Kaip atkurti prarastus duomenis iš kietojo disko

Kai duomenys dingsta – pirmas šokas ir ką daryti

Turbūt kiekvienas esame patyrę tą šiurpų jausmą, kai suvokiame, kad svarbūs failai dingo. Gal netyčia ištrynėte visą projektų aplanką, gal kietasis diskas pradėjo keistai garsėti ir nebepasileido, o gal tiesiog kompiuteris užsikrovė ir dabar rodo juodą ekraną. Pirmiausia – nepanikuokite. Dauguma duomenų praradimo situacijų nėra galutinės, ir yra tikrai nemažai būdų, kaip tuos duomenis atgauti.

Pirmasis ir svarbiausias patarimas – kai tik suprantate, kad praradote duomenis, NUSTOKITE naudoti tą diską. Tai labai svarbu. Kiekvienas naujas įrašymas į diską gali perrašyti tuos duomenis, kuriuos bandote atkurti. Jei tai jūsų pagrindinis sistemos diskas, idealiu atveju reikėtų išjungti kompiuterį ir toliau dirbti su tuo disku kaip su išoriniu įrenginiu. Žinau, skamba sudėtingai, bet apie tai pakalbėsime vėliau.

Antra svarbi detalė – duomenų atkūrimo sėkmė labai priklauso nuo to, kaip tie duomenys buvo prarasti. Vienas dalykas – netyčia ištrinti failai, visai kitas – fiziškai sugadintas diskas, kuris nebepasiekiamas. Kuo greičiau imsite veikti ir kuo mažiau rašysite į tą diską, tuo didesnė tikimybė viską atkurti.

Kaip iš tikrųjų veikia duomenų ištrynimas

Kad suprastumėte, kodėl duomenis dažnai galima atkurti, reikia suprasti, kaip jie išvis „ištrinami”. Kai paspaudžiate „Delete” ir išvalote šiukšlinę, operacinė sistema iš tikrųjų neištrina pačių duomenų. Ji tiesiog pažymi tą vietą diske kaip laisvą ir pasako sau: „Gerai, čia dabar galima rašyti naujus duomenis”. Patys duomenys lieka ten, kur buvo, tik nebėra nuorodos į juos.

Įsivaizduokite biblioteką su katalogų kortele. Kai „ištrinate” knygą, jūs tiesiog išmetate katalogo kortelę, bet pati knyga lieka lentynoje. Ji ten stovi, kol kas nors nepastato naujos knygos į tą pačią vietą. Štai kodėl greitai imantis veiksmų yra toks svarbus – kuo ilgiau naudojate kompiuterį, tuo didesnė tikimybė, kad sistema „pastatys naują knygą” ant senųjų duomenų.

Tradiciniuose kietuosiuose diskuose (HDD) su besisukančiais magnetiniais diskais duomenys fiziškai išlieka magnetiniais įrašais ant paviršiaus. Net jei failas buvo perrašytas, kartais galima atkurti ankstesnius duomenų sluoksnius, nors tai jau reikalauja specializuotos įrangos. Su SSD diskais situacija šiek tiek kitokia – dėl TRIM komandos ir „wear leveling” technologijų ištrinti duomenys gali būti fiziškai ištrinti greičiau, bet vis tiek yra galimybių juos atkurti, jei veiksite greitai.

Programiniai sprendimai namų sąlygomis

Jei jūsų diskas vis dar veikia ir kompiuteris jį mato, galite pabandyti naudoti duomenų atkūrimo programas. Rinkoje jų yra daugybė – nuo nemokamų iki labai brangių profesionalių sprendimų.

Tarp populiariausių nemokamų ar pigių variantų galiu paminėti Recuva, TestDisk, PhotoRec. Recuva yra ypač draugiška pradedantiesiems – turi paprastą grafinę sąsają ir vedlį, kuris nuves per visą procesą. TestDisk ir PhotoRec yra galingesni, bet dirba per komandinę eilutę, todėl gali atrodyti bauginantys, jei nesate technikų.

Iš mokamų programų gerai veikia R-Studio, EaseUS Data Recovery Wizard, Stellar Data Recovery. Šios programos paprastai leidžia nemokamai nuskenuoti diską ir pamatyti, ką galima atkurti, bet už patį atkūrimą reikia mokėti. Kaina svyruoja nuo 50 iki 200 eurų, priklausomai nuo versijos.

Svarbus niuansas – NIEKADA neįdiekite atkūrimo programos į tą patį diską, iš kurio bandote atkurti duomenis. Jei jūsų C: diske dingo failai, įdiekite programą į D: diską arba dar geriau – į visai kitą kompiuterį ir prijunkite problemišką diską kaip išorinį. Taip išvengsite rizikos perrašyti tuos duomenis, kuriuos bandote gelbėti.

