Senųjų televizorių antrasis gyvenimas
Namuose stovi senas televizorius, kuris puikiai veikia, bet neturi jokių išmaniųjų funkcijų? Nebėra ko žiūrėti per anteną, o norisi pasinerti į Netflix, YouTube ar kitų platformų turinį? Nebūtina skubėti į parduotuvę naujo televizoriaus – yra keletas būdų, kaip ir seną aparatą paversti modernų turinį rodančiu įrenginiu.
Daugelis žmonių susiduria su panašia situacija. Televizorius veikia kaip naujas, vaizdas aiškus, garsas geras, bet jokių HDMI prievadų, juo labiau Wi-Fi ar Ethernet jungčių. Galbūt tai dar kineskopinis aparatas iš devintojo dešimtmečio pabaigos ar ankstyvasis plokščias ekranas, kuris buvo pažangus prieš dešimtmetį, bet dabar atrodo kaip muziejaus eksponatas. Tačiau šiuolaikinės technologijos leidžia tokius televizorius prijungti prie interneto ir mėgautis šiuolaikišku turiniu.
Kas reikalinga prieš pradedant
Pirmiausia reikia įvertinti, kokias jungtis turi jūsų televizorius. Tai lems, kokius papildomus įrenginius galėsite naudoti. Pažvelkite į televizoriaus galinį ar šoninį panelį – ten turėtų būti įvairių spalvų lizdai ir prievadai.
HDMI prievadas yra idealus variantas. Jei televizorius turi bent vieną HDMI lizdą, jūsų galimybės labai išsiplečia. Šis prievadas perduoda ir vaizdą, ir garsą vienu laidu, todėl prijungimas tampa paprastas. HDMI atsirado maždaug 2003 metais ir greitai tapo standartu, todėl net ir televizoriai iš 2008-2012 metų dažniausiai turi bent vieną tokį prievadą.
Jei HDMI nėra, ieškokite komponentinių vaizdo įėjimų – tai penki lizdai (raudonas, žalias, mėlynas vaizdo signalui, plius raudonas ir baltas garsui). Šie prievadai buvo populiarūs iki HDMI eros ir gali perduoti net HD kokybės vaizdą. Dar senesniuose televizoriuose rasite kompozitinį vaizdo įėjimą – tai trys lizdai: geltonas vaizdo signalui, raudonas ir baltas stereo garsui. Net ir su šiais senais prievadais galima prijungti televizorių prie interneto, nors vaizdo kokybė bus žemesnė.
Antras svarbus dalykas – interneto ryšys. Idealiu atveju turėtumėte Wi-Fi tinklą namuose. Jei Wi-Fi nėra arba signalas prie televizoriaus silpnas, reikės Ethernet kabelio, kuris nutiestų internetą tiesiai iš maršrutizatoriaus. Kai kurie įrenginiai veikia tik su belaidžiu ryšiu, tad prieš perkant verta tai patikrinti.
Išmaniųjų priedėlių magija
Paprasčiausias ir populiariausias būdas – nusipirkti išmanųjį TV priedėlį. Šie maži įrenginiai jungiami prie televizoriaus ir suteikia jam visas išmaniojo televizoriaus funkcijas.
**Google Chromecast** yra vienas iš paprasčiausių sprendimų. Tai nedidelis įrenginys, panašus į USB raktą, kuris jungiamas į HDMI prievadą. Chromecast neturi nuotolinio valdymo pultelio – jis veikia per jūsų išmanųjį telefoną ar planšetę. Atidarote YouTube programėlę telefone, pasirenkate vaizdo įrašą ir paspaudžiate „Cast” mygtuką – turinys pradedamas rodyti televizoriuje. Tai puikiai veikia su dauguma populiarių programėlių: Netflix, HBO Max, Spotify ir kitomis. Naujesnioji „Chromecast su Google TV” versija jau turi pultelį ir savo sąsają, todėl nereikia nuolat naudoti telefono.
**Amazon Fire TV Stick** veikia panašiai, bet turi savo nuotolinį pultelį ir meniu sistemą. Jis ypač patogus tiems, kas naudojasi Amazon Prime Video paslauga. Įrenginys turi balso valdymą per Alexa asistentę – galite tiesiog pasakyti, ko norite žiūrėti. Fire TV Stick taip pat palaiko daugybę programėlių ir net kai kuriuos žaidimuos.
