Kaip atpažinti sugedusį kietąjį diską

Kai kompiuteris pradeda keistai elgtis

Kietasis diskas – tai viena iš tų kompiuterio dalių, kurią pastebime tik tada, kai ji pradeda kelti problemų. Galite turėti galingiausią procesorių ir tobulą vaizdo plokštę, bet jei kietasis diskas pradeda gesti, visas kompiuteris virsta nepatikima mašina. Problema ta, kad diskai retai sugenda akimirksniu – dažniausiai jie pirmiau pradeda siųsti įvairius signalus, kuriuos reikia mokėti atpažinti.

Daugelis žmonių klausia manęs: „Kaip suprasti, kad diskas genda?” Atsakymas nėra paprastas, nes simptomai gali būti labai įvairūs. Kartais tai būna akivaizdūs ženklai, kaip keisti garsai ar nuolatiniai klaidos pranešimai, o kartais – subtilūs sistemos lėtėjimai, kuriuos lengva priskirti kitoms problemoms. Pabandykime išsiaiškinti, į ką verta atkreipti dėmesį.

Garsai, kurių neturėtų būti

Pirmasis ir labiausiai akivaizdus ženklas – neįprasti garsai. Tradiciniai HDD (Hard Disk Drive) diskai turi judančias dalis – plokšteles ir galvutes, kurios juda virš jų mikroskopiniais atstumais. Kai viskas veikia gerai, girdite tik tylų dūzgimą ir retkarčiais lengvą pykštelėjimą, kai galvutės juda iš vienos vietos į kitą.

Bet kai diskas pradeda gesti, garsai tampa visai kitokį. Gali pasigirsti:

Kliksinėjimas – tai vienas blogiausių garsų, kurį galite išgirsti. Dažnai vadinamas „mirties kliksinėjimu” (click of death), jis reiškia, kad skaitymo galvutės negali rasti tinkamos pozicijos arba diskas bando perskaityti duomenis iš sugadinto sektoriaus. Jei girdite pakartotinį klik-klik-klik, tai rimtas signalas, kad reikia skubiai daryti atsarginę kopiją.

Cypimas ar švilpimas – aukšto tono garsai gali reikšti, kad diskas turi problemų su sukimosi varikliu arba guoliais. Tai dažnai būna mechaninio susidėvėjimo požymis.

Garsus trinksėjimas – jei diskas skamba tarsi kažkas viduje trankosi, tai greičiausiai galvutės fiziškai liečia plokšteles, o to tikrai neturėtų būti. Tokiu atveju diskas gali sugesti bet kurią akimirką.

Svarbu paminėti, kad SSD (Solid State Drive) diskai, kurie neturi judančių dalių, veikia visiškai tyliai. Jei jūsų SSD „skleidžia garsus”, tai tikrai ne diskas – ieškokite problemos kitur, pavyzdžiui, aušinimo ventiliatoriuose.

Kai failai pradeda dingti ar gesti

Vienas subtilesnių, bet labai rimtų ženklų – failų sistemos problemos. Jei pastebite, kad failai staiga tampa neprieinami, programos nebesikrauna arba gaute klaidos pranešimus bandant atidaryti dokumentus, kurie anksčiau veikė puikiai, tai gali būti disko gedimo požymis.

Ypač įtartina, kai:

Failai savaime „sugenda” – atidarote dokumentą, kurį vakar redagavote, ir jis yra tuščias arba pilnas nesąmonių simbolių. Tai gali reikšti, kad diskas neteisingai įrašė arba perskaitė duomenis.

Programos prašo „reinstaliacijos” – jei programa, kuri veikė be problemų, staiga sako, kad trūksta failų arba reikia ją įdiegti iš naujo, galbūt diskas nebegali perskaityti tam tikrų sektorių, kur buvo išsaugoti programos failai.

Operacinė sistema praneša apie „sugadintus sektorius” – Windows ar kitos OS kartais parodo pranešimus apie problemas su disku. Nepamirškite jų – tai ne tik įspėjimas, bet ir aiškus signalas veikti.

Lėtėjimas, kuris neturi logiško paaiškinimo

Kompiuteriai laikui bėgant natūraliai lėtėja dėl programinės įrangos, bet jei pastebite staigų ir dramatišką našumo kritimą, kietasis diskas gali būti kaltas. Kai diskas pradeda gesti, jam reikia daug daugiau laiko duomenims perskaityti – jis bando kelis kartus, praleidžia sugadintus sektorius, ieško alternatyvių būdų pasiekti informaciją.

Štai ką pastebėsite:

Sistema kraunasi amžinai – jei Windows ar macOS anksčiau užsikraudavo per minutę, o dabar tam reikia penkių ar dešimties minučių, diskas gali turėti rimtų problemų. Krovimosi metu sistema skaito daug failų iš disko, todėl bet kokie skaitymo sutrikimai tampa labai pastebimi.

