Televizoriaus maitinimo plokštės remontas

Kas ta maitinimo plokštė ir kodėl ji taip svarbi

Televizorius staiga nebesijungia? Mirksi raudona lemputė, bet ekranas juodas kaip naktis? Didžioji tikimybė, kad kaltas būtent maitinimo blokas. Tai tokia plokštė, kuri paverčia jūsų elektros tinklo 220V kintamąją įtampą į visokias mažesnes įtampas, kurių reikia televizoriaus komponentams. Panašiai kaip širdis pumpuoja kraują po visą kūną, taip ir maitinimo plokštė tiekia energiją ekranui, procesoriui, garso stiprintuvui ir visiems kitiems televizoriaus vidaus organams.

Šiuolaikiniuose televizoriuose ši plokštė dirba tikrai sunkiai. Ji turi paruošti stabilią įtampą LED apšvietimui (dažniausiai apie 12-24V), procesorinei daliai (3.3V, 5V), garso stiprintuvui ir kitiems komponentams. Dar ji turi apsaugoti televizorių nuo įtampos šuolių, trumpojo jungimo ir kitų nemalonumų. Todėl kai sugenda maitinimo plokštė, televizorius paprasčiausiai negali veikti – kaip automobilis be akumuliatoriaus.

Kaip suprasti, kad problema būtent maitinimo plokštėje

Pirmiausia reikia įsitikinti, kad kaltas tikrai maitinimo blokas, o ne koks nors kitas televizoriaus komponentas. Štai keletas aiškių požymių:

Televizorius visiškai nereaguoja į mygtuką – nei lemputė nemirksi, nei garsas neskamba. Tai gali reikšti, kad maitinimo plokštė iš viso negauna arba netiekia įtampos. Kartais girdėti keistas cypimas ar šnypštimas iš televizoriaus – tai dažnai rodo, kad transformatorius ar kitas komponentas kenčia.

Dažnas scenarijus – lemputė mirksi raudonai arba kelis kartus sumirksi ir televizorius vėl išsijungia. Tai apsaugos mechanizmas, kuris veikia, kai maitinimo plokštė aptinka problemą ir neleidžia televizoriui dirbti, kad nepadarytų dar didesnių žalų.

Dar vienas būdas patikrinti – atjungti televizorių nuo elektros tinklo, palaukti kelias minutes ir vėl įjungti. Jei televizorius veikia kelias sekundes ir vėl išsijungia, tai tikrai maitinimo arba apsaugos grandinės problema. Profesionalai naudoja multimetrą ir tikrina, ar maitinimo plokštė tiekia reikiamas įtampas. Jei turite multimetrą ir bent šiek tiek patirties, galite patys pažiūrėti į plokštės išėjimus – ten paprastai būna nurodytos reikiamos įtampos vertės.

Ką reikia žinoti prieš pradedant remontą

Dabar rimtai – darbas su maitinimo plokšte nėra kaip telefono ekrano keitimas. Čia reikia elgtis atsargiai, nes net išjungtas televizorius gali turėti pavojingą įtampą kondensatoriuose. Tie dideli cilindro formos komponentai gali laikyti šimtus voltų net ir po kelių dienų nuo išjungimo.

Prieš pradedant bet kokį remontą, televizorių būtina atjungti nuo elektros tinklo ir palaukti bent 30 minučių. Geriausia – visą parą. Jei žinote kaip, kondensatorius galima iškrauti specialiu įrankiu arba atsparumu per izoliuotus laidus, bet jei nežinote kaip – geriau nerizikuoti.

Jums reikės kelių įrankių: kryžminio ir plokščio atsuktuvo, multimetro (nebūtinai brangaus, bet patikimo), galbūt lituoklio, jei teks keisti komponentus. Dar pravers fotoaparatas arba telefonas – fotografuokite kiekvieną žingsnį, ypač kaip prijungti laidus atgal. Tikėkite, po kelių valandų darbo užmirštate, kuris laidas kur ėjo.

Darbo vieta turėtų būti švari, sausa ir erdvi. Statinė elektra – maitinimo plokštės priešas, todėl jei galite, naudokite antistatinę apyrankę arba bent jau palieskite radiatorių prieš liesdami plokštę.