**Apple TV** yra brangesnis variantas, bet puikiai integruojasi su Apple ekosistema. Jei namuose naudojate iPhone, iPad ar Mac kompiuterius, šis priedėlis leis lengvai perkelti turinį iš jūsų įrenginių į televizorių. Apple TV turi galingesnį procesorių nei pigesnės alternatyvos, todėl meniu veikia sklandžiai, o kai kurie žaidimai atrodo įspūdingai.
**Xiaomi Mi Box** ar panašūs Android TV priedėliai siūlo gerą kainų ir funkcionalumo santykį. Jie veikia Android operacine sistema, todėl galite įsidiegti beveik bet kokią programėlę iš Google Play parduotuvės. Tai suteikia didelę laisvę, bet kartais gali reikėti daugiau laiko viską suderinti.
Visi šie priedėliai jungiami labai paprastai: HDMI kabelis į televizorių, maitinimo kabelis į elektros lizdą, nustatomas Wi-Fi ryšys – ir viskas. Dauguma jų kainuoja nuo 30 iki 150 eurų, priklausomai nuo modelio ir funkcijų.
Žaidimų konsolės kaip multimedijos centrai
Jei namuose jau turite PlayStation, Xbox ar Nintendo Switch, žinokite, kad šios konsolės puikiai tinka ir kaip išmaniosios TV priedėliai. Šiuolaikinės žaidimų konsolės seniai išaugo iš vien žaidimams skirtų įrenginių – jos tapo pilnaverčiais pramogų centrais.
PlayStation 4, PlayStation 5, Xbox One ir Xbox Series konsolės turi programėles beveik visoms populiariausioms srautinio turinio platformoms. Galite žiūrėti Netflix, YouTube, Disney+, Spotify klausytis muzikos ir net naršyti internete per integruotą naršyklę. Konsolės jungiamos per HDMI, todėl vaizdo ir garso kokybė būna puiki.
Įdomu tai, kad net senesnes konsoles galima panaudoti. PlayStation 3, išleista dar 2006 metais, vis dar palaiko daugelį srautinio turinio paslaugų. Xbox 360 taip pat turi Netflix, YouTube ir kitas programėles. Žinoma, kai kurios naujos platformos gali nebepalaiko tokių senų įrenginių, bet pagrindinės funkcijos veikia.
Nintendo Switch šiek tiek atsilieka multimedijos srityje – jame yra YouTube ir Hulu (JAV), bet trūksta Netflix ir kitų populiarių paslaugų. Vis dėlto, jei jau turite šią konsolę, YouTube galimybė vis tiek praverčia.
Konsolių privalumas tas, kad jos ne tik leidžia žiūrėti turinį, bet ir žaisti žaidimus, klausytis muzikos, bendrauti su draugais internetu. Tai universalus sprendimas, nors ir brangesnis nei paprastas TV priedėlis.
Kai televizorius per senas net HDMI prievadui
O kas daryti, jei televizorius iš tų laikų, kai HDMI dar nebuvo išrastas? Kineskopiniai televizoriai ir ankstyvieji plokščiaekraniai modeliai dažnai turi tik kompozitinius ar komponentinius prievadus. Ar tai reiškia, kad interneto turinys nepasiekiamas? Ne!
Reikia HDMI į kompozitinį vaizdo signalą keitiklio (konverterio). Tai nedidelis prietaisas, kuris viename gale turi HDMI lizdą, o kitame – senus geltonus, raudonus ir baltus išėjimus. Tokius keitiklius galima įsigyti internetu už 10-20 eurų. Kokybė, žinoma, nebus tokia gera kaip su HDMI – HD vaizdas bus „suspaustas” į standartinę raišką, bet turinys vis tiek bus žiūrimas.
Prijungimas paprastas: išmanųjį TV priedėlį (pavyzdžiui, Chromecast ar Fire TV Stick) prijungiate prie keitiklio HDMI įėjimu, o iš keitiklio kompozitinius laidus – į televizorių. Keitikliui dažniausiai reikia papildomo maitinimo iš USB prievado ar elektros lizdo.
