimų partnerių ratą. Jei žaidžiate populiarų žaidimą kaip Call of Duty ar FIFA, galbūt ir nepastebisite didelio skirtumo, nes žaidėjų bazė milžiniška. Bet jei mėgstate retesnius žaidimus arba žaidžiate ne piko valandomis, galite ilgai laukti arba net visai nerasti partnerių.

Dar blogiau, kad kai kuriuose žaidimuose su strict NAT jūs negalėsite būti žaidimo sesijos šeimininku (host). Tai reiškia, kad negalėsite sukurti privataus žaidimo su draugais – teks laukti, kol kas nors kitas su geresniu NAT tipu sukurs sesiją. O jei visi jūsų draugai turi moderate ar strict NAT, tai apskritai gali tapti neįmanoma žaisti kartu.

Balso pokalbiai (voice chat) taip pat gali kentėti. Kai kurie žaidimai naudoja peer-to-peer ryšį balso komunikacijai, ir su strict NAT jūs galite girdėti kitus žaidėjus, bet jie negirdės jūsų. Arba ryšys bus nuolat nutrūkinėjamas.

Portų peradresavimas – pirmasis žingsnis link laisvės

Dabar pereikime prie praktinių sprendimų. Pats efektyviausias būdas pagerinti NAT tipą – sukonfigūruoti portų peradresavimą (port forwarding) jūsų maršrutizatoriuje. Tai reiškia, kad jūs nurodote routeriui, kad visus duomenis, ateinančius per tam tikrus prievadus, jis turėtų automatiškai siųsti jūsų žaidimų konsolei ar kompiuteriui.

Kiekvienas žaidimas ir platforma naudoja skirtingus prievadus. Pavyzdžiui, PlayStation 5 paprastai naudoja šiuos TCP prievadus: 80, 443, 3478, 3479, 3480 ir UDP prievadus: 3478, 3479. Xbox Series X/S naudoja šiek tiek kitokius: 3074 (UDP ir TCP), 53 (UDP ir TCP), 80 (TCP), 500 (UDP), 3544 (UDP), 4500 (UDP).

Kad sukonfigūruotumėte portų peradresavimą, turite prisijungti prie savo maršrutizatoriaus administravimo sąsajos. Paprastai tai daroma įvedus naršyklėje adresą 192.168.1.1 arba 192.168.0.1. Prisijungimo duomenys dažniausiai nurodyti ant routerio lipduko (jei jų niekada nekeitėte). Ieškokite skilties „Port Forwarding”, „Virtual Server” arba panašiai.

Svarbu žinoti savo konsolės ar kompiuterio vidinį IP adresą. Jį galite rasti konsolės tinklo nustatymuose. Įvedę visus reikiamus prievadus ir nurodę savo įrenginio IP adresą, išsaugokite nustatymus ir perkraukite maršrutizatorių.

DMZ zona – greitasis, bet ne saugiausias sprendimas

Jei portų peradresavimas atrodo per sudėtingas arba tiesiog neveikia, yra paprastesnis variantas – DMZ (Demilitarized Zone). Tai funkcija, kuri visiškai atidaro vieną įrenginį jūsų tinkle išoriniam pasauliui. Tarsi pastatytumėte savo konsolę už visų apsaugos sienų.

DMZ sukonfigūruoti paprasta – maršrutizatoriaus nustatymuose tiesiog suvedate savo konsolės IP adresą į DMZ laukelį. Viskas. Jūsų NAT tipas greičiausiai iš karto pasikeis į open. Tačiau čia yra didelis „bet”.

Įrenginys DMZ zonoje yra visiškai atviras interneto grėsmėms. Jei tai būtų jūsų kompiuteris su svarbiais duomenimis, tai būtų labai bloga idėja. Tačiau žaidimų konsolės yra santykinai saugios – jos turi uždarą operacinę sistemą, neturi tradicinių virusų problemų. Vis dėlto, jei rūpinatės saugumu, geriau rinktis portų peradresavimą.

Dar vienas svarbus dalykas – jei turite dvi konsoles namuose, DMZ galite naudoti tik vienai. Antrajai vis tiek teks konfigūruoti portų peradresavimą arba naudoti UPnP.

UPnP – automatinis sprendimas, kuris ne visada veikia

UPnP (Universal Plug and Play) yra technologija, kuri turėtų automatiškai tvarkyti visus šiuos portų peradresavimo reikalus. Kai jūsų konsolė ar žaidimas nori naudoti tam tikrą prievadą, ji paprasčiausiai paprašo maršrutizatoriaus jį atidaryti, ir routeris tai padaro automatiškai. Skamba puikiai, tiesa?

Problema ta, kad UPnP ne visada veikia patikimai. Kai kurie maršrutizatoriai turi prastai įgyvendintą UPnP funkciją, kuri sukelia daugiau problemų nei sprendžia. Be to, UPnP turi saugumo spragų – kenkėjiškos programos gali juo pasinaudoti ir atidaryti prievadus be jūsų žinios.

Vis dėlto verta pabandyti įjungti UPnP savo maršrutizatoriuje. Daugeliui žmonių tai išsprendžia NAT problemas be jokių papildomų konfigūracijų. Tiesiog eikite į routerio nustatymus ir ieškokite UPnP parinkties. Įjunkite ją, perkraukite maršrutizatorių ir konsolę, tada patikrinkite NAT tipą.

