Ką daryti jei kompiuteris lėtai veikia?

Kodėl kompiuteris staiga tapo lėtas kaip senas traktorius

Turbūt kiekvienas esame patyrę tą nemalonų jausmą, kai dar vakar sklandžiai veikęs kompiuteris šiandien kraunasi amžinybę, programos atsidaro lyg per košę, o pelės žymeklis juda tarsi vėžlys. Pirmiausia – ramu, jūsų kompiuteris greičiausiai nesugedo ir nereikia skubėti į parduotuvę naujo. Dažniausiai lėtėjimas yra natūralus procesas arba lengvai pašalinamos problemos pasekmė.

Kompiuteriai lėtėja dėl kelių pagrindinių priežasčių. Pirmoji ir dažniausia – per daug programų veikia fone. Įsivaizduokite, kad jūsų kompiuteris yra virtuvė: jei ant visų keturių kaitlenčių vienu metu verdate puodus, kepate keptuvėje ir dar orkaitėje kepate pyragą, virtuvė greitai įkaista ir darosi sunku dirbti. Panašiai ir kompiuteris – kuo daugiau programų veikia vienu metu, tuo lėčiau jis reaguoja į jūsų komandas.

Antroji dažna priežastis – kietasis diskas užpildytas iki kraštų. Operacinė sistema nuolat naudoja laisvą vietą kaip laikinąją atmintį, todėl kai jos trūksta, viskas sulėtėja. Įsivaizduokite, kad bandote rasti vieną dokumentą ant stalo, kuris nukrautas iki lubų – tai užtruks kur kas ilgiau nei ant tvarko stalo.

Kas vyksta užkulisiuose – procesai ir resursai

Kai paspaudžiate kompiuterio mygtuką, įvyksta tikras technologinis stebuklas. Procesorius pradeda vykdyti šimtus procesų, operatyvioji atmintis (RAM) užsipildo duomenimis, kietasis diskas sukasi ar blyksčioja (jei tai SSD), o vaizdo plokštė formuoja vaizdą ekrane. Visa tai vyksta akimirksniu, bet tik tada, kai sistema veikia sklandžiai.

Windows operacinėje sistemoje galite paspausti Ctrl+Shift+Esc ir atidaryti užduočių tvarkytuvą (Task Manager). Čia pamatysite, kas tiksliai vyksta jūsų kompiuteryje dabar. Skirtuke „Performance” arba „Našumas” matysite keturis pagrindinius rodiklius: procesoriaus (CPU) apkrovimą, operatyviosios atminties (Memory) užimtumą, disko (Disk) aktyvumą ir tinklo (Network) naudojimą.

Jei kuris nors iš šių rodiklių nuolat rodo 90-100%, turite problemą. Pavyzdžiui, jei procesorius nuolat apkrautas 100%, reiškia, kad kažkokia programa ar procesas naudoja visus jo resursus. Tai gali būti virusas, blogai parašyta programa arba tiesiog per daug programų veikia vienu metu.

Pirmieji žingsniai greitinant sistemą

Pradėkime nuo paprasčiausių dalykų, kuriuos gali padaryti bet kas, net ir nesuprasdamas technologijų. Pirmas ir efektyviausias būdas – perkrauti kompiuterį. Skamba banaliai, bet veikia. Daugelis žmonių kompiuterių tiesiog neišjungia savaitėmis, tik užveria dangtį. Per tą laiką atmintyje kaupiasi procesai, laikini failai ir įvairūs „šiukšlynai”.

Antrasis žingsnis – pažiūrėkite, kokios programos paleidžiamos kartu su kompiuteriu. Windows sistemoje vėl atidarykite užduočių tvarkytuvą ir eikite į „Startup” arba „Paleistis” skiltį. Čia pamatysite visas programas, kurios automatiškai įsijungia kartu su kompiuteriu. Spotify, Skype, Steam, įvairūs debesų saugyklos klientai – visi jie nori būti pasirengę naudoti iš karto, bet tai reiškia, kad jie naudoja jūsų resursus.

Išjunkite tas programas, kurių nereikia iš karto po kompiuterio įjungimo. Tai nereiškia, kad programos bus ištrintos – jos tiesiog nebepaleis automatiškai. Galėsite jas atidaryti rankiniu būdu, kai tikrai prireiks. Šis paprastas veiksmas gali sutrumpinti kompiuterio įsikrovimo laiką nuo kelių minučių iki keliolikos sekundžių.

Kietojo disko problema ir kaip ją spręsti

Viena didžiausių lėtumo priežasčių yra perpildytas kietasis diskas. Jei naudojate tradicinį HDD (Hard Disk Drive) – tą, kuris viduje turi besisukančius diskus – jis ir taip yra lėtesnis už modernųjį SSD. O kai jis dar ir užpildytas virš 80-90%, greitis krenta dramatiškai.

Pirmiausia išvalykite nereikalingus failus. Windows sistemoje galite naudoti įmontuotą „Disk Cleanup” arba „Disko valymas” įrankį. Jis ras ir pasiūlys ištrinti laikinus failus, šiukšlinės turinį, senus sistemos atnaujinimus ir kitus nereikalingus duomenis. Kartais taip galima atlaisvinti keliolika gigabaitų vietos.

Peržiūrėkite savo „Downloads” arba „Atsisiuntimai” aplanką – dažnai ten kaupiasi gigabaitai senų failų, kuriuos atsisiuntėte kartą ir daugiau niekada nenaudojote. Pašalinkite senas programas, kuriomis nebesinaudojate. Eikite į „Control Panel” > „Programs and Features” ir peržiūrėkite sąrašą. Greičiausiai rasite programų, apie kurių egzistavimą jau seniai pamiršote.

Jei naudojate senąjį HDD, rimtai apsvarstykite galimybę pereiti prie SSD. Tai vienas efektyviausių būdų atgaivinti seną kompiuterį. SSD (Solid State Drive) neturi judančių dalių, todėl duomenys skaitomi ir rašomi daug greičiau. Kompiuteris, kuriam įkrauti reikėjo 2-3 minučių, su SSD gali įsikrauti per 15-20 sekundžių. Tai nėra brangus atnaujinimas – 240-500 GB SSD kainuoja gana prieinamai.

Atmintis ir jos svarba

Operatyvioji atmintis (RAM) yra tarsi kompiuterio trumpalaikė atmintis. Čia laikomi visi duomenys, su kuriais dabar dirbama. Jei atminties trūksta, sistema pradeda naudoti kietąjį diską kaip virtualią atmintį, o tai labai sulėtina darbą – net ir su SSD.

Kaip sužinoti, ar jums trūksta RAM? Atidarykite užduočių tvarkytuvą ir pažiūrėkite į atminties naudojimą. Jei nuolat matote 80-90% ar daugiau, jums tikrai reikia daugiau RAM. Šiuolaikinėms operacinėms sistemoms ir programoms rekomenduojama turėti bent 8 GB RAM, o jei naudojate daug programų vienu metu, dirbate su vaizdo ar video redagavimu – geriau 16 GB ar daugiau.

Laimei, RAM atnaujinimas dažniausiai yra gana paprastas ir nebrangus. Nešiojamuosiuose kompiuteriuose tai gali būti sudėtingiau, bet daugelyje stacionarių kompiuterių RAM modulius galima įdėti patiems. Tiesiog įsitikinkite, kad perkate tinkamą tipo atmintį (DDR3, DDR4 ar DDR5) ir kad jūsų motininė plokštė palaiko didesnį kiekį.

Virusai, kenkėjiškos programos ir kaip jų išvengti

Kartais kompiuterio lėtumas nėra atsitiktinumas – tai kenkėjiškų programų darbas. Virusai, šnipinėjimo programos, reklaminės programos ir kitos bjaurybės gali veikti fone, naudodamos jūsų kompiuterio resursus savo tikslams. Kai kurios iš jų naudoja jūsų procesorių kriptovaliutų kasybai, kitos renka jūsų duomenis, trečios tiesiog rodo reklamas.

Pirmiausia įsitikinkite, kad turite veikiančią antivirusinę programą. Windows 10 ir 11 versijose įmontuotas „Windows Defender” yra visai neblogas ir daugumai vartotojų pakankamas. Jei jau turite kitą antivirusinę programą, įsitikinkite, kad ji atnaujinta ir reguliariai skanuoja sistemą.

Atlikite pilną sistemos skenavimą. Taip, tai gali užtrukti valandą ar daugiau, bet verta. Jei antivirusinė programa nieko neranda, bet vis tiek įtariate kenkėjiškas programas, galite naudoti papildomas priemones kaip „Malwarebytes” – ši programa specializuojasi būtent kenkėjiškų programų, kurių nepagauna įprastos antivirusinės programos, paieškai.

Būkite atsargūs, ką atsisiunčiate ir įdiegiate. Nemokamos programos dažnai ateina su „dovanomis” – papildomomis programomis, kurios įdiegiamos kartu. Visada skaitykite, ką spaudžiate diegimo metu, ir atsisakykite papildomų programų, kurių nereikia.

Sistemos atnaujinimai – draugas ar priešas?

Windows atnaujinimai yra dviprasmiškas dalykas. Viena vertus, jie būtini saugumui ir stabilumui. Kita vertus, kartais jie gali sukelti problemų arba veikti fone būtent tada, kai jums reikia dirbti, ir labai sulėtinti kompiuterį.

Jei pastebite, kad kompiuteris lėtai veikia ir disko aktyvumas yra labai aukštas, patikrinkite, ar neinstaliuojami atnaujinimai. Windows dažnai atnaujinimus atsisiunčia ir diegia fone. Galite eiti į „Settings” > „Update & Security” > „Windows Update” ir pamatyti, kas vyksta.

Niekada neišjunkite atnaujinimų visiškai – tai keltų saugumo riziką. Tačiau galite juos suplanuoti taip, kad jie diegtųsi tuo metu, kai kompiuteriu nesinaudojate. Nustatykite „Active hours” arba „Aktyvias valandas”, kad sistema žinotų, kada jūs paprastai dirbate, ir tuo metu netrukdytų.

Kartais senas atnaujinimas gali sukelti problemų. Jei pastebėjote, kad kompiuteris sulėtėjo po konkretaus atnaujinimo, galite pabandyti jį pašalinti. Eikite į „Settings” > „Update & Security” > „Windows Update” > „View update history” > „Uninstall updates”. Čia pamatysite neseniai įdiegtus atnaujinimus ir galėsite juos pašalinti.

Kai nieko nebepadeda – radikalūs sprendimai

Jei išbandėte viską, bet kompiuteris vis tiek veikia kaip senas šaldytuvas, liko keli radikalesni variantai. Pirmasis – sistemos atstatymas į ankstesnį tašką. Windows sukuria vadinamuosius „restore points” arba „atkūrimo taškus” prieš diegiant svarbius atnaujinimus ar programas. Galite grįžti į tą momentą, kai viskas dar veikė gerai.

Norėdami tai padaryti, ieškokite „Create a restore point” arba „Kurti atkūrimo tašką” Windows paieškoje. Atsidariusiame lange spauskite „System Restore” ir pasirinkite atkūrimo tašką iš praeities. Sistema grįš į tą būseną, bet jūsų asmeniniai failai nebus paliesti – tik sistemos nustatymai ir programos.

Jei ir tai nepadeda, lieka paskutinis variantas – švari operacinės sistemos įdiegtis. Tai reiškia, kad viskas bus ištrinta ir sistema įdiegta iš naujo. Skamba bauginančiai, bet kartais tai vienintelis būdas išspręsti giliai įsišaknijusias problemas. Prieš tai būtinai pasidarykit visų svarbių failų atsargines kopijas.

Windows 10 ir 11 turi „Reset this PC” funkciją, kuri leidžia atstatyti sistemą į gamyklines nuostatas, bet palikti asmeninius failus. Tai geras kompromisas tarp pilno formatavimo ir paprastų valymų. Rasite šią funkciją „Settings” > „Update & Security” > „Recovery”.

Kaip išlaikyti kompiuterį greitą ateityje

Geriau užkirsti kelią problemai nei vėliau ją spręsti. Štai keletas įpročių, kurie padės jūsų kompiuteriui veikti sklandžiai ilgus metus.

Pirmiausia – reguliariai išjunkite kompiuterį. Bent kartą per savaitę leiskite jam visiškai išsijungti ir pailsėti. Tai išvalo operatyviąją atmintį ir nutraukia procesus, kurie gali būti „įstrigę”.

Antra – stebėkite, ką diegiate. Kiekviena programa, kurią įdiegiate, užima vietą ir galbūt prideda procesų, veikiančių fone. Diekite tik tai, ko tikrai reikia, ir reguliariai peržiūrėkite įdiegtų programų sąrašą, šalindami nenaudojamas.

Trečia – laikykite sistemą atnaujintą, bet nebūkite pirmieji, kas išbando naujausius atnaujinimus. Leiskite jiems būti išleistiems savaitę ar dvi, kad būtų aptikti ir ištaisyti galimi trukdžiai.

Ketvirta – naudokite debesų saugyklas dideliems failams. Vietoj to, kad laikytumėte šimtus gigabaitų nuotraukų ir vaizdo įrašų kompiuteryje, naudokite Google Drive, OneDrive ar panašias paslaugas. Tai ne tik atlaisvins vietą, bet ir apsaugos jūsų duomenis.

Penkta – fiziškai prižiūrėkite kompiuterį. Dulkės yra kompiuterių priešas. Jos kaupiasi ventiliatoriuose ir aušinimo