Skaitmeninės antžeminės TV DVB-T technologija

Kai televizija tapo skaitmeniniu signalu

Prisimenu, kaip prieš kokį dešimtmetį teko aiškinti tėvams, kodėl jų senas televizorius staiga nustojo rodyti įprastus kanalus. „Perjungė į skaitmeninę”, – sakiau, bet jiems tai skambėjo kaip kokia kosmoso technologija. Tiesą sakant, DVB-T (Digital Video Broadcasting – Terrestrial) technologija tikrai buvo revoliucija televizijos pasaulyje, nors daugelis žmonių tai priėmė kaip priverstinį pokytį.

Skaitmeninė antžeminė televizija – tai būdas transliuoti televizijos signalą per įprastas antenas, tik vietoj senojo analoginio signalo naudojant skaitmeninį kodavimą. Skirtumas tarp analoginės ir skaitmeninės televizijos panašus kaip tarp vinilo plokštelių ir MP3 failų. Abiem atvejais gauname tą patį turinį, bet perdavimo ir saugojimo būdas kardinaliai skiriasi.

Kaip viskas prasidėjo ir kodėl reikėjo keistis

Analoginė televizija tarnavo ištikimai daugiau nei pusę amžiaus. Tačiau ji turėjo rimtų trūkumų – signalą lengvai trukdė oro sąlygos, kalnai, pastatai, o vaizdo ir garso kokybė buvo gana prasta pagal šiuolaikines normas. Be to, analoginė transliacija eikvojo brangų radijo dažnių spektrą – vienam kanalui reikėjo daug vietos, o kokybė vis tiek buvo tik patenkinama.

DVB-T standartą Europoje pradėjo kurti dar devintojo dešimtmečio pabaigoje. Pirmieji komerciniai bandymai įvyko Jungtinėje Karalystėje 1998 metais. Lietuvoje skaitmeninė televizija pradėjo veikti 2006-aisiais, o pilnas perėjimas nuo analoginės prie skaitmeninės baigėsi 2012 metais. Kai kurie žmonės vis dar vadina tą dieną „juodąja televizijos penktadienį”, nes tūkstančiai senų televizorių staiga tapo nebetinkami be specialių priedėlių.

Perėjimo priežastys buvo gana pragmatiškos. Skaitmeninė transliacija leidžia tame pačiame dažnių ruože perduoti kelis kanalus vietoj vieno. Pavyzdžiui, ten, kur anksčiau tilpo vienas analoginis kanalas, dabar telpa 4-6 skaitmeniniai HD kokybės kanalai. Tai tarsi būtų pavykę į tą patį lagaminą supakuoti keturis kartus daugiau daiktų – ir dar geresnės kokybės.

Technologijos šerdis – kaip signalas keliauja iki jūsų namų

DVB-T sistema veikia gana sudėtingai, bet pabandysiu paaiškinti suprantamai. Televizijos studijoje sukurtas turinys (vaizdas ir garsas) pirmiausia suglaudinamas naudojant MPEG-2 arba naujesnį MPEG-4 kodavimą. Tai tas pats principas, kuris naudojamas YouTube vaizdo įrašams – failas suspaudžiamas taip, kad užimtų mažiau vietos, bet išlaikytų priimtiną kokybę.

Toliau šis suglaudintas signalas paverčiamas į specialią skaitmeninę formą, kuri gali būti transliuojama per radijo bangas. Čia naudojama COFDM (Coded Orthogonal Frequency Division Multiplexing) moduliacija – sudėtingas žodžių junginys, kuris iš esmės reiškia, kad signalas padalinamas į tūkstančius mažų dalių ir transliuojamas per daugelį skirtingų dažnių vienu metu.

Kodėl taip sudėtingai? Nes tai leidžia signalui būti atspariam trukdžiams. Jei analoginėje televizijoje automobilio praėjimas galėjo sukelti „sniegą” ekrane, tai skaitmeninėje sistemoje nedidelis trukdis paprasčiausiai nepastebimas. Sistema gali „atkurti” prarastą informaciją iš kitų dažnių. Tai tarsi turėtumėte atsarginę kopiją kiekvienam žodžiui sakinyje – net jei vienas žodis prapultų, vis tiek suprastumėte, kas parašyta.

Siųstuvas, paprastai įrengtas aukštoje vietoje (bokšte ar kalne), išspinduliuoja šį signalą į aplinką. Jūsų namuose esanti antena pagauna radijo bangas, o televizorius arba specialus priedėlis (resyveris) jas atkoduoja atgal į vaizdą ir garsą.

DVB-T ir DVB-T2 – kas pasikeitė antrojoje kartoje

Kaip ir su bet kuria technologija, pirmoji DVB-T versija nebuvo tobula. Todėl 2009 metais pasirodė DVB-T2 – antroji karta, kuri yra apie 50% efektyvesnė už pirmtakę. Lietuvoje DVB-T2 pradėta diegti nuo 2020 metų.