Kai diskas nebepasiekiamas arba keistai elgiasi

Dabar apie sudėtingesnius atvejus. Jei jūsų diskas nebepasileido, kompiuteris jo nemato arba girdite keistus garsus (spragsinimą, cypimą), situacija yra rimtesnė. Čia jau kalbame apie galimą fizinę gedimą.

Pirmiausia pabandykite prijungti diską prie kito kompiuterio. Kartais problema slypi ne diske, o motininėje plokštėje, maitinimo šaltinyje ar SATA kabelyje. Jei turite stacionarų kompiuterį, galite atidaryti korpusą ir pabandyti pakeisti kabelius. Su nešiojamaisiais sudėtingiau – reikės specialaus USB adapterio arba išorinio dėklo, kad galėtumėte prijungti diską prie kito įrenginio.

Jei diskas vis tiek neveikia, bet jūs girdite, kad jis sukasi (HDD atveju), problema gali būti loginė – sugadinta failų sistema arba boot sektorius. Tokiu atveju programiniai sprendimai dar gali padėti. Bet jei diskas visai neatsako, spragsi arba kompiuteris jį aptinka, bet iškart praranda ryšį, tuomet greičiausiai turite fizinę gedimą.

Su fiziniais gedimais namie nieko nepadarysite. Tiksliau, galite pabandyti, bet rizikuojate visiškai sunaikinti duomenis. Internete rasite patarimų apie disko įšaldymą šaldiklyje, galvučių keitimą ir panašius dalykus. Mano patarimas – nedarykite to, jei duomenys jums tikrai svarbūs. Tai gali suveikti labai retais atvejais, bet dažniausiai tik pablogina situaciją.

Profesionalūs duomenų atkūrimo servisai

Kai kalbame apie fiziškai sugadintus diskus, profesionalūs servisai yra vienintelė reali galimybė. Šie specialistai turi „švarių kambarių” laboratorijas, kur gali atidaryti diskus be dulkių ir nešvarumų rizikos, turi atsargines dalis ir specializuotą įrangą duomenims nuskaityti tiesiogiai iš magnetinių plokštelių.

Bet čia yra vienas didelis „bet” – kaina. Profesionalus duomenų atkūrimas gali kainuoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, priklausomai nuo gedimo sudėtingumo. Paprastai servisai siūlo nemokamą diagnostiką, po kurios pasako tikslią kainą ir atkūrimo tikimybę. Jei sutinkate, jie dirba su jūsų disku ir paprastai ima pinigus tik jei sėkmingai atkuria duomenis.

Renkantis servisą, atkreipkite dėmesį į jų reputaciją, ar turi sertifikatus, ar dirba su „clean room” sąlygomis. Pasiteiraukite, ar jie pasirašo konfidencialumo sutartis – juk jūsų diske gali būti jautrių duomenų. Geri servisai visada pateiks detalų raportą apie gedimą ir atkūrimo procesą.

Skirtingi scenarijai ir kaip elgtis

Pabandykime apžvelgti konkrečias situacijas ir ką daryti kiekvienu atveju.

**Netyčia ištrynėte failus ir išvalysite šiukšlinę:** Tai paprasčiausias atvejis. Nustokite naudoti kompiuterį, atsisiųskite Recuva į kitą diską arba USB atmintinę, paleiskite ir nuskenuokite. Tikimybė atkurti – labai didelė, jei praėjo nedaug laiko.

**Suformatavote diską:** Panašu į ištrynimą, bet šiek tiek sudėtingiau. Greitas formatavimas (quick format) iš tikrųjų tik išvalo failų lentelę, todėl duomenys lieka. Pilnas formatavimas perrašo visą diską, todėl atkūrimas beveik neįmanomas. Naudokite galingesnes programas kaip TestDisk arba R-Studio.

**Diskas nebepasiekiamas po elektros nutrūkimo:** Gali būti sugadinta failų sistema arba boot sektorius. Pabandykite prijungti diską prie kito kompiuterio kaip antrinį. Jei sistema jį mato, bet negali pasiekti duomenų, naudokite atkūrimo programas. Jei visai nemato – gali būti fizinis gedimas.

**Diskas krenta arba buvo smūgis:** Su HDD diskais bet koks fizinis smūgis gali būti katastrofiškas. Jei diskas dar veikia, NEDELSIANT darykite atsarginę kopiją visko, ką galite pasiekti. Jei neveikia – tiesiai į profesionalų servisą.

