Kondicionieriaus freonas ir šaldymas

Kas tas freonas ir kodėl jis taip svarbus kondicionieriui

Kai vasarą įjungiame kondicionierių ir mėgaujamės vėsiu oru, retai pagalvojame, kokia magija vyksta toje metalinėje dėžėje. O juk viskas sukasi aplink vieną pagrindinį veikėją – šaldymo agentą, kurį daugelis vis dar vadina freonu. Tiesą sakant, freonas – tai prekinis ženklas, kurį sukūrė kompanija DuPont dar 1930-aisiais. Tikroji šių medžiagų grupė vadinasi šaldymo agentais arba refrigerantais, bet pavadinimas „freonas” taip įsigalėjo, kad tapo beveik bendriniu žodžiu, kaip ir „pampers” sauskelnėms.

Šaldymo agentai yra specialūs cheminiai junginiai, turintys unikalią savybę – jie gali labai lengvai keisti agregatinę būseną iš skysčio į dujas ir atgal. Būtent ši savybė ir leidžia kondicionieriui veikti. Anksčiau naudoti refrigerantai buvo pavojingi – amoniako garai, sieros dioksidas ar net metilchloridas. Įsivaizduokite, kaip būtų, jei jūsų namų kondicionierius nutekėtų ir išskirtų amoniaką! Todėl freono atsiradimas buvo tikra revoliucija – jis buvo stabilus, netoksiškas ir nedegia.

Kaip kondicionierius perneša šilumą iš vienos vietos į kitą

Kondicionierius iš tikrųjų nešaldo oro – jis tiesiog perkelia šilumą iš vienos vietos į kitą. Skamba keistai, tiesa? Bet būtent taip veikia šis prietaisas. Pagalvokite apie šaldytuvą – jis neužšaldo maisto, o ištraukia iš jo šilumą ir išmeta ją į jūsų virtuvę. Todėl šaldytuvo galinė sienelė visada šilta.

Visas procesas vyksta uždarame rate, kuriame cirkuliuoja šaldymo agentas. Šis ratas susideda iš kelių pagrindinių dalių: kompresoriaus, kondensatoriaus, plėtimosi vožtuvo ir garintuvo. Kiekviena dalis atlieka svarbų vaidmenį šilumos perkėlimo procese.

Pradėkime nuo vidinio bloko, kuris kabėja jūsų kambaryje. Ten yra garituvas – metalinių vamzdelių tinklas su plonais šonkauliais. Pro šiuos vamzdelius teka žemo slėgio skystas šaldymo agentas. Kai kambario oras pučiamas ventiliatoriaus per šį šaltą tinklą, šaldymo agentas sugeria šilumą iš oro ir pradeda garuoti. Tai panašu į tai, kaip prakaitas garuodamas vėsina jūsų odą – garavimas visada reikalauja energijos, todėl aplinka atvėsta.

Dabar šaldymo agentas yra dujų pavidalu ir pilnas sugertos šilumos. Jis keliauja vamzdžiais į išorinį bloką, kur yra kompresorius – tai tarsi kondicionieriaus širdis. Kompresorius suspaudžia šias dujas, o kai suspaudžiate dujas, jos įkaista. Tai fizikos dėsnis, kurį galite pajusti patys – pabandykite greitai suspausti dviračio pompos stūmoklį ir pajusite, kaip ji įšyla.

Kodėl lauke stovi tas triukšmingas blokas

Išorinis blokas – tai vieta, kur vyksta „magiška” transformacija. Įkaitęs ir suspaustas šaldymo agentas patenka į kondensatorių – dar vieną metalinių vamzdelių tinklą, tik daug didesnį. Čia didelis ventiliatorius pučia lauko orą per šiuos vamzdelius, ir šaldymo agentas atiduoda visą tą šilumą, kurią surinko iš jūsų kambario, į lauką.

Atiduodamas šilumą, šaldymo agentas vėl virsta skysčiu – tai vadinama kondensacija. Būtent todėl ši dalis vadinama kondensatoriumi. Jei vasaros dieną prieisite prie veikiančio kondicionieriaus išorinio bloko, pajusite, kaip iš jo eina karštas oras. Tai jūsų kambario šiluma, kuri buvo išnešta laukan.

Dabar turime aukšto slėgio skystį, kuris vis dar gana karštas. Jis patenka į plėtimosi vožtuvą – siaurą plyšelį, per kurį skystis prasiveržia į žemesnio slėgio zoną. Kai slėgis staiga nukrenta, skystis atvėsta. Tai panašu į tai, kaip dezodorantas išpurkštas iš balionėlio atvėsta – slėgio sumažėjimas sukelia temperatūros kritimą.

Ir štai vėl turime šaltą, žemo slėgio skystį, kuris grįžta į vidinį bloką, ir viskas prasideda iš naujo. Šis ciklas kartojasi be perstojo, kol pasiekiama norima temperatūra.