Programos „užšąla” atsitiktinai – dirba programa, viskas gerai, ir staiga ji sustingsta 30 sekundžių ar ilgiau. Po to vėl veikia normaliai. Tai gali būti disko bandymas perskaityti duomenis iš probleminės vietos.

Failų kopijavimas trunka neįtikėtinai ilgai – jei kopijuojate 1GB failą ir tai užtrunka 20 minučių, kai anksčiau užtrukdavo vieną, diskas aiškiai kenčia.

Diagnostikos įrankiai – kaip patikrinti objektyviai

Jausmai ir įtarimai – tai gerai, bet geriau pasitikrinti objektyviai. Laimei, yra nemokamų programų, kurios gali išanalizuoti jūsų disko būklę ir pasakyti, ar tikrai laikas jaudintis.

S.M.A.R.T. technologija – tai įmontuota į beveik visus šiuolaikinius diskus sistema, kuri stebi įvairius parametrus: temperatūrą, perskaitytų/įrašytų duomenų kiekį, klaidų skaičių, sugadintų sektorių statistiką. Programa kaip CrystalDiskInfo (Windows) ar DriveDx (macOS) gali nuskaityti šią informaciją ir parodyti jums aiškų disko „sveikatos” įvertinimą.

Kai paleidžiate tokią programą, ieškokite:

– Bendro sveikatos statuso – jei rašoma „Good” ar „Healthy”, viskas gerai. „Caution” ar „Warning” reiškia, kad diskas turi problemų. „Bad” ar „Failing” – skubiai darykite atsarginę kopiją.
– Reallocated Sectors Count – tai sektorių, kuriuos diskas pripažino sugadintais ir pakeitė atsarginiais, skaičius. Jei šis skaičius auga, diskas genda.
– Current Pending Sector Count – sektoriai, kuriuos diskas įtaria esant sugadintus. Didelis skaičius čia – blogas ženklas.
– Temperature – diskai neturėtų veikti virš 50-55°C. Jei temperatūra nuolat aukšta, tai gali pagreitinti gedimą.

Įmontuoti sistemos įrankiai – Windows turi „Check Disk” (chkdsk) komandą, kuri gali nuskaityti diską ir bandyti pataisyti klaidas. macOS turi „Disk Utility” su panašiomis funkcijomis. Nors šie įrankiai ne tokie išsamūs kaip specializuotos programos, jie gali padėti nustatyti akivaizdžias problemas.

SSD vs HDD – skirtingi gedimai

Nors abu šie diskai atlieka tą pačią funkciją, jų gedimo būdai skiriasi gana stipriai. HDD diskai dažniausiai genda mechaniškai – susidėvi guoliai, galvutės, varikliai. Jie tarnauja vidutiniškai 3-5 metus, nors kai kurie gali veikti ir 10 metų.

SSD diskai neturi judančių dalių, todėl mechaninis gedimas jiems negresia. Tačiau jie turi kitą problemą – ribotas įrašymo ciklų skaičius. Kiekviena atmintinės ląstelė gali būti perrašyta tik tam tikrą skaičių kartų (nuo kelių tūkstančių iki šimtų tūkstančių, priklausomai nuo tipo). Kai šis limitas pasiekiamas, ląstelė nebegali saugoti duomenų.

SSD gedimo požymiai šiek tiek skiriasi:

– Failai tampa „tik skaitomi” – SSD gali pereiti į apsauginį režimą, kai leidžia tik skaityti duomenis, bet nebeleisti įrašyti naujų.
– Programos negali būti įdiegtos – sistema praneša, kad nepakanka vietos, nors matote, kad diske yra laisvos erdvės.
– Dažni „mėlyni ekranai” ar sistemos užšalimai – ypač jei klaidos pranešimuose minimas „DRIVER_IRQL_NOT_LESS_OR_EQUAL” ar panašūs.

Kas pagreitina disko gedimą

Diskai nėra amžini, bet tam tikri dalykai gali žymiai sutrumpinti jų gyvenimą. Žinant šiuos faktorius, galite bent jau pabandyti pratęsti disko tarnybos laiką.

Temperatūra – tai vienas didžiausių priešų. Diskai, veikiantys karštyje, genda daug greičiau. Įsitikinkite, kad jūsų kompiuterio korpusas turi tinkamą vėdinimą. Jei nešiojamas kompiuteris, stenkitės jo nenaudoti ant lovos ar kitų minkštų paviršių, kurie blokuoja vėdinimo angas.

Fiziniai smūgiai – ypač pavojingi HDD diskams. Jei diskas veikia ir jį sudaužote ar numečiate, galvutės gali atsitrenkti į plokšteles ir jas sugadinti. Net jei diskas išjungtas, stiprus smūgis gali sukelti mechaninių pažeidimų.

Staigūs elektros nutrūkimai – kai kompiuteris staiga išsijungia rašant duomenis į diską, gali susidaryti failų sistemos klaidos arba net fiziškai sugesti diskas. Naudokite UPS (nepertraukiamo maitinimo šaltinį), jei gyvenate vietoje su nestabiliu elektros tiekimu.