**Vandens pažeidimas:** Jei jūsų kompiuteris buvo užlietas, NEĮJUNKITE jo. Išimkite diską ir leiskite jam visiškai išdžiūti (bent 48 valandas). Su HDD diskais yra šansų, kad duomenys išliko, bet elektronika gali būti sugadinta. SSD diskai jautresni vandeniui. Čia irgi geriau kreiptis į profesionalus.

Prevencija – geriausia atkūrimo strategija

Žinau, skamba kaip patarimas po mūšio, bet turiu tai pasakyti – reguliarios atsarginės kopijos yra vienintelis tikrai patikimas būdas apsisaugoti nuo duomenų praradimo. Jokia atkūrimo programa negarantuoja 100% sėkmės, o profesionalūs servisai kainuoja krūvą pinigų.

Šiuolaikinis požiūris į atsargines kopijas vadinamas 3-2-1 taisykle: turėkite 3 kopijas savo duomenų, 2 skirtingose laikmenose, 1 už namų ribų. Praktiškai tai reiškia: originalūs duomenys jūsų kompiuteryje, viena kopija išoriniame diske, viena kopija debesyje (Google Drive, Dropbox, OneDrive ar pan.).

Išoriniai diskai atsarginėms kopijoms nėra brangūs – už 100 eurų galite gauti 2-4 TB diską. Windows turi integruotą „File History” funkciją, Mac – „Time Machine”. Abi veikia automatiškai, kai prijungiate išorinį diską. Debesų saugyklos paprastai siūlo 100-200 GB už kelis eurus per mėnesį.

Svarbu suprasti, kad RAID masyvai nėra atsarginė kopija. Taip, RAID 1 ar RAID 5 apsaugo nuo vieno disko gedimo, bet neapsaugo nuo atsitiktinio ištrynimo, virusų, gaisro ar vagystės. RAID yra prieinamumo sprendimas, ne atsarginių kopijų sprendimas.

Kai duomenys sugrįžta – pamokos ir tolimesni žingsniai

Tarkime, jums pavyko – atkūrėte prarastus duomenis, nesvarbu ar pats su programa, ar padėjo profesionalai. Pirmas jausmas – neapsakomas palengvėjimas. Bet dabar svarbu išmokti pamoką ir pasirūpinti, kad tai nepasikartotų.

Pirmiausia, nedelsiant padarykite atsargines kopijas tų atkurtų duomenų. Atkūrimo procesas pats savaime gali būti stresinis diskui, todėl geriau tuos duomenis kuo greičiau perkelti į saugią vietą. Jei atkūrėte iš probleminio disko, nebepasitikėkite tuo disku – pakeiskite jį nauju.

Antra, įvertinkite, kas nutiko ir kodėl. Jei tai buvo fizinis gedimas, galbūt jūsų diskas buvo tiesiog senas ir atėjo jo laikas. Diskai nėra amžini – HDD paprastai tarnauja 3-5 metus intensyvaus naudojimo, SSD – 5-7 metus, bet tai labai priklauso nuo naudojimo intensyvumo. Jei tai buvo jūsų klaida (ištrynimas, formatavimas), pagalvokite, kaip galėtumėte organizuoti savo darbo procesą, kad tokios klaidos būtų sunkiau padaryti.

Įdiekite automatinę atsarginių kopijų sistemą. Tai neturi būti sudėtinga – paprasčiausias variantas yra kas savaitę prijungti išorinį diską ir leisti sistemai padaryti kopiją. Dar geriau – nustatyti automatinę sinchronizaciją su debesų saugykla svarbiems dokumentams. Kai tai tampa įpročiu, jau nebereikia apie tai galvoti.

Duomenų praradimas yra ne „ar” klausimas, o „kada” klausimas. Kiekvienas diskas anksčiau ar vėliau suges, kiekvienas iš mūsų anksčiau ar vėliau padarys klaidą. Skirtumai tarp katastrofos ir nedidelės problemos slypi tik pasiruošime. Tie, kurie turi atsargines kopijas, duomenų praradimą prisimena kaip nedidelį nepatogumą. Tie, kurie neturi – kaip košmarą ir prarastus mėnesius ar metus darbo.

Technologijos mums suteikia nuostabias galimybes saugoti ir apdoroti informaciją, bet jos taip pat trapios. Supratimas, kaip veikia duomenų saugojimas ir atkūrimas, padeda ne tik krizių metu, bet ir kasdien priimant protingesnius sprendimus apie tai, kaip organizuojame savo skaitmeninį gyvenimą.