Kodėl senasis freonas buvo uždraustas

Ilgą laiką kondicionieriai naudojo freono tipus, žinomus kaip R-12 ir R-22. Šie chlorfluorangliavandeniliai (CFCs ir HCFCs) puikiai atliko savo darbą, bet mokslininkai 1970-aisiais atrado baisią tiesą – jie naikina ozono sluoksnį. Ozono sluoksnis veikia kaip Žemės apsauginė skydas nuo kenksmingos ultravioletinės spinduliuotės. Kai šaldymo agentai nutekėdavo į atmosferą, jų chloro atomai skrisdavo aukštyn ir ten pradėdavo naikinti ozono molekules.

1987 metais buvo pasirašytas Monrealio protokolas – vienas sėkmingiausių aplinkosauginių susitarimų istorijoje. Jis numatė palaipsnį ozonui kenksmingų medžiagų naudojimo nutraukimą. R-12 buvo uždrausta gaminti dar 1996-aisiais, o R-22 naudojimas naujuose kondicionieriuose Europoje sustabdytas 2004-aisiais ir visiškai uždraustas nuo 2015-ųjų.

Dabar naudojami nauji šaldymo agentai, tokie kaip R-410A ir R-32. Jie neturi chloro, todėl nekenkia ozono sluoksniui. Tačiau iškilo nauja problema – šie junginiai yra stiprūs šiltnamio efektą sukeliantys dujų. Jei jie patenka į atmosferą, prisideda prie klimato kaitos. R-410A šiltnamio efekto potencialas yra apie 2000 kartų didesnis nei anglies dioksido. Todėl pramonė jau kuria naujus, aplinkai draugiškesnius variantus.

Ar galima papildyti freoną pačiam ir kodėl tai bloga mintis

Daugelis žmonių mano, kad kondicionierius reikia kasmet „papildyti freonu”, kaip automobilį benzinu. Tai mitas. Kondicionierius yra uždara sistema, ir jei viskas tvarkoje, šaldymo agentas neturėtų niekur dingti. Jei pastebite, kad kondicionierius nebevėsina taip gerai kaip anksčiau, tai greičiausiai yra nutekėjimas, o ne normalus naudojimasis.

Bandyti papildyti šaldymo agentą pačiam yra ne tik neefektyvu, bet ir nelegalu daugelyje šalių. Tam reikia specialių įgūdžių ir įrangos. Visų pirma, reikia nustatyti, kur yra nutekėjimas ir jį sutaisyti. Tiesiog įpilti daugiau freono į sistemą su skylute – tai kaip pilti vandenį į kibirą su skylėmis. Be to, šaldymo agento kiekis turi būti labai tikslus. Per mažai – kondicionierius neveiks efektyviai, per daug – gali sugadinti kompresorių, kurio keitimas kainuoja brangiai.

Profesionalūs meistrai naudoja specialius manometrus, kurie rodo slėgį sistemoje. Pagal šį slėgį ir gamintojo specifikacijas jie gali tiksliai nustatyti, kiek šaldymo agento reikia. Taip pat jie turi vakuuminę pompą, kuri prieš įpilant naują šaldymo agentą ištraukia iš sistemos orą ir drėgmę. Oras ir drėgmė kondicionieriaus sistemoje – tai tikra nelaimė, kuri gali sukelti koroziją ir sumažinti efektyvumą.

Kaip suprasti, kad su kondicionieriumi kažkas negerai

Yra keletas aiškių ženklų, kad jūsų kondicionieriuje gali trūkti šaldymo agento arba būti kitų problemų. Pirmas ir akivaizdžiausias – kondicionierius tiesiog nebeveikia taip gerai. Jis veikia, pučia orą, bet tas oras nėra toks šaltas, kaip turėtų būti.

Antras ženklas – ant vidinio bloko vamzdelių ar jungčių matote ledą arba šerkšną. Tai gali atrodyti keista – juk kondicionierius turėtų vėsinti, tai gal ledas yra normalus? Ne, tai problema. Kai sistemoje per mažai šaldymo agento, slėgis nukrenta žemiau normos, ir tai sukelia pernelyg žemą temperatūrą garintuve. Drėgmė iš oro užšąla ant vamzdelių, o tai dar labiau blogina situaciją.

Trečias požymis – išorinis blokas dirba be perstojo, bet rezultato nėra. Normaliai kondicionierius turėtų cikliškai įsijungti ir išsijungti, kai pasiekia nustatytą temperatūrą. Jei jis dirba be perstojo, bet kambaryje vis tiek karšta, tai aiškus signalas, kad kažkas negerai.

Dar vienas įdomus ženklas – iš kondicionieriaus laša vanduo ne ten, kur turėtų. Kondicionierius veikdamas kondensavo drėgmę iš oro, ir tas vanduo normaliai turėtų nubėgti pro specialų vamzdelį. Bet jei sistema neveikia tinkamai, vanduo gali pradėti lašėti iš vidinio bloko į kambarį.