Nuolatinis 100% apkrovimas – jei jūsų diskas nuolat dirba maksimaliu pajėgumu (galite tai pamatyti Windows Task Manager), jis susidėvės greičiau. Tai dažna problema kompiuteriuose su per mažai RAM atminties – sistema nuolat naudoja diską kaip virtualią atmintį.

Ką daryti, kai įtariate gedimą

Pirmiausia – ramus protas. Jei įtariate, kad diskas genda, bet jis dar veikia, turite laiko veikti protingai. Štai kas turėtų būti jūsų prioritetai:

Atsarginė kopija – dabar, ne rytoj – tai absoliutus prioritetas. Nukopijuokite visus svarbius failus į kitą diską, debesį ar išorinį kietąjį diską. Nepraleiskite šio žingsnio tikėdamiesi, kad „dar truputį palauksiu”. Diskai gali sugesti staiga ir netikėtai.

Sumažinkite disko naudojimą – kuo mažiau rašote į gedantį diską, tuo ilgiau jis išliks gyvas. Išjunkite nereikalingas programas, sustabdykite automatines atsargines kopijas į tą patį diską, nemėginkite defragmentuoti (tai tik pagreitins galutinį gedimą).

Neskubėkite formatuoti ar „taisyti” – kai kurie žmonės, pamatę klaidas, iš karto bando formatuoti diską ar paleisti agresyvias taisymo programas. Jei diskas mechaniškai genda, tai gali tik pabloginti situaciją. Pirmiausia išsaugokite duomenis.

Įvertinkite profesionalios pagalbos poreikį – jei diske yra kritiškai svarbių duomenų, kurių neturite kitur, ir diskas jau nebepasiekiamas įprastais būdais, galbūt verta kreiptis į duomenų atkūrimo specialistus. Tai brangu (gali kainuoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų), bet kartais tai vienintelis būdas atgauti nepakeičiamus duomenis.

Kada keisti diską ir kaip išsirinkti naują

Net jei jūsų diskas dar veikia, bet rodo gedimo ženklus, geriausia jo nekeisti. Klausimas – į ką keisti?

Šiais laikais atsakymas dažniausiai yra SSD. Jie yra žymiai greitesni, patikimesni (mechanine prasme), suvartoja mažiau energijos ir neskleidžia triukšmo. Taip, jie brangesni už HDD, bet kainų skirtumas mažėja, o našumo skirtumas yra milžiniškas.

Jei jums reikia daug vietos (pavyzdžiui, vaizdo archyvui ar didelei žaidimų bibliotekai) ir biudžetas ribotas, galite naudoti kombinaciją: SSD operacinei sistemai ir programoms, HDD duomenims. Tai populiarus kompromisas, suteikiantis ir greitį, ir erdvę.

Renkantis naują diską, atkreipkite dėmesį į:

– Talpą – paimkite bent 20-30% daugiau nei manote, kad jums reikia. Diskai veikia geriau, kai nėra visiškai pilni.
– Garantiją – geresni gamintojai siūlo 3-5 metų garantijas. Tai rodo pasitikėjimą savo produktu.
– TBW (Total Bytes Written) SSD atveju – tai kiek duomenų galite įrašyti per viso disko gyvavimą. Didesnis skaičius = ilgesnis tarnavimas.
– Atsiliepimus – paskaitykite, ką sako kiti vartotojai. Kai kurie diskai turi žinomus patikimumo trūkumus.

Kai diskas tampa prisiminimų dėžute

Kietieji diskai – keista technologija, kai pagalvoji. Jie saugo mūsų gyvenimus: nuotraukas, kurias niekada neatsispausdinsime, muzikos kolekcijas, kurias rinkome metus, darbo projektus, šeimos video. Ir viskas guli ant plonų metalinių plokštelių, besisukančių tūkstančius kartų per minutę, arba elektroninėse ląstelėse, kurios pamažu nusidėvi.

Galbūt didžiausia pamoka, kurią galime išmokti iš gedančių diskų, nėra techninė. Tai priminimai, kad niekas nėra amžina ir kad svarbius dalykus reikia dublikuoti. Jei turite nuotraukų, kurių netektis jus sukrėstų, jos turėtų būti bent trijose vietose: originaliame diske, išoriniame diske ir debesyje. Tai vadinama „3-2-1 taisykle” – trys kopijos, dviejose skirtingose laikmenose, viena ne namuose.

Taigi, kai kitą kartą išgirsite keistą kliksinėjimą iš kompiuterio ar pastebėsite, kad failai kraunasi neįtikėtinai ilgai, neignoruokite. Jūsų kompiuteris bando jums kažką pasakyti. Ir geriau išgirsti tą pranešimą anksčiau nei vėliau, kai jau bus per vėlu. Diskai genda – tai neišvengiama. Bet praradimas duomenų nėra neišvengiamas, jei būsite budrūs ir pasiruošę.