Svarbu žinoti, kad ne visi keitikliai vienodai geri. Pigiausi modeliai gali duoti mirgantį vaizdą ar prastos kokybės garsą. Verta paskaityti atsiliepimus prieš perkant. Kai kurie keitikliai turi papildomų funkcijų, pavyzdžiui, garso išskyrimo galimybę – tai praverčia, jei norite garsą leisti per išorinę garso sistemą, o ne per televizoriaus garsiakalbius.
Kompiuteris kaip alternatyva
Jei namuose turite nešiojamą kompiuterį ar stacionarų PC, jį taip pat galima prijungti prie televizoriaus. Šis metodas suteikia didžiausią lankstumą – galite žiūrėti bet kokį turinį iš interneto, naudoti bet kokias svetaines, net tas, kurioms nėra specialių programėlių.
Moderniems kompiuteriams paprasčiausia – HDMI kabelis iš kompiuterio į televizorių, ir televizorius tampa antruoju monitoriumi. Windows ir macOS operacinės sistemos automatiškai aptinka televizorių ir leidžia pasirinkti, kaip jį naudoti: dubliuoti kompiuterio ekraną ar išplėsti darbalaukį.
Senesniems kompiuteriams, kurie neturi HDMI išėjimo, bet turi VGA ar DVI, reikės atitinkamų keitiklių. VGA į HDMI keitikliai kainuoja apie 15-25 eurus ir perduoda vaizdą bei garsą. Tiesa, VGA perduoda tik vaizdo signalą, todėl garsui reikės atskiro laido iš kompiuterio ausinių lizdo į televizorių.
Kompiuterio naudojimas turi ir trūkumų. Reikia valdyti pelę ir klaviatūrą, kas nėra taip patogu kaip nuotolinis pultelis. Kompiuteris vartoja daugiau elektros nei mažas TV priedėlis. Be to, jei kompiuterį naudojate kitoms užduotims, nuolat jungti ir atjungti laidus gali būti varginantis.
Sprendimas – belaidis vaizdo perdavimas. Yra įrenginių, kurie leidžia perduoti kompiuterio ekraną į televizorių be laidų. Microsoft Wireless Display Adapter ar panašūs prietaisai jungiami į televizoriaus HDMI prievadą ir priima signalą iš kompiuterio per Wi-Fi. Tai patogiau, bet vaizdo kokybė ir sklandumas gali būti prastesni nei su laidu, ypač žiūrint HD ar 4K turinį.
Išmanieji Blu-ray grotuvai ir kiti netikėti sprendimai
Daugelis žmonių net nežino, kad jų Blu-ray ar DVD grotuvas gali būti prijungtas prie interneto. Nuo maždaug 2010 metų daugelis Blu-ray grotuvų turi integruotas srautinio turinio programėles.
Pažvelkite į savo grotuvą – jei jis turi Ethernet prievadą ar Wi-Fi galimybę, greičiausiai palaiko Netflix, YouTube ir kitas paslaugas. Tokius grotuvus galima rasti naudotų prekių parduotuvėse už 20-40 eurų, ir jie puikiai atlieka dvigubą funkciją: leidžia žiūrėti diskus ir srautinį turinį.
Kitas netikėtas sprendimas – Android TV dėžutės. Tai nedideli kompiuteriai su Android operacine sistema, specialiai pritaikyti televizoriams. Jie galingesni nei paprasti TV priedėliai ir leidžia įsidiegti daugybę programėlių, net tokių, kurios oficialiai nėra skirtos televizoriams. Kaina svyruoja nuo 40 iki 150 eurų, priklausomai nuo techninių charakteristikų.
Kai kurie žmonės naudoja Raspberry Pi – mažytį kompiuterį, kurį galima suprogramuoti įvairiems tikslams. Su specialia programine įranga (pavyzdžiui, Kodi ar LibreELEC) Raspberry Pi tampa galingų multimedijos centru. Tai reikalauja šiek tiek techninių žinių, bet suteikia didžiausią kontrolę ir galimybes. Raspberry Pi kainuoja apie 40-80 eurų, priklausomai nuo modelio.
Praktiniai patarimai sėkmingam prijungimui
Kai nuspręsite, kokį metodą naudosite, štai keletas patarimų, kad viskas veiktų sklandžiai.
