Skaitmeninio radijo DAB+ privalumai

Kas tas DAB+ ir kodėl jis atsirado

Kai pirmą kartą išgirdau apie skaitmeninę radiją, pagalvojau – na ir kam to reikia? Juk analoginis FM radijas veikia puikiai, muzika groja, žinios sklinda. Bet pasirodo, technologijos nestovi vietoje net ten, kur, atrodytų, viskas ir taip gerai. DAB+ (Digital Audio Broadcasting Plus) – tai skaitmeninio radijo transliavimo standartas, kuris pamažu keičia įprastą analoginį FM radiją daugelyje Europos šalių.

Viskas prasidėjo dar devintojo dešimtmečio pabaigoje, kai inžinieriai suprato, kad analoginis radijas turi savo ribas. Dažnių spektras perpildytas, signalo kokybė priklauso nuo daugybės veiksnių, o triukšmai ir trikdžiai – amžina problema. Pirmasis DAB standartas pasirodė 1995 metais, bet jis nebuvo tobulas. Tik 2007 metais pristatytas patobulintas DAB+ standartas, kuris naudoja efektyvesnį garso kodavimą (HE-AAC v2) ir klaidų korekcijos mechanizmus.

Lietuva, tiesą sakant, šioje srityje nėra tarp pirmūnų. Norvegija 2017 metais tapo pirma šalimi, kuri visiškai išjungė FM radiją ir perėjo prie DAB+. Šveicarija, Didžioji Britanija, Danija – visos šios šalys aktyviai diegia skaitmeninį radiją. Lietuvoje DAB+ transliacija prasidėjo tik 2020 metais, ir kol kas tai veikiau papildoma, nei pagrindinė radijo transliavimo forma.

Garso kokybė – tai ne tik decibėlai

Pirmasis ir akivaizdžiausias DAB+ privalumas – garso kokybė. Bet čia reikia suprasti vieną dalyką: skaitmeninis radijas nereiškia, kad garsas bus kaip iš kompaktinio disko. Kokybė priklauso nuo to, kokiu bitrate transliuojama stotis. Dauguma DAB+ stočių naudoja 128 kbps (kilobitų per sekundę) srautą, kai kurios – 96 kbps, o premium stotys gali transliuoti ir 192 kbps.

Palyginimui, analoginis FM radijas teoriškai gali perduoti geresnę garso kokybę, bet praktikoje tai beveik niekada neįvyksta. Kodėl? Nes FM signalą veikia triukšmai, daugiakelis atspindys (kai signalas atsispindi nuo pastatų ir kalnų), oro sąlygos. Važiuojant automobiliu pro aukštus pastatus, FM radijas pradeda šnypšti, cypti, garsas tampa iškraipytas. DAB+ šių problemų neturi – arba signalą priimate gerai, arba visai nepriimate. Nėra to nemalonaus pereinamojo momento, kai pusę kelio klausaisi daugiau triukšmo nei muzikos.

Asmeniškai išbandžiau DAB+ radiją kelionėje per Vokietiją. Važiavau nuo Miuncheno iki Hamburgo – beveik 800 kilometrų – ir visą kelią klausiausi tos pačios stoties be jokių trikdžių. Su FM radiju tai būtų neįmanoma – tektų kas pusvalandį ieškoti naujo dažnio.

Daugiau stočių nei galima įsivaizduoti

Vienas didžiausių DAB+ privalumų – efektyvus dažnių spektro naudojimas. Viename dažnių bloke (jis vadinamas multipleksu) gali tilpti nuo 10 iki 20 radijo stočių. Palyginkite su FM, kur kiekviena stotis užima atskirą dažnį. Tai reiškia, kad DAB+ gali pasiūlyti neįtikėtiną stočių įvairovę.

Didžiojoje Britanijoje, pavyzdžiui, per DAB+ galima klausytis daugiau nei 300 skirtingų radijo stočių. Yra stotys, skirtos klasikinei muzikai, džiazui, roko muzikai iš septintojo dešimtmečio, podkastams, vaikų programoms – ko tik širdis geidžia. Lietuvoje kol kas pasirinkimas kuklesnis, bet principas tas pats – skaitmeninis radijas leidžia transliuoti daug daugiau turinio tame pačiame dažnių spektre.

Dar vienas įdomus dalykas – DAB+ leidžia transliuoti ne tik garsą. Kartu su muzika galite gauti papildomą informaciją: dainos pavadinimą, atlikėją, albumo viršelį, net tekstines naujienas ar orų prognozes. Modernesni DAB+ imtuvai turi ekranus, kuriuose visa ši informacija rodoma realiuoju laiku. Tai ypač patogu, kai grojama kažkokia nuostabi daina, bet vedėjas nepasakė, kas tai buvo.