Ką daryti, kad kondicionierius tarnautų ilgai

Nors kondicionierius yra gana patikimas prietaisas, jis vis tiek reikalauja minimalios priežiūros. Pats svarbiausias dalykas, kurį galite padaryti – reguliariai valyti arba keisti oro filtrus. Vidiniame bloke yra filtrai, kurie sugauna dulkes ir kitas nešvarumus. Kai jie užsikemša, oro srautas sumažėja, o tai reiškia, kad kondicionierius turi dirbti sunkiau, kad pasiektų norimą temperatūrą.

Daugelyje kondicionierių šiuos filtrus galima išimti ir nuplauti po vandeniu. Tai reikėtų daryti bent kartą per mėnesį, jei naudojate kondicionierių intensyviai. Tiesiog išjunkite prietaisą, atidarykite priekinį dangtį, išimkite filtrus ir nuplauti šiltu vandeniu. Palaukite, kol jie visiškai išdžius, ir įdėkite atgal.

Išorinis blokas taip pat reikalauja dėmesio. Aplink jį neturėtų būti krūmų, lapų ar kitų daiktų, kurie trukdytų oro cirkuliacijai. Bent kartą per sezoną verta apžiūrėti kondensatoriaus šonkaulius – tuos metalines plokšteles, per kurias pučiamas oras. Jos neturėtų būti užsikimšusios dulkėmis ar žiedadulkėmis. Jei reikia, galima atsargiai nuvalyti šepečiu arba nupūsti kompresoriumi.

Profesionalus aptarnavimas turėtų būti atliekamas bent kartą per dvejus trejus metus. Meistras patikrina slėgį sistemoje, elektrinius jungtis, išvalo vidinius komponentus ir įsitikina, kad viskas veikia optimaliai. Tai gali atrodyti kaip nereikalinga išlaida, bet tikrovėje tai investicija – gerai prižiūrimas kondicionierius veikia efektyviau, sunaudoja mažiau elektros ir tarnauja ilgiau.

Ateities technologijos ir ekologiškesni sprendimai

Šaldymo technologijos nuolat tobulėja. Naujausi kondicionieriai naudoja R-32 šaldymo agentą, kuris turi mažesnį šiltnamio efekto potencialą nei R-410A. Bet pramonė jau žiūri dar toliau – kuriami natūralūs šaldymo agentai, tokie kaip propanas (R-290) ar anglies dioksidas (R-744). Taip, tas pats CO2, kuris prisideda prie klimato kaitos, gali būti naudojamas kondicionieriuose! Skamba paradoksaliai, bet kai jis naudojamas uždaroje sistemoje, jo poveikis aplinkai yra daug mažesnis nei sintetinių šaldymo agentų.

Inverterinė technologija taip pat keičia žaidimo taisykles. Seni kondicionieriai veikdavo paprastu principu – įsijungė visu pajėgumu, atvėsino kambarį, išsijungė, paskui vėl įsijungė. Inverteriniai kondicionieriai gali reguliuoti kompresoriaus greitį, todėl jie dirba nuolat, bet su mažesniu pajėgumu, kai reikia tik palaikyti temperatūrą. Tai ne tik sutaupo elektros energijos, bet ir užtikrina tolygesnę temperatūrą kambaryje.

Kai kurie naujausi modeliai jau turi jutiklius, kurie stebi, kur kambaryje yra žmonės, ir nukreipia oro srautą būtent ten. Kiti gali būti valdomi išmaniaisiais telefonais ir mokytis jūsų įpročių – pavyzdžiui, automatiškai įsijungti prieš jums grįžtant namo iš darbo.

Kai technologija tampa kasdieniu patogumu

Kondicionierius šiandien yra daug daugiau nei tiesiog vėsinimo prietaisas. Tai sudėtinga termodinaminė sistema, kurioje chemija, fizika ir inžinerija susijungia, kad sukurtų patogumą mūsų namuose. Nuo pirmųjų pavojingų šaldymo agentų iki šiuolaikinių ekologiškų sprendimų, ši technologija nuėjo ilgą kelią.

Suprasdami, kaip veikia kondicionierius ir kas yra tas „freonas”, galime geriau juo rūpintis ir priimti protingesnius sprendimus. Ar verta taisyti seną kondicionierių su R-22, ar geriau investuoti į naują su modernesniu šaldymo agentu? Ar tikrai reikia kviesti meistrą, ar problema gali būti tiesiog užsikimšęs filtras? Šios žinios ne tik padeda sutaupyti pinigų, bet ir prisideda prie aplinkos apsaugos.

Vasaros karščiai tampa vis intensyvesni, ir kondicionieriai nėra prabanga, o būtinybė. Bet naudojant juos protingai, prižiūrint tinkamai ir renkantis efektyvius modelius, galime mėgautis vėsumu nesukeldami per didelės žalos planetai. Technologija tobulėja, šaldymo agentai tampa saugesni, o mūsų supratimas apie šiuos prietaisus leidžia juos naudoti maksimaliai efektyviai. Galiausiai, kondicionierius – tai ne tik metalinė dėžė su freonu, o protingai suprojektuota sistema, kuri daro mūsų gyvenimą patogesnį net karščiausiomis dienomis.