Televizoriaus kondensatorių keitimas

Kodėl kondensatoriai sugenda ir kaip tai atpažinti

Televizorius staiga nebeprisijungia arba pradeda keistai elgtis – ekranas mirksi, garsas trūkinėja, o kartais tiesiog nieko nevyksta paspaudus maitinimo mygtuką? Dažniausiai kaltininkai yra kondensatoriai. Šie maži cilindro formos komponentai maitinimo plokštėje ar kitose televizoriaus dalyse turi tendenciją senėti greičiau nei kitos dalys.

Kondensatoriai televizoriuje atlieka svarbų vaidmenį – jie filtruoja ir stabilizuoja elektros srovę, kaupia energiją ir padeda išlyginti įtampos svyravimus. Problema ta, kad elektrolitiniai kondensatoriai, kurie dažniausiai naudojami televizoriuose, turi ribotą tarnavimo laiką. Viduje esantis skystis laikui bėgant išgaruoja, ypač jei televizorius veikia karštoje aplinkoje arba intensyviai naudojamas.

Sugadintą kondensatorių galima atpažinti net plikomis akimis. Jei atidarysite televizoriaus galinį dangtelį ir pažvelgsite į plokštes, ieškokite išsipūtusių, iškrypusių viršūnių turinčių kondensatorių. Sveiki kondensatoriai turi plokščią viršų, o sugadinti – iškilų, kartais net plyšusį. Kai kuriais atvejais aplink kondensatorių galite pastebėti rudos spalvos likučius – tai ištekėjęs elektrolitas.

Kokius įrankius ir medžiagas reikės pasiruošti

Prieš imantis kondensatorių keitimo, būtina tinkamai pasiruošti. Jums reikės lituoklio – geriausiai 40-60 vatų galios su reguliuojama temperatūra. Pernelyg galingas lituoklis gali pažeisti plokštės takus, o per silpnas tiesiog neištirpins alavo pakankamai greitai.

Būtinai įsigykite lituoklio antgalių valiklį arba bent jau drėgną kempinę. Švarus antgalis – tai pusė sėkmės. Taip pat prireiks alavo (geriausiai su fliusu), nors senieji litavimo taškai dažniausiai turi pakankamai alavo pakartotiniam naudojimui.

Kondensatorių ištraukimui reikalinga desoldavimo pompa arba desoldavimo juosta. Pompa veikia kaip spaudžiamas siurblys – įkaitinate litavimo vietą, pridedate pompą ir atleidžiate stūmoklį, kuris įsiurbia ištirpusį alavas. Juosta veikia kitaip – ji sugeria alavas į save kaip kempinė.

Naujiems kondensatoriams įsigyti reikės žinoti tikslias specifikacijas. Ant kiekvieno kondensatoriaus nurodyti du pagrindiniai parametrai: talpa (mikrofaradais, µF) ir maksimali įtampa (voltais, V). Pavyzdžiui, 1000µF 25V reiškia, kad kondensatorius talpina 1000 mikrofaradų ir išlaiko iki 25 voltų. Galite naudoti kondensatorius su didesne įtampa (pvz., 35V vietoj 25V), bet niekada su mažesne. Talpa turėtų būti identiška arba labai artima.

Saugumas pirmiausia – kaip nepasikelti į dangų

Televizoriai, net išjungti iš elektros lizdo, gali būti pavojingi. Kondensatoriai kaupia elektros krūvį, kuris gali išlikti net kelias dienas po išjungimo. Ypač pavojingi yra dideli kondensatoriai maitinimo plokštėje – jie gali laikyti 300-400 voltų įtampą.

Prieš liesdami bet ką televizoriaus viduje, būtinai išjunkite jį iš elektros lizdo ir palaukite bent 30 minučių. Dar geriau – aktyviai iškraukite kondensatorius. Tam galite naudoti didelės varžos rezistorių (apie 10-20 kΩ, 5W galios) su izoliuotomis rankenomis. Atsargiai prisilieskite rezistoriaus galais prie kondensatoriaus kontaktų – jei išgirsite traškesį ar pamatysite kibirkštį, reiškia kondensatorius buvo įkrautas.

Niekada nedarykite šio darbo ant kilimo ar kitos statinę elektros energiją kaupiančios paviršiaus. Antistatinė apyrankė būtų ideali, bet jei jos neturite, bent jau periodiškai lieskite metalinį įžemintą paviršių, kad išsikrautumėte.

Dirbtuvės turėtų būti gerai apšviestos ir vėdinamos. Kaitinant senus litavimo taškus išsiskiria ne pati maloniausia dūmai, todėl pasirūpinkite vėdinimu arba bent jau dirbkite prie atidaryto lango.

Kaip išlituoti senus kondensatorius nepažeidžiant plokštės

Dabar prasideda pats įdomiausias etapas. Pirmiausia nusifotografuokite plokštę iš kelių kampų – tai padės vėliau prisiminti, kaip viskas atrodė. Ypač svarbu užfiksuoti kondensatorių polarumą. Kondensatoriai turi pliusą ir minusą, ir jei juos sumaišysite, geriausiu atveju jie tiesiog neveiks, blogiausiu – sprogdins.