**Interneto greitis yra kritinis.** Srautinis turinys reikalauja stabilaus interneto ryšio. SD kokybei pakanka 3-4 Mbps greičio, HD reikia bent 5-8 Mbps, o 4K turiniui – 25 Mbps ar daugiau. Jei internetas lėtas, vaizdas gali strigti ar kokybė automatiškai sumažės.
**Wi-Fi ar kabelis?** Jei įmanoma, naudokite Ethernet kabelį vietoj Wi-Fi. Laidinis ryšys stabilesnis ir greitesnis, todėl vaizdas bus sklandesnis, ypač žiūrint HD ar 4K turinį. Jei vis dėlto naudojate Wi-Fi, įsitikinkite, kad maršrutizatorius yra pakankamai arti ir nėra daug kliūčių tarp jo ir televizoriaus.
**Televizoriaus nustatymai.** Prijungus naują įrenginį, televizoriuje reikės pasirinkti teisingą vaizdo šaltinį (Input/Source). Dažniausiai tai daroma nuotolinio pultelio mygtuku. Jei turite kelis HDMI prievadus, įsiminkite, į kurį prijungėte įrenginį – tai palengvins perjungimą ateityje.
**Garso problemos.** Kartais prijungus naują įrenginį garsas neveikia. Patikrinkite televizoriaus garso nustatymus – galbūt reikia perjungti garso šaltinį. Kai kurie televizoriai turi atskirus nustatymus kiekvienam HDMI prievadui. Jei naudojate keitiklį senesniam televizoriui, įsitikinkite, kad garso kabeliai tvirtai prijungti.
**Atnaujinimai.** Pirmą kartą įjungus naują įrenginį, jis greičiausiai pasiūlys atnaujinti programinę įrangą. Leiskite tai padaryti – atnaujinimai dažnai taiso klaidas ir prideda naujas funkcijas. Vėliau reguliariai tikrinkite, ar yra naujų atnaujinimų.
**Paskyros ir prenumeratos.** Daugeliui srautinio turinio paslaugų reikia paskyros. Netflix, HBO Max, Disney+ ir kitos platformos yra mokamos. YouTube ir daugelis kitų paslaugų nemokamos, bet gali rodyti reklamą. Prieš perkant įrenginį, įsitikinkite, kad žinote, kokias paslaugas norėsite naudoti ir kiek jos kainuoja.
Kai viskas sujungta – ką toliau?
Prijungus seną televizorių prie interneto, atsiveria visiškai naujas pramogų pasaulis. Nebereikia laukti, kol transliuos norimą filmą – galite žiūrėti, ką norite ir kada norite. Srautinio turinio platformos siūlo tūkstančius filmų, serialų, dokumentikų, koncertų.
YouTube vien pats yra neišsenkantis turinio šaltinis – nuo muzikos klipų iki edukacinių vaizdo įrašų, nuo kelionių vlogų iki kulinarijos laidų. Spotify ar kitos muzikos platformos leidžia klausytis muzikos per televizoriaus garso sistemą. Kai kurios platformos siūlo net tiesioginius sporto transliavimus.
Svarbu suprasti, kad net ir senas televizorius su interneto prieiga netampa nauju televizoriumi. Jei ekranas mažas ar žemos raiškos, HD turinys nebus rodomas visu savo grožiu. Kineskopiniai televizoriai nerodys ryškių spalvų ir kontrastingo vaizdo kaip modernūs OLED ekranai. Bet jei televizorius veikia gerai ir jums jo pakanka, interneto prieiga pratęs jo naudingą gyvenimą dar daugelį metų.
Ekologiškai tai irgi protingas sprendimas. Vietoj išmesti veikiantį televizorių ir pirkti naują, investuojate 30-100 eurų į priedėlį ir toliau naudojate tai, kas jau turite. Mažiau elektroninių atliekų, mažiau suvartojama išteklių naujiems produktams gaminti.
Technologijos nuolat keičiasi, bet pagrindinis principas lieka tas pats – nebūtina turėti naujausią įrangą, kad mėgautumėtės šiuolaikišku turiniu. Su šiek tiek kūrybiškumo ir nedidelėmis investicijomis, net dešimtmetį senas televizorius gali tapti pilnaverčiu pramogų centru. Svarbiausia – žinoti, kokios galimybės yra, ir pasirinkti sprendimą, kuris geriausiai atitinka jūsų poreikius ir biudžetą.