Jei UPnP nepadeda arba veikia nestabiliai, geriau jį išjungti ir naudoti rankinį portų peradresavimą. Taip turėsite daugiau kontrolės ir patikimesnį rezultatą.

Dvigubo NAT problema ir kaip ją išspręsti

Dvigubas NAT (double NAT) atsiranda, kai jūsų duomenys turi praeiti per du maršrutizatorius. Tai viena dažniausių priežasčių, kodėl žmonės negali pagerinti savo NAT tipo, net ir teisingai sukonfigūravę portų peradresavimą.

Patikrinti, ar turite dvigubą NAT, galite keliais būdais. Paprasčiausias – pažiūrėti, ar jūsų konsolės tinklo nustatymuose rodomas IP adresas prasideda 192.168.x.x arba 10.x.x.x, tada prisijungti prie maršrutizatoriaus ir pažiūrėti, koks jo WAN (išorinis) IP adresas. Jei WAN adresas taip pat prasideda 192.168.x.x arba 10.x.x.x, tai reiškia, kad turite dvigubą NAT.

Sprendimas priklauso nuo jūsų situacijos. Jei naudojate savo asmeninį maršrutizatorių kartu su ISP (interneto paslaugų teikėjo) modemu, turite vieną iš trijų variantų. Pirma, galite perjungti ISP modemą į „bridge mode” (tilto režimą). Tai išjungia modemo maršrutizavimo funkcijas, ir jis tampa paprastu modemu. Antra, galite išjungti savo asmeninio routerio maršrutizavimo funkcijas ir naudoti tik ISP įrangą. Trečia, galite savo konsolę prijungti tiesiogiai prie ISP modemo, aplenkiant asmeninį routerį.

Jei gyvenant daugiabučiame name ar bendrabutyje internetas ateina jau per vieną bendrą maršrutizatorių, situacija sudėtingesnė. Čia jūs neturite prieigos prie pagrindinio routerio, todėl negalite sukonfigūruoti portų peradresavimo. Vienintelis sprendimas – kreiptis į tinklo administratorių arba naudoti VPN su portų peradresavimo funkcija (nors tai gali padidinti ping’ą).

Ką daryti, kai nieko nepadeda

Kartais, net ir išbandžius visus šiuos sprendimus, NAT tipas lieka strict. Tokiu atveju problema gali būti jūsų interneto paslaugų teikėjo pusėje. Kai kurie ISP naudoja tai, kas vadinama CGNAT (Carrier-Grade NAT) – dar vieną NAT lygį jų infrastruktūroje. Tai reiškia, kad net jūsų modemas negauna tikro viešo IP adreso, o tik bendrą adresą, kurį dalinasi šimtai kitų vartotojų.

CGNAT yra vis didėjanti problema, ypač mobilaus interneto ir kai kurių kabelinių paslaugų teikėjų tinkluose. Jei įtariate, kad turite CGNAT, patikrinkite savo modemo WAN IP adresą. Jei jis prasideda 100.64.x.x, tai beveik tikrai CGNAT. Taip pat galite pabandyti palyginti savo WAN IP su tuo, ką rodo svetainės kaip „whatismyip.com” – jei jie skiriasi, turite CGNAT.

Sprendimas čia paprastas teoriškai, bet gali kainuoti pinigų – turite paprašyti ISP suteikti jums dedikuotą viešą IP adresą. Kai kurie teikėjai tai daro nemokamai, kiti ima papildomą mokestį. Jei jūsų ISP atsisako arba tai per brangu, galite apsvarstyti paslaugų teikėjo keitimą.

Dar vienas variantas – naudoti žaidimų VPN paslaugą, specialiai sukurtą mažinti ping’ą ir spręsti NAT problemas. Tokios paslaugos kaip „Exitlag” ar „WTFast” gali padėti, nors rezultatai priklauso nuo konkrečios situacijos. Tai ne idealus sprendimas, bet kai alternatyva – visai nežaisti, verta pabandyti.

Kai technologija tarnauja, o ne trukdo

NAT technologija buvo sukurta sprendžiant realią problemą – IPv4 adresų trūkumą. Ir ji puikiai atlieka savo darbą, leidžianti milijardams įrenginių dalintis riboту kiekiu IP adresų. Tačiau žaidimų pasaulyje, kur reikalinga tiesioginė komunikacija tarp žaidėjų, NAT gali tapti tikra kliūtimi.

Gera žinia ta, kad dauguma šių problemų išsprendžiamos. Reikia tik šiek tiek kantrybės ir noro pasigilinti į savo tinklo nustatymus. Pradėkite nuo paprasčiausių sprendimų – įjunkite UPnP, patikrinkite, ar neturite dvigubo NAT. Jei tai nepadeda, skirkite valandėlę portų peradresavimo konfigūravimui. Rezultatas – sklandesnė žaidimų patirtis, greitesnis partnerių paieška ir galimybė žaisti su bet kuriuo draugų.

Technologijos turi mums tarnauti, o ne mes joms. Ir kai suprantame, kaip jos veikia, galime jas pritaikyti savo poreikiams. Strict NAT nėra nuosprendis – tai tiesiog iššūkis, kurį galima įveikti turint tinkamų žinių ir įrankių.