Ką daryti jei televizorius pats išsijungia?

Kodėl televizorius gali savaime išsijunginėti

Sėdite vakare ant sofos, žiūrite įdomų filmą ar serialą, ir staiga – ekranas užgęsta. Televizorius tiesiog išsijungia pats, nors niekas neprisiliesdavo prie pultelio. Tokia situacija tikrai nėra maloni, o kai tai kartojasi nuolat, gali išvesti iš kantrybės. Tačiau prieš skubant į servisą ar galvojant apie naujo televizoriaus pirkimą, verta suprasti, kas gi iš tikrųjų vyksta.

Šiuolaikiniai televizoriai – tai sudėtingi elektroniniai prietaisai su daugybe funkcijų, programinės įrangos ir apsaugos mechanizmų. Kartais tai, kas atrodo kaip gedimas, iš tikrųjų yra įprasta įrenginio veikimo dalis. Kita vertus, savaime išsijungiantis televizorius gali signalizuoti ir apie rimtesnes problemas. Pabandykime išsiaiškinti, kas gi slepiasi už šio reiškinio.

Laikmačio ir energijos taupymo funkcijos

Pirmiausia patikrinkite pačias akivaizdžiausias priežastis. Daugelis žmonių net neįtaria, kad jų televizoriuje gali būti aktyvuotos automatinio išsijungimo funkcijos. Tai visiškai normalu ir net naudinga – gamintojams rūpi ne tik jūsų patogumas, bet ir elektros sąskaitos.

Sleep Timer arba miego laikmatis – viena populiariausių funkcijų. Jei kartą nustatėte, kad televizorius išsijungtų po pusantros valandos, ši nuostata gali likti aktyvi ir toliau. Patikrinkite nustatymuose – paprastai ši funkcija randama energijos valdymo ar laikmačio skiltyje. Kai kuriuose televizoriuose ji gali būti pavadinta „Auto Power Off” arba „Sleep Timer”.

Dar viena dažna priežastis – ekologinės funkcijos. Šiuolaikiniai televizoriai turi įvairius energijos taupymo režimus. Pavyzdžiui, jei ilgą laiką nefiksuojamas joks signalas arba vaizdas lieka statiškas (kaip kad būna pauzavus filmą), televizorius gali nuspręsti, kad jo niekas nežiūri, ir automatiškai išsijungti. Tai ypač aktualu, jei naudojate televizorių kaip monitorių ar paliekate jį įjungtą fone.

Проблемы с пультом дистанционного управления

Kartais problema slypi ne televizoriuje, o tame mažame plastikiniame daiktelyje, kurį nuolat pamirštame tarp sofos pagalvių. Pultelis gali siųsti signalus netikėtai ir be jūsų žinios.

Įsivaizduokite: pultelis įkritęs tarp sofos pagalvių, o jūs atsisėdę ant jo. Kiekvienas judesys gali paspausti mygtukus. Arba baterijos jau senokai turėjo būti pakeistos, ir dabar pultelis siunčia chaotiškus signalus. Netgi šalia esantis kitas pultelis (nuo oro kondicionieriaus ar garso sistemos) gali turėti panašų infraraudonųjų spindulių dažnį ir netyčia valdyti jūsų televizorių.

Paprastas testas: išimkite baterijas iš pultelio ir stebėkite, ar televizorius vis tiek išsijunginėja. Jei problema išnyko – atsakymas aiškus. Jei ne – ieškokite toliau.

Perkaitimo problema ir ventiliacija

Televizoriai, kaip ir kompiuteriai ar bet kuri kita elektronika, veikdami išskiria šilumą. Ypač tai aktualu šiuolaikiniams dideliems ekranams su ryškiu vaizdu ir galingais procesoriais vaizdui apdoroti. Kai vidinė temperatūra pasiekia kritinę ribą, televizorius automatiškai išsijungia – tai apsaugos mechanizmas, skirtas išvengti rimtesnių gedimų.

Patikrinkite, ar televizorius turi pakankamai vietos „kvėpuoti”. Daugelis žmonių stato televizorius į uždarus spintelės skyrius arba kala ant sienos taip, kad galinė dalis liečia sieną. Ventiliacijos angos paprastai būna galinėje ir kartais šoninėse televizoriaus dalyse – jos turi būti laisvos.