Ant kondensatoriaus korpuso paprastai yra juosta su minuso ženklu arba rodyklėmis, nurodančiomis neigiamą kontaktą. Ant plokštės dažniausiai taip pat yra žymėjimas – baltas apskritimas su užpildyta puse, nurodančia teigiamą kontaktą.

Įkaitinkite lituoklį iki maždaug 350-400°C. Per karštas sugadins plokštę, per šaltas – negalėsite tinkamai ištirpinti alavo. Pradėkite nuo mažesnių kondensatorių – jie lengvesni pradedantiesiems.

Laikykite lituoklio antgalį prie kondensatoriaus kontakto apie 2-3 sekundes, kol alavas ištirps. Tuomet greitai panaudokite desoldavimo pompą arba juostą. Dažniausiai reikia pakartoti šį procesą kelis kartus, kol kontaktas bus pakankamai švarus. Jei kondensatorius turi du kontaktus, kaitinkite juos pakaitomis ir švelniai supykite kondensatorių – jis turėtų pamažu atlaisvėti.

Dideli kondensatoriai su storais kontaktais reikalauja daugiau kantrybės. Kartais padeda kaitinti abu kontaktus vienu metu, jei turite du lituoklius, arba naudoti didesnės galios lituoklį.

Naujų kondensatorių įlitavimas – smulkmenos, kurios svarbios

Kai seni kondensatoriai pašalinti, išvalykite skylutes plokštėje. Desoldavimo pompa ar juosta turėtų būti pašalinusi didžiąją dalį alavo, bet dažnai lieka likučių. Galite atsargiai pradurti skylutes plonu adatos arba kontakto galu, kol jie dar karšti.

Naujus kondensatorius ruošiantis įstatyti, dar kartą patikrinkite polarumą. Tai kritiškai svarbu! Ilgesnis kontaktas paprastai yra pliusas, trumpesnis – minusas. Ant korpuso taip pat turėtų būti juosta su minuso žymėjimu.

Įkiškite kondensatorių į skylutes. Jei jis nelenda, niekada neveržkite jėga – galite pažeisti plokštę. Geriau dar kartą išvalykite skylutes. Kondensatorius turėtų sėdėti tvirtai, bet įeiti be didelio pasipriešinimo.

Iš kitos plokštės pusės švelniai palenkite kontaktus į šonus, kad kondensatorius neiškristu litavimo metu. Dabar įkaitinkite lituoklį ir pridėkite šiek tiek alavo prie antgalio – tai padės geriau perduoti šilumą. Prispauskite antgalį prie kontakto ir plokštės tako vienu metu, palaukite sekundę, tada pridėkite alavo.

Geras litavimo taškas turėtų atrodyti kaip blizgantis kūgelis, apgaubiantis kontaktą. Jei jis matinis, raukšlėtas ar netaisyklingos formos, greičiausiai litavimas nepavyko – per šaltas lituoklis arba per greitai patraukėte alavas. Tokiu atveju perkaitinkite ir pridėkite dar šiek tiek alavo.

Kokie kondensatoriai geriausi ir kur juos pirkti

Ne visi kondensatoriai sukurti vienodai. Pigiausi kinų gamybos kondensatoriai gali tarnauti kelerius metus, o gali sugesti po kelių mėnesių. Jei jau ėmėtės šio darbo, verta investuoti į kokybiškas dalis.

Japonų gamintojų kondensatoriai – Nichicon, Rubycon, Panasonic, Nippon Chemi-Con – laikomi aukščiausios klasės. Jie kainuoja šiek tiek brangiau, bet tarnauja daug ilgiau ir geriau atlaiko temperatūros svyravimus. Taivaniečių gamintojų produkcija (Samxon, Teapo) yra vidutinės klasės – priimtina kokybė už protingą kainą.

Perkant kondensatorius, atkreipkite dėmesį į temperatūrinį reitingą. Standartiniai kondensatoriai skirti 85°C temperatūrai, bet televizoriuose, ypač maitinimo plokštėse, geriau naudoti 105°C reitingą turinčius. Jie kainuoja tik šiek tiek brangiau, bet tarnavimo laikas gali pailgėti dvigubai.

Lietuvoje kondensatorius galima įsigyti elektronikos komponentų parduotuvėse arba užsisakyti internetu. Tarptautinės platformos kaip Mouser ar Farnell siūlo milžinišką pasirinkimą, bet pristatymas gali užtrukti ir kainuoti. Vietiniai tiekėjai dažnai turi populiariausius nominalus sandėlyje.

Perkant internetu, būkite atsargūs su pernelyg pigiais pasiūlymais. Klastotės – dažna problema, ypač populiarių gamintojų atveju. Jei Nichicon kondensatorius kainuoja perpus pigiau nei kitur, greičiausiai tai ne tikras Nichicon.

Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

Net patyręs meistras kartais padaro klaidų, o pradedantiesiems jos beveik neišvengiamos. Gera žinia – dauguma jų pataisomos.

