SodaStream CO2 balionėlio gazavimo slėgis

Kodėl gazuotam vandeniui reikia slėgio

Kai pirmą kartą suspaudžiate SodaStream rankeną, greičiausiai nesusimąstote apie tai, kokie sudėtingi fizikos dėsniai veikia tą akimirką. O vyksta ten tikrai įdomūs dalykai. Anglies dioksidas iš balionėlio turi ne tik patekti į vandenį, bet ir jame išlikti – kitaip gautumėte tik trumpalaikį burbuliukų šokį ir greitai išgaruojantį rezultatą.

Slėgis čia yra pagrindinis veikėjas. Kai CO2 dujos yra suspaustos, jos tampa daug labiau „nusiteikusios” tirpti skystyje. Tai vadinama Henrio dėsniu – kuo didesnis slėgis, tuo daugiau dujų gali ištirpti skystyje. Todėl SodaStream sistema dirba būtent su slėgiu, o ne tiesiog burbulina dujas per vandenį kaip akvariumo kompresorius.

Įdomu tai, kad šis principas žinomas jau šimtus metų. Pirmieji gazuoto vandens gamintojai XIX amžiuje naudojo tuos pačius fizinius principus, tik jų įranga buvo daug didesnė ir pavojingesnė. Šiuolaikiniai namų gazavimo prietaisai – tai miniatiūrizuotos versijos tų senųjų pramoninių sistemų.

Kiek slėgio slepiasi SodaStream balionėlyje

SodaStream CO2 balionėliai paprastai pripildomi iki maždaug 60 barų slėgio, kai yra pilni ir kambario temperatūroje. Tai apie 60 kartų didesnis slėgis nei atmosferinis. Skamba bauginančiai? Iš tiesų tai gana saugu, nes balionėliai suprojektuoti atlaikyti daug didesnį slėgį – paprastai iki 200-250 barų.

Kai naudojate prietaisą, slėgis balionėlyje pamažu mažėja. Tačiau čia yra vienas įdomus dalykas – slėgis nemažėja lygiai ir tolygiai. Kol balionėlyje yra skystas CO2 (o jis ten būtent skystu pavidalu ir yra laikomas), slėgis išlieka gana pastovus. Tik kai pradeda trūkti skystojo CO2 ir lieka vien dujos, slėgis pradeda kristi sparčiau.

Praktiškai tai reiškia, kad jūsų gazavimo rezultatai bus gana vienodi nuo pirmo iki beveik paskutinio panaudojimo. Tik visai pabaigoje pastebėsite, kad gazuoti tampa sunkiau – reikia daugiau paspaudimų, o rezultatas silpnesnis. Tai ženklas, kad laikas keisti balionėlį.

Kaip slėgis perduodamas į vandenį

Kai spaudžiate SodaStream mygtuką ar rankeną, atidarote vožtuvą, kuris leidžia CO2 patekti iš balionėlio į butelį su vandeniu. Šis procesas vyksta per specialų antgalį, kuris CO2 dujas išskleidžia smulkiais burbuliukais. Kodėl smulkiais? Nes mažesni burbuliukai turi didesnį paviršiaus plotą proporcingai savo tūriui, o tai reiškia geresnį tirpimą.

Slėgis butelyje gazavimo metu pakyla iki maždaug 4-5 barų. Tai gerokai mažiau nei balionėlyje, bet pakankamai, kad CO2 ištirptų vandenyje. Kai nustojate spausti mygtuką, sistema išlaiko šį slėgį butelyje dar keletą sekundžių – būtent todėl girdite tą charakteringą šnypštimą, kai atidarote butelį.

Gazavimo trukmė ir intensyvumas tiesiogiai veikia, kiek CO2 ištirps. Vienas trumpas paspaudimas duos tik lengvai gazuotą vandenį, trys ar keturi – jau stipriai gazuotą. Kai kurie žmonės mėgsta spausti net penkis ar šešis kartus, nors gamintojas to nerekomenduoja – per didelis slėgis gali sugadinti butelį ar net sukelti nuotėkį.

Temperatūros įtaka gazavimo procesui

Štai ko daugelis nežino – šaltas vanduo sugeria CO2 daug geriau nei šiltas. Tai dar vienas fizikos dėsnis veikiantis jūsų virtuvėje. Jei bandysite gazuoti kambario temperatūros vandenį, rezultatas bus gerokai silpnesnis nei su šaldytuve atšaldytu.

Optimaliausia temperatūra gazavimui yra apie 4-8 laipsnius Celsijaus. Būtent tokioje temperatūroje vanduo gali absorbuoti maksimalų CO2 kiekį. Todėl visi SodaStream vadovai rekomenduoja naudoti šaltą vandenį – tai ne tik patarimas, bet ir būtinybė norint gauti gerą rezultatą.

Be to, šaltas vanduo padeda išlaikyti gazuotumą ilgiau. Jei iškart po gazavimo išgersite vandenį ar palaikysite jį šaldytuve, burbuliukai išliks daug ilgiau. Šiltas gazuotas vanduo greitai „iškvėpuoja” – CO2 paprasčiausiai greičiau išgaruoja.

Saugos mechanizmai ir slėgio valdymas

SodaStream sistema turi kelis saugos mechanizmus, kurie užtikrina, kad slėgis niekada nepasiektų pavojingo lygio. Pirma, pats balionėlis turi apsauginį vožtuvą, kuris išsiverstų, jei slėgis taptų per didelis (pavyzdžiui, dėl perkaitimo). Antra, buteliai pagaminti iš specialaus plastiko, kuris atlaikytų net dvigubai didesnį slėgį nei normaliai pasiekiamas gazavimo metu.

Trečia, pats prietaisas suprojektuotas taip, kad ribotų CO2 srautą. Negalite tiesiog atidaryti vožtuvo ir leisti visam slėgiui iš karto patekti į butelį – sistema tai kontroliuoja. Kai kurie naujesni modeliai net turi automatinius ribotuvus, kurie sustabdo gazavimą pasiekus optimalų slėgį.

Vis dėlto svarbu laikytis kelių taisyklių. Niekada negazuokite nieko kito, tik vandens – cukrus, rūgštys ar kiti priedai gali sukelti per stiprią reakciją ir slėgio padidėjimą. Taip pat nenaudokite pažeistų ar per senų butelių – jie gali neatlaikyti slėgio. Kiekvienas SodaStream butelis turi galiojimo datą, paprastai 3-4 metai nuo pagaminimo.

Kodėl slėgis balionėlyje svyruoja

Jei laikytumėte slėgio matuoklį ant SodaStream balionėlio, pamatytumėte įdomų dalyką – slėgis keičiasi priklausomai nuo temperatūros. Vasarą, kai virtuvėje šilčiau, balionėlio slėgis gali būti 65-70 barų. Žiemą, kai vėsiau – gal tik 50-55 barai.

Tai visiškai normalu ir net numatyta. CO2 yra laikomas slėgio ir temperatūros pusiausvyroje. Kai šyla, daugiau skystojo CO2 virsta dujomis, o tai didina slėgį. Kai vėsta – atvirkščiai. Todėl niekada nelaikykite balionėlių tiesioginiuose saulės spinduliuose ar šalia šilumos šaltinių. Ne tik dėl saugumo, bet ir dėl to, kad per didelis slėgis gali pažeisti prietaiso sandarinimo sistemas.

Įdomu tai, kad šis temperatūros jautrumas iš tikrųjų padeda sistemai veikti efektyviau. Kai gazuojate šaltą vandenį šiltoje virtuvėje, temperatūrų skirtumas padeda CO2 geriau tirpti. Tai tarsi natūralus efektyvumo padidinimas be jokių papildomų mechanizmų.

Kiek gazavimų galima padaryti vienu balionėliu

Standartinis 60 litrų SodaStream balionėlis teoriškai turėtų užtekti 60 litrų vandens gazavimui. Praktikoje skaičius gali būti šiek tiek mažesnis – apie 50-55 litrai, priklausomai nuo to, kaip stipriai gazuojate ir kokios temperatūros vandenį naudojate.

Slėgis čia vėlgi vaidina pagrindinį vaidmenį. Kiekvienas gazavimas „atima” tam tikrą CO2 kiekį iš balionėlio, o tai pamažu mažina bendrą slėgį. Jei gazuojate labai intensyviai – daug paspaudimų kiekvienam litrui – balionėlio užteks trumpiau. Jei gazuojate vidutiniškai – gal net viršysite tuos 60 litrų.

Praktinis patarimas: nepamirškite, kad paskutiniai 5-10 litrų bus silpnesni. Kai pastebite, kad reikia daugiau paspaudimų nei įprastai, žinokite – balionėlis baigiasi. Kai kurie žmonės šiuo metu pradeda naudoti tą balionėlį tik lengvam gazavimui, o naują – stipriam. Taip išnaudojate viską iki galo.

Slėgio paslaptys ir gazavimo menas

Po visų šių techninių detalių suprantate, kad gazavimas – tai ne tik mygtuko spaudymas, bet tikras fizikos ir chemijos derinys. Slėgis yra ta nematomoji jėga, kuri verčia CO2 dujas tapti maloniais burbuliukais jūsų stiklinėje.

Geriausias gazavimas gaunasi, kai viską darai teisingai: naudoji šaltą vandenį, švarius butelius, tinkamą paspaudimų skaičių ir nebandai gazuoti nieko kito, tik vandens. Slėgis balionėlyje pasirūpins viskuo kitu – jis pakankamai stiprus, kad CO2 patektų į vandenį, bet ne per stiprus, kad būtų pavojingas.

O kai suprantate, kaip visa tai veikia, gazavimas tampa įdomesnis. Jaučiate tą šnypštimą, kai spaudžiate rankeną? Tai slėgis išsilaisvina. Girdite burbuliukus butelyje? Tai CO2 ieško savo vietos vandenyje. Matote, kaip vanduo tampa drumzlinas nuo burbuliukų? Tai slėgis atlieka savo darbą, versdamas dujas tirpti skystyje. Paprastas procesas, bet koks nuostabus, kai pagalvoji apie visus tuos dėsnius, kurie veikia kartu, kad gautum skanų gazuotą vandenį bet kada panorėjęs.