Pagrindinis DVB-T2 privalumas – dar geresnis duomenų glaudinimas ir efektyvesnis spektro naudojimas. Tai reiškia, kad galima transliuoti daugiau kanalų arba tą patį kiekį kanalų geresnėje kokybėje. DVB-T2 palaiko Full HD ir net 4K rezoliuciją, nors praktikoje dauguma transliuotojų vis dar naudoja HD.

Techniškai DVB-T2 naudoja pažangesnę moduliaciją (256QAM vietoj 64QAM), geresnį klaidų taisymą ir lankstesnius parametrus. Bet paprastam žiūrovui svarbu tik tai, kad vaizdas gražesnis, o signalo priėmimas stabilesnis. Tiesa, seni DVB-T priedėliai neveikia su DVB-T2 signalu – reikia naujo įrenginio.

Kokia antena reikalinga ir kaip ją tinkamai įrengti

Vienas dažniausių klausimų – kokią anteną reikia skaitmeninei televizijai? Atsakymas paprastas: tokią pat, kokia buvo naudojama analoginei. DVB-T naudoja tuos pačius UHF (ultra aukštųjų dažnių) ir VHF (labai aukštųjų dažnių) diapazonus kaip ir senoji analoginė televizija.

Tačiau yra keletas niuansų. Skaitmeninė televizija yra „viskas arba nieko” sistema – arba signalas priimamas gerai ir vaizdas tobulas, arba signalas per silpnas ir nieko nematote. Nėra to „sniegoto” vaizdo kaip anksčiau, kai galėjai bent jau spėti, kas vyksta ekrane.

Jei gyvenate mieste netoli siųstuvo, dažnai pakanka paprastos kambinės antenos. Tačiau jei esate už 20-30 km nuo siųstuvo arba gyvename kalnuotoje vietovėje, reikės lauko antenos su stiprintuvu. Anteną geriausia nukreipti į artimiausią siųstuvą – Lietuvoje pagrindiniai siųstuvai yra Vilniuje (Plikasis kalnas), Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Praktinis patarimas: prieš perkant brangią anteną, pabandykite paprastą. Kartais net pigiausia kambinė antena už 10 eurų veikia puikiai, jei signalo lygis jūsų vietoje pakankamas. Galite patikrinti signalo stiprumą televizoriaus nustatymuose – dauguma šiuolaikinių televizorių rodo signalo kokybę procentais arba stulpeliais.

Kas gali trikdyti signalą ir kaip su tuo kovoti

Nors DVB-T yra atsparus trukdžiams, jis nėra neįveikiamas. Dažniausios problemos atsiranda dėl kelių priežasčių. Pirma, fiziniai barjerai – pastatai, medžiai, kalnai. Radijo bangos keliauja tiesiai, todėl bet koks didelis objektas tarp jūsų ir siųstuvo gali susilpninti signalą.

Antra, oro sąlygos. Nors skaitmeninė televizija mažiau jautri nei analoginė, stiprios audros, sniegas ar net neįprasti atmosferos sluoksniai gali paveikti signalą. Kartais vasarą, esant tam tikroms sąlygoms, galite priimti signalus iš labai tolimų siųstuvų (net iš kaimyninių šalių), kurie trukdo vietiniams signalams.

Trečia, elektros trukdžiai. Seni šaldytuvai, mikrobangų krosnelės, LED lemputės su prastos kokybės maitinimo šaltiniais – visa tai gali sklesti elektromagnetinius trukdžius. Jei pastebite, kad televizija ima „byrėti” tam tikru paros metu, pabandykite išjungti įvairius prietaisus po vieną ir pamatysite kaltininką.

Kaip spręsti problemas? Jei signalas silpnas, padės antena su stiprintuvu. Jei signalas stiprus, bet nestabilus, gali būti, kad jis per stiprus – taip, tai įmanoma! Tokiu atveju padeda signalo silpnintuvas (atenuatorius). Jei problema dėl trukdžių, bandykite naudoti ekranuotą anteninį kabelį ir įsitikinkite, kad visi jungtys gerai prisuktos.

Interaktyvumas ir papildomos funkcijos

DVB-T nėra tik apie vaizdo transliavimą. Standartas palaiko ir papildomas funkcijas, kurios dažnai lieka nepastebėtos. Viena iš jų – EPG (Electronic Program Guide) arba elektroninis programų gidas. Tai ta funkcija, kuri leidžia matyti, kas rodoma dabar ir kas bus vėliau, nespaudžiant mygtuko „INFO” šimtą kartų.