Dažniausios gedimo priežastys ir kaip jas rasti

Po daugelio metų televizorių remonto galiu pasakyti – dažniausiai genda tie patys komponentai. Pirmoje vietoje – kondensatoriai. Ypač tie, kurie dirba su aukštomis temperatūromis. Juos atpažinti nesunku – sugadinti kondensatoriai būna išsipūtę viršuje arba net prapliupę, kartais matosi ištekėjusi elektrolito skystis.

Antroje vietoje – saugikliai ir apsauginiai varistoriai. Jie dega, kai būna įtampos šuoliai tinkle ar perkūnija. Sudegusį saugiklį matyti iš karto – jis būna juodas arba su pertrūkusiu laiduku viduje. Varistorius irgi dažnai būna apanglėjęs ar net su įtrūkimais.

Tranzistoriai ir diodai taip pat mėgsta gesti. Čia jau reikia multimetro – vizualiai ne visada matyti, kad komponentas sugadęs. Tikrinant diodą, jis turėtų praleisti srovę tik viena kryptimi. Jei praleidžia abiem arba nepraleidžia nė viena – sugadęs.

Transformatoriai ir droseliai genda rečiau, bet kai genda – dažniausiai girdi degėsių kvapą arba mato apanglėjusias vietas. Kartais transformatoriaus apvija tiesiog nutrūksta ir tada jis nustoja veikti, nors vizualiai atrodo gerai.

Kaip vyksta remontas žingsnis po žingsnio

Pirmas dalykas – nuimti televizoriaus nugarėlę. Paprastai tai keliolika varžtų, bet kai kurie gamintojai mėgsta paslėpti varžtus po lipdukais arba guminėmis kojelėmis. Nuėmę nugarėlę pamatysite kelias plokštes – maitinimo plokštė paprastai būna prie kištuko įėjimo, dažniausiai su dideliu radiatoriu ir stambiais komponentais.

Prieš išimdami plokštę, nufotografuokite visus laidų prijungimus. Rimtai, tai sutaupys daug nervų vėliau. Tada atsargiai atjunkite visus jungtis – kai kurios turi fiksatorius, kurių negalima tiesiog traukti.

Kai plokštė ant stalo, pradėkite vizualinę apžiūrą. Ieškokite išsipūtusių kondensatorių, apanglėjusių komponentų, įtrūkimų plokštėje, įtartinų litavimo vietų. Jei nieko akivaizdaus nematote, imkite multimetrą ir pradėkite tikrinti.

Pirmiausia patikrinkite saugiklį – jis turėtų būti prie kištuko įėjimo. Jei sudegęs, neskubėkite keisti – reikia suprasti, kodėl sudegė. Galbūt kažkas trumpina, ir naujas saugiklis iškart vėl degs. Patikrinkite diodų tiltą (keturi diodai kartu), transformatorių, didžiuosius kondensatorius.

Jei radote blogą kondensatorių, užsirašykite jo parametrus (емкость ir įtampą) ir nusipirkite tokį patį arba geresnį. Geresnį reiškia – su didesne darbo temperatūra (105°C vietoj 85°C) arba šiek tiek didesne įtampa. Išlitavus seną ir įlitavus naują, būtinai patikrinkite, ar teisingai prijungėte poliškumą – kondensatoriuje būna pažymėtas minusas.

Ar verta remontuoti pačiam ar geriau pas meistrą

Čia priklauso nuo kelių dalykų. Jei televizorius pigus, senas ir problema atrodo sudėtinga – galbūt pigiau bus nusipirkti naują. Nauja maitinimo plokštė dažniausiai kainuoja 30-80 eurų, priklausomai nuo modelio. Meistro darbas dar prideda 30-50 eurų. Jei televizorius vertas 200 eurų, tai gal ir neverta.

Bet jei televizorius geras, didelis, ir problema paprasta (pavyzdžiui, keli išsipūtę kondensatoriai), tai remontas tikrai apsimoka. Kondensatoriai kainuoja centus, o darbo valandą ar dvi. Jei turite bent minimalių įgūdžių su lituokliu, galite sutaupyti nemažai pinigų.

Kai kurie žmonės bijo liesti elektroniką, ir tai normalu. Jei nesate tikri dėl savo gebėjimų arba neturite reikiamų įrankių, geriau kreipkitės į meistrą. Blogai atliktas remontas gali sugadinti dar daugiau komponentų, ir tada išlaidos tik didės.