Pati dažniausia klaida – supainioti kondensatoriaus polarumą. Jei tai padarėte ir įjungėte televizorių, kondensatorius greičiausiai jau sugedo. Geriausiu atveju jis tiesiog neveiks, blogiausiu – gali išsipūsti ar net sprogti. Todėl prieš įjungdami televizorių, dar kartą patikrinkite visus polarumus.

Antra pagal populiarumą klaida – perkaitinti plokštę. Jei laikote lituoklį vienoje vietoje per ilgai, galite atplėšti takus nuo plokštės. Jie atrodo kaip plonas vario sluoksnis, ir kai kurie televizoriai turi labai trapius takus. Jei tai nutiko, galite bandyti sutaisyti plonais laidais, sujungiant atplėštą taką, bet tai jau sudėtingesnis darbas.

Trečia klaida – naudoti netinkamą kondensatorių. Jei talpa ar įtampa nesutampa, televizorius gali neveikti arba veikti nestabiliai. Visada laikykitės originalių specifikacijų arba naudokite šiek tiek didesnius parametrus (didesnę įtampą, bet tą pačią talpą).

Kai kurie žmonės pamiršta nuvalyti fliuso likučius po litavimo. Nors tai ne kritinė klaida, laikui bėgant fliusas gali tapti laidžiu ir sukelti trumpąjį jungimą. Izopropilo alkoholis ir sena dantų šepetėlis puikiai išvalo plokštę.

Kada verta taisyti ir kada geriau pirkti naują

Kondensatorių keitimas gali sutaupyti šimtus eurų, bet ne visada tai protingiausias sprendimas. Jei turite 10 metų senumo televizorių, kurio rinkos vertė yra 50 eurų, o kondensatoriai kainuoja 15 eurų plius kelios valandos darbo, galbūt verta pagalvoti apie naują įrenginį.

Tačiau jei televizorius gana naujas, kokybiškas arba didelis (o naujas kainuotų kelis šimtus eurų), kondensatorių keitimas tikrai apsimoka. Ypač jei problema tik maitinimo plokštėje – tai dažniausiai 5-10 kondensatorių, kurie kainuoja vos keliolika eurų.

Kartais kondensatorių keitimas yra tik laikinas sprendimas. Jei televizorius turi kitų problemų – ekrano defektų, garso iškraipymų, kurie nepasikeitė po kondensatorių keitimo – gali būti, kad sugedo ir kiti komponentai. Tokiu atveju remontas gali tapti begalinis.

Dar vienas aspektas – jūsų patirtis ir noras mokytis. Jei tai jūsų pirmas kartas su lituokliu rankose, galbūt geriau pradėti nuo kažko pigesnio nei brangaus televizoriaus. Senas naudotas monitorius ar pigus elektronikos įrenginys gali būti puiki mokymosi priemonė.

Kai kondensatoriai pakeisti – testavimas ir galutiniai patikros

Baigę litavimą, nesuskubkite iš karto jungti televizoriaus į elektros lizdą. Pirmiausia vizualiai patikrinkite visus litavimo taškus. Ar visi atrodo tvarkingi? Ar nėra alavas tiltelių tarp gretimų kontaktų? Ar kondensatoriai tvirtai laikosi?

Jei turite multimetrą, galite patikrinti, ar nėra trumpojo jungimo tarp maitinimo linijų. Nustatykite multimetrą į varžos matavimo režimą ir patikrinkite tarp pliuso ir minuso kontaktų maitinimo įėjime. Turėtumėte matyti bent kelių kiloomų varžą. Jei matote nulinę varžą, kažkur yra trumpasis jungimas.

Pirmą kartą įjungdami televizorių po remonto, būkite pasiruošę greitai išjungti jį, jei kas nors eis ne taip. Stebėkite ar nesigirdi keistų garsų, ar nejaučiamas degėsių kvapas, ar kondensatoriai nepradeda kaisti. Jei viskas gerai, televizorius turėtų įsijungti kaip įprastai.

Leiskite televizoriui padirbėti 10-15 minučių ir dar kartą patikrinkite kondensatorius – ar jie neperkaitę? Švelniai palieskite juos pirštu (atsargiai, kai kurios plokštės dalys gali būti karštos). Jie turėtų būti šilti, bet ne karšti.

Jei televizorius veikia stabiliai kelias valandas, galite džiaugtis – remontas pavyko! Kondensatoriai paprastai arba veikia, arba ne, todėl jei televizorius įsijungė ir normaliai veikia, greičiausiai problema išspręsta ilgam laikui. Kokybiški kondensatoriai turėtų tarnauti dar bent 5-10 metų, priklausomai nuo naudojimo intensyvumo ir aplinkos sąlygų.

Šis remontas ne tik sutaupo pinigų, bet ir suteikia pasitenkinimo jausmą – jūs savo rankomis grąžinote gyvenimą įrenginiui, kurį daugelis būtų tiesiog išmetę. Be to, įgijote vertingų įgūdžių, kuriuos galėsite pritaikyti ir kitiems elektronikos remontams.