Kita funkcija – subtitrai ir kelios garso takeliai. Daugelis kanalų transliuoja subtitrus keliomis kalbomis, o kai kurie – net alternatyvų garso takelį (pavyzdžiui, originalų filmų garsą be dubliavimo). Tai koduojama tiesiai į signalą ir dažniausiai pasiekiama per televizoriaus nustatymus.

DVB-T2 standarte yra ir HbbTV (Hybrid Broadcast Broadband TV) palaikymas – tai technologija, jungianti įprastą transliaciją su internetu. Jei jūsų televizorius prijungtas prie interneto, galite matyti papildomą turinį, žiūrėti praleistas laidas ar net naršyti specialias televizijos programas. Lietuvoje ši funkcija dar nėra plačiai naudojama, bet ateityje gali tapti standartine.

Dar viena įdomi galimybė – radijo stotys per televiziją. Daugelis DVB-T multipleksų transliuoja ir radijo stotis, kurias galite klausyti per televizorių. Garso kokybė dažnai geresnė nei per įprastą FM radiją, nes naudojamas skaitmeninis kodavimas.

Ką daryti, jei televizorius senas arba neturi DVB-T palaikymo

Jei turite seną televizorių be integruoto DVB-T imtuvo, nereikia jo išmesti. Pakanka įsigyti išorinį DVB-T/T2 resyverį (priedėlį), kuris kainuoja nuo 20 iki 50 eurų. Šie prietaisai prijungiami prie televizoriaus per HDMI arba SCART jungtį ir veikia kaip atskiras imtuvas.

Renkantis resyverį, atkreipkite dėmesį į kelis dalykus. Pirma, įsitikinkite, kad jis palaiko DVB-T2, nes tai dabartinis standartas Lietuvoje. Antra, patikrinkite, kokias jungtis jis turi – jei jūsų televizorius labai senas, gali neturėti HDMI, todėl reikės SCART arba net kompozitinės jungties.

Kai kurie resyveriai turi papildomų funkcijų – USB jungtį įrašymui, CI+ kortų skaitytuvą mokamoms kanalams, net internetinių paslaugų palaikymą. Jei planuojate įrašinėti laidas, pasirinkite modelį su USB jungtimi ir PVR (Personal Video Recorder) funkcija. Tiesa, reikės prijungti USB atmintinę arba kietąjį diską.

Įrengimas paprastas: prijunkite anteną prie resyverio, resyverį prie televizoriaus, įjunkite abu prietaisus ir paleiskite automatinį kanalų paiešką. Per kelias minutes sistema ras visus prieinamus kanalus jūsų vietovėje.

Kas laukia ateityje – nuo DVB-T2 link naujų horizontų

Technologijos nestovi vietoje. Nors DVB-T2 vis dar yra naujas daugelyje šalių, jau kuriamas DVB-T3 standartas, kuris turėtų palaikyti 8K rezoliuciją ir dar efektyvesnį spektro naudojimą. Tačiau masinis diegimas prasidės ne anksčiau kaip po 2025-ųjų.

Kitas svarbus pokytis – 5G technologijos integracija. Kai kurie ekspertai prognozuoja, kad ateityje televizijos transliacija gali būti vykdoma per 5G tinklus, o ne per tradicines antžemines stotis. Tai leistų žiūrėti televiziją bet kur, kur yra 5G ryšys, be papildomų antenų. Tačiau tai vis dar eksperimentinė technologija.

Lietuvoje artimiausioje ateityje didžiausias pokytis bus DVB-T2 plėtra ir HD kanalų skaičiaus augimas. Kai kurie transliuotojai jau eksperimentuoja su 4K turiniu, nors masinis 4K transliavimas per DVB-T2 dar trunka – tai reikalauja daug pralaidumo ir ne visi žiūrovai turi tinkamus televizorius.

Įdomu tai, kad skaitmeninė antžeminė televizija išlieka svarbi net ir streaming era. Ne visi turi greitą internetą, o antžeminė televizija veikia net per elektros išjungimus (jei turite nepertraukiamo maitinimo šaltinį). Be to, tai vienintelis būdas pasiekti visus gyventojus, įskaitant atokiose vietovėse gyvenančius žmones.

DVB-T technologija puikiai iliustruoja, kaip skaitmeninė revoliucija pakeitė net tokias tradicines sritis kaip televizija. Nors daugelis jaunų žmonių jau žiūri turinį per Netflix ar YouTube, milijonai vis dar kasdien įjungia įprastą televizorių ir mėgaujasi skaitmenine antžemine transliacija. Ši technologija suteikė geresnę kokybę, daugiau kanalų ir stabilesnį signalą – ir visa tai naudojant tuos pačius radijo dažnius, kurie anksčiau talpino vos kelis analoginius kanalus. Jei dar neišbandėte DVB-T2 galimybių, galbūt laikas patikrinti, ar jūsų televizorius jį palaiko – skirtumas tikrai pastebimas.