Dar vienas variantas – nusipirkti naują maitinimo plokštę ir tiesiog pakeisti. Tai paprasčiau nei remontuoti seną, nereikia lituoklio ir gilių žinių. Plokštes galima rasti eBay, AliExpress ar specializuotose parduotuvėse. Tik įsitikinkite, kad užsakote tiksliai tokią, kokia reikia – modelio numeris paprastai būna ant plokštės.

Saugumas ir dažniausios klaidos

Didžiausia klaida – nepalaukti, kol išsikraus kondensatoriai. Žinau atvejų, kai žmonės gavo elektros smūgį net iš išjungto televizoriaus. 300-400 voltų kondensatorius gali ne tik nemaloniai trenkti, bet ir rimtai sužeisti.

Antra klaida – keisti saugiklį į didesnės vertės. Saugiklis dega ne taip sau – jis apsaugo kitus komponentus. Jei įdėsite stipresnį saugiklį, kitu kartu degs jau brangesni dalykai, galbūt net procesoriaus plokštė.

Trečia – naudoti netinkamus komponentus. Kondensatorius turi būti ne tik tinkamos talpos, bet ir tinkamos įtampos bei darbo temperatūros. Jei įdėsite 16V kondensatorių ten, kur reikia 25V, jis greitai sprogs. Jei įdėsite žemos temperatūros – greitai išdžius ir vėl gess.

Ketvirta – blogai išlitavoti arba perlitavoti. Per daug kaitinant plokštę, gali atsilupti takeliai. Per mažai kaitinant – litavimas bus šaltas ir nepatikimas. Jei neturite patirties su lituokliu, geriau pirmiausia patreniruokite ant kokios nors senos plokštės.

Penkta – nepatikrinti rezultato prieš surenkant viską atgal. Po remonto būtinai patikrinkite multimetru, ar visos įtampos teisingos. Galima net prijungti plokštę prie televizoriaus, bet dar nesumontuoti nugarėlės, ir pabandyti įjungti. Jei kažkas ne taip – lengviau taisyti, kai viskas dar išardyta.

Kai remontas baigtas ir kas toliau

Tarkime, pavyko – pakeitėte kelis kondensatorius, galbūt saugiklį, viskas vėl veikia. Prieš galutinai surinkdami televizorių, verta padirbėti profilaktinį darbą. Išpūskite dulkes iš vidaus – jos kaupiasi ant radiatorių ir trukdo aušinimui. Patikrinkite, ar visi ventiliatoriai (jei yra) sukasi laisvai.

Pažiūrėkite į kitas plokštes – galbūt ir ten matosi išsipūtusių kondensatorių? Jei taip, geriau pakeisti dabar, kol televizorius išardytas, nei laukti, kol jie sugenda ir vėl ardyti viską.

Kai surenkate televizorių atgal, įsitikinkite, kad visi varžtai savo vietose, visi laidai prijungti (čia ir pravers tos nuotraukos), niekas nelieka viduje. Prieš įjungiant į elektros tinklą, dar kartą patikrinkite, ar tikrai viskas gerai.

Po sėkmingo remonto televizorius turėtų veikti kaip naujas. Bet kad taip būtų ilgiau, patarčiau naudoti įtampos stabilizatorių arba bent jau gerą ilginimo laidą su apsauga nuo perkrovos. Lietuvoje elektros tinklas ne visada stabilus, o įtampos šuoliai – viena iš pagrindinių maitinimo plokščių gedimo priežasčių.

Dar vienas patarimas – nelaikyti televizoriaus uždengto arba blogai vėdinamoje vietoje. Perkaitimas labai trumpina elektronikos gyvavimo laiką. Jei televizorius kabinamas ant sienos, palikite bent kelių centimetrų tarpą už jo, kad oras galėtų cirkuliuoti.

Ir paskutinis dalykas – jei remontas nepavyko, nesikrimskite. Kartais problema būna sudėtingesnė, nei atrodo, arba reikia specialios įrangos diagnostikai. Profesionalūs meistrai turi osciloskopus, specialius testerius ir daug patirties. Jei jūsų remontas nepadėjo, vis tiek išmokote kažko naujo ir kitą kartą bus lengviau. O televizorių visada galima nunešti į servisą su žinia „bandžiau pats, neišėjo” – normalūs meistrai tai supranta ir netyčiosis.