Dar viena problema – dulkės. Per metus ar kelerius televizoriaus viduje gali susikrauti nemažai dulkių, kurios kaip antklodė apgaubia vidinius komponentus ir trukdo jiems atvėsti. Jei televizorius jau senesnis ir niekada nebuvo valomas, verta apsvarstyti profesionalų išvalymą servise. Patys neardykite – ten viduje yra komponentai, kurie gali išlaikyti elektros krūvį net ir išjungtam televizoriui.

Elektros tiekimo ir kabelių keblumas

Ne visada problema slypi pačiame televizoriuje. Kartais kaltas nestabilus elektros tiekimas arba prastos būklės kabeliai. Tai ypač aktualu, jei gyvename name su sena elektros instaliacija arba naudojame ilgus prailginimo laidus su daugybe šakotuvų.

Televizoriai jautrūs įtampos svyravimams. Kai įjungiamas galingas prietaisas (pavyzdžiui, šaldytuvas, skalbimo mašina ar oro kondicionierius), elektros tinkle gali atsirasti trumpalaikis įtampos kritimas. Šiuolaikiniai televizoriai turi apsaugą nuo tokių svyravimų, bet kartais ši apsauga gali suveikti per jautriai ir išjungti įrenginį.

Maitinimo laidas – dar vienas galimas kaltininkas. Jei laidas pažeistas, blogai įkištas į lizdą ar televizorių, gali atsirasti trumpalaikiai kontakto praradimai. Patikrinkite, ar laidas tvirtai įkištas abiejuose galuose. Jei pastebite pažeidimų – įtrūkimų, perlenkimų ar nudegintos izoliacijos vietų – laidą reikia keisti.

Verta investuoti į įtampos stabilizatorių arba bent jau kokybišką elektros apsaugos lizdą su perkrovos apsauga. Tai apsaugos ne tik nuo išsijungimų, bet ir nuo rimtesnių gedimų per perkūniją ar staigius įtampos šuolius.

Programinės įrangos klaidos ir atnaujinimai

Šiuolaikiniai „išmanieji” televizoriai – tai iš esmės kompiuteriai su ekranu. Jie turi operacinę sistemą, programas, atnaujinimus. Ir kaip bet koks kompiuteris, jie gali turėti programinių klaidų.

Kartais po sistemos atnaujinimo gali atsirasti netikėtų problemų. Programuotojai – irgi žmonės, ir jų sukurtas kodas ne visada tobulas. Gali būti, kad naujausioje programinės įrangos versijoje yra klaida, dėl kurios televizorius neteisingai interpretuoja tam tikrus signalus ar netinkamai valdo energijos valdymo funkcijas.

Pirmiausia patikrinkite, ar jūsų televizorius turi naujausią programinės įrangos versiją. Paprastai tai galima padaryti nustatymuose, skiltyje „Apie” arba „Sistemos atnaujinimas”. Jei atnaujinimas prieinamas – įdiekite jį. Kartais gamintojai specialiai išleidžia pataisymus, kurie sprendžia būtent tokias problemas.

Jei problema atsirado būtent po atnaujinimo, galite pabandyti atkurti gamyklinius nustatymus. Tai ištrins visas jūsų nuostatas ir grąžins televizorių į pradinę būseną. Taip, teks iš naujo prisijungti prie interneto ir nustatyti kanalus, bet dažnai tai padeda išspręsti keistas programines problemas.

HDMI-CEC ir prijungtų įrenginių įtaka

Jei prie televizoriaus prijungtas žaidimų konsolė, garso sistema, televizijos priedėlis ar kiti įrenginiai per HDMI, problema gali slėptis čia. Yra tokia technologija, vadinama HDMI-CEC (Consumer Electronics Control), kuri leidžia įrenginiams valdyti vienas kitą per HDMI kabelį.

Skamba patogiai, tiesa? Teoriškai taip ir yra – įjungiate PlayStation, ir televizorius automatiškai persijungia į teisingą įvestį. Išjungiate televizorių, ir garso sistema taip pat išsijungia. Bet praktikoje ši technologija ne visada veikia sklandžiai, ypač kai sujungiami skirtingų gamintojų įrenginiai.

Skirtingi gamintojai šią technologiją vadina skirtingai: Samsung – Anynet+, LG – SimpLink, Sony – Bravia Sync, Panasonic – Viera Link. Bet esmė ta pati. Ir kartais šie įrenginiai gali siųsti netikėtus valdymo signalus, kurie verčia televizorių išsijungti.

Pabandykite išjungti HDMI-CEC funkciją televizoriaus nustatymuose ir stebėkite, ar problema išnyko. Jei taip – galite arba palikti šią funkciją išjungtą, arba bandyti eksperimentuoti, kuris būtent prijungtas įrenginys sukelia problemą, ir išjungti CEC tik tam įrenginiui.

Kai reikia kreiptis į specialistus

Jei išbandėte visus aukščiau aprašytus sprendimus, o televizorius vis tiek elgiasi kaip užsispyręs vaikas, greičiausiai problema rimtesnė ir slypi aparatinėje dalyje. Čia jau reikia profesionalų pagalbos.

Maitinimo blokas – viena dažniausių gedimo vietų. Jame esantys kondensatoriai laikui bėgant sensta ir gali pradėti blogai veikti. Simptomai: televizorius išsijungia atsitiktinai, kartais neįsijungia iš pirmo karto, arba prieš išsijungdamas ekrane mirksi vaizdas.

Pagrindinė plokštė – televizoriaus „smegenys”. Jei čia atsiranda gedimų, simptomai gali būti įvairiausi, įskaitant savaime išsijungimą. Deja, tokių gedimų remontas dažnai būna brangus, ir kartais ekonomiškiau būna įsigyti naują televizorių, ypač jei jūsų modelis jau senesnis.

Prieš vežant televizorių į servisą, pasiruoškite: užsirašykite tikslią modelio informaciją, aprašykite, kada ir kaip dažnai problema pasireiškia, ką jau bandėte daryti. Kuo daugiau informacijos pateiksite, tuo greičiau ir tiksliau specialistai galės diagnozuoti problemą.

Ką daryti, kad problema nepasikartotų

Geriau išvengti problemų nei jas spręsti – ši išmintis tinka ir televizoriams. Keletas paprastų įpročių gali žymiai pratęsti jūsų televizoriaus gyvenimą ir išvengti netikėtų išsijungimų.

Visų pirma – normalios eksploatacijos sąlygos. Užtikrinkite gerą ventiliaciją, reguliariai (bent kartą per kelis mėnesius) nuvalykite dulkes nuo televizoriaus paviršių ir ventiliacijos angų. Naudokite kokybišką elektros apsaugą. Jei dažnai būna perkūnijų, verta įsigyti UPS (nepertraukiamo maitinimo šaltinį) arba bent jau ištraukti televizorių iš lizdo audros metu.

Reguliariai atnaujinkite programinę įrangą, bet nebūkite pirmieji – palaukite kelias dienas po naujo atnaujinimo išleidimo ir paskaitykite atsiliepimus internete. Kartais pirmos atnaujinimų versijos būna su klaidomis, kurias gamintojai ištaiso per kelias dienas.

Jei naudojate išmaniąsias funkcijas ir prijungiate televizorių prie interneto, būkite atsargūs su įvairiomis programėlėmis. Diegkite tik patikimas programas iš oficialių šaltinių. Taip, televizoriai retai užsikrečia virusais, bet programinės šiukšlės gali sulėtinti sistemą ir sukelti įvairių problemų.

Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus patarimas – išmokite savo televizorių. Paskaitykite instrukciją (taip, žinau, niekas to nedaro, bet kartais ten būna naudingos informacijos), patyrinėkite nustatymus, supraskite, kokios funkcijos aktyvuotos. Tada, kai atsiras problema, žinosite, kur ieškoti sprendimo.

Televizorius, kuris savaime išsijunginėja, dažniausiai nėra nuosprendis pirkti naują. Dažnai tai tik mažas nustatymų koregavimas, programinės įrangos atnaujinimas ar dulkių išvalymas. Tik jei išbandėte viską ir niekas nepadeda, verta galvoti apie rimtesnį remontą ar keitimą. O iki tol – kantrybės ir metodiško problemų sprendimo!