Ekonomika ir aplinkosauga – nelaukti argumentai

Galbūt skamba keistai, bet skaitmeninis radijas yra ekologiškesnis už analoginį. Kaip tai įmanoma? Viskas susiję su siųstuvų efektyvumu. DAB+ siųstuvai gali aptarnauti didesnę teritoriją naudodami mažiau energijos. Vienas galingas DAB+ siųstuvas gali pakeisti keliolika FM siųstuvų, kurie reikalingi tam pačiam aprėpimui.

Radijo stotims tai reiškia mažesnes eksploatavimo išlaidas. Nereikia išlaikyti daugybės siųstuvų skirtingose vietose, mažiau elektros sąnaudų, paprastesnė techninė priežiūra. Norvegijoje apskaičiuota, kad perėjimas prie DAB+ sutaupė radijo transliuotojams apie 25 milijonus eurų per metus.

Klausytojams taip pat yra finansinė nauda, nors ne tokia akivaizdi. DAB+ imtuvai sunaudoja mažiau energijos nei FM imtuvai, ypač kai ieškote stočių. FM imtuvui reikia nuolat skenavuoti dažnius, o DAB+ iškart parodo visas prieinamas stotis. Jei klausotės radijo per nešiojamą įrenginį ar išmanųjį telefoną su DAB+ palaikymu, baterija išliks ilgiau.

Mobilumas ir patikimumas kelyje

Kas važinėja automobiliu ir mėgsta klausytis radijo, puikiai žino tą jausmą, kai pamėgta stotis pradeda trūkinėti, šnypšti ir galiausiai visiškai dingsta. Su DAB+ ši problema išnyksta. Skaitmeninis signalas yra daug atsparesnis judėjimui ir kliūtims.

Techniškai tai veikia taip: DAB+ naudoja OFDM (Orthogonal Frequency Division Multiplexing) moduliaciją, kuri signalą paskirsto per daug mažų dažnių. Net jei dalis šių dažnių užblokuojami ar iškraipomi, likusi informacija vis tiek leidžia atkurti garsą. Dar pridėkite klaidų korekcijos algoritmus, ir gausite labai patikimą sistemą.

Praktiškai tai reiškia, kad net važiuodami tuneliu ar tarp aukštų pastatų, dažniausiai išlaikysite stabilų signalą. Aišku, jei signalas per silpnas, jis tiesiog dings – bet tai geriau nei klausytis statinio triukšmo. Be to, DAB+ imtuvai dažnai turi buferizavimo funkciją, kuri gali užpildyti trumpus signalo praradimus, todėl jų net nepastebėsite.

Dar vienas patogumas keliaujantiems – nereikia ieškoti naujų dažnių. Jei Lietuvoje klausotės „LRT Opus”, o paskui nuvažiuosite į Latviją, ten tiesiog pasirinksite kitą stotį iš sąrašo. Nereikia žinoti jokių dažnių, nereikia rankiniu būdu skenavuoti – visos stotys pateikiamos kaip sąrašas su pavadinimais.

Papildomos funkcijos, kurios keičia patirtį

DAB+ – tai ne tik radijas, bet ir informacijos platforma. Viena įdomiausių funkcijų – EPG (Electronic Programme Guide), elektroninis programų gidas. Galite iš anksto pamatyti, kas bus transliuojama per artimiausias valandas ar net dienas. Tai ypač patogu, jei sekate konkrečias laidas ar podkastus.

Kai kurie DAB+ imtuvai palaiko „pause” ir „rewind” funkcijas. Taip, galite pristabdyti tiesioginį radijo transliavimą! Jei klausotės įdomaus interviu ir kažkas jums pertraukė, tiesiog paspauskite pauzę. Vėliau galėsite tęsti nuo tos vietos, kur sustojote. Tai veikia dėka vidinės atminties, kuri įrašo transliaciją realiu laiku.

Dar viena naudinga funkcija – aliarmai ir pranešimai. DAB+ gali automatiškai pertraukti transliaciją, kad perduotų skubią informaciją: įspėjimus apie ekstremalias oro sąlygas, eismo įvykius ar kitas kritines situacijas. Tai ypač aktualu vairuotojams – sistema gali automatiškai įjungti garsą, net jei radijas buvo išjungtas.

Kai kurie DAB+ imtuvai integruoti su išmaniaisiais telefonais. Galite valdyti radiją per programėlę, išsaugoti mėgstamas stotis debesyje, net įrašyti laidas ir klausytis vėliau. Tai jau artėja prie internetinio radijo funkcionalumo, bet be interneto ryšio poreikio ir duomenų sąnaudų.

Kokios kliūtys vis dar egzistuoja

Nors DAB+ turi daug privalumų, ne viskas yra rožėmis klota. Pirmiausia – aprėpimas. Lietuvoje DAB+ signalą galima priimti tik didžiuosiuose miestuose ir pagrindinėse magistralėse. Jei gyvenant ar keliaujate provincijoje, greičiausiai signalo nerasite. Infrastruktūros plėtra reikalauja investicijų ir laiko.

Antra problema – įrangos kaina. Nors DAB+ imtuvų kainos nuolat mažėja, jos vis dar aukštesnės nei paprastų FM radijo imtuvų. Geras nešiojamas DAB+ imtuvas kainuoja nuo 50 iki 150 eurų, o automobilinis – nuo 100 iki 300 eurų. Tiesa, daugelis naujų automobilių jau turi integruotus DAB+ imtuvus, tad ateityje ši problema spręsis savaime.

Trečia – žmonių įpročiai ir informuotumas. Daugelis tiesiog nežino, kad egzistuoja skaitmeninis radijas, arba mano, kad tai kažkas labai sudėtingo. Iš tikrųjų naudotis DAB+ yra paprasčiau nei FM – įjungiate, pasirenkate stotį iš sąrašo, klausotės. Bet kol žmonės neišbando patys, skepticizmas išlieka.

Dar vienas aspektas – ne visos šalys pasirinko DAB+ standartą. Jungtinėse Amerikos Valstijose, pavyzdžiui, naudojamas HD Radio standartas, o kai kuriose Azijos šalyse – DRM+. Tai reiškia, kad keliaujant tarp žemynų, jūsų DAB+ imtuvas gali būti nenaudingas.

Kaip pradėti klausytis DAB+ radijo

Jei sudomino ir norite išbandyti skaitmeninį radiją, pradėti nėra sunku. Pirmiausia patikrinkite, ar jūsų vietovėje yra DAB+ aprėpimas. Lietuvoje galite rasti aprėpimo žemėlapius LRT ar kitų transliuotojų svetainėse. Jei gyvenant didmiestyje ar šalia pagrindinių kelių, tikimybė gera.

Paprasčiausias būdas išbandyti – įsigyti nedidelį nešiojamą DAB+ radiją. Rekomenduočiau rinktis žinomų gamintojų modelius: Sony, Pure, Roberts, Majority. Šie gamintojai turi patikimų ir nebrangių modelių, kurie puikiai tinka pirmam susipažinimui su technologija. Svarbu, kad imtuvas palaikytų būtent DAB+ (o ne tik senąjį DAB), nes Lietuvoje transliuojama DAB+ standartu.

Jei turite automobilį be integruoto DAB+ imtuvo, galite įsigyti išorinį adapterį. Jie prijungiami per FM moduliatorių arba AUX įėjimą. Kai kurie modeliai turi Bluetooth, todėl gali veikti ir kaip hands-free įrenginys telefonui. Kaina svyruoja nuo 40 iki 150 eurų, priklausomai nuo funkcijų.

Svarbu žinoti, kad DAB+ imtuvui reikia antenos. Nešiojami imtuvai dažniausiai turi teleskopinę anteną, o automobiliniams gali prireikti specialios DAB+ antenos. Jei signalo kokybė prasta, verta pabandyti perkelti anteną į kitą vietą – kartais net kelių centimetrų skirtumas gali žymiai pagerinti priėmimą.

Ateitis jau čia, tik nelygiai pasiskirsčiusi

Skaitmeninis radijas DAB+ nėra ateities technologija – tai dabartis, kuri daugelyje šalių jau tapo norma. Jo privalumai akivaizdūs: geresnė garso kokybė, daugiau stočių, papildoma informacija, patikimesnis signalas. Tai technologija, kuri radijo klausymą padaro patogesnį ir malonesnį.

Lietuvoje DAB+ dar tik įsibėgėja, bet tendencija aiški – analoginis FM radijas pamažu užleis vietą skaitmeniniam. Tai natūralus technologijų evoliucijos procesas, panašus į perėjimą nuo analoginės televizijos prie skaitmeninės. Klausimas ne ar, o kada.

Jei esate radijo mėgėjas, verta jau dabar susipažinti su DAB+. Technologija subrendusi, įranga prieinama, o patirtis tikrai geresnė nei su senuoju FM. Galbūt pirmą kartą įjungus nepastebėsite dramatiško skirtumo, bet ilgainiui – ypač keliaujant ar klausantis specializuotų stočių – privalumai tampa akivaizdūs. Skaitmeninis radijas įrodo, kad net tradicinės technologijos gali būti atnaujintos ir patobulintos, neišmetant kūdikio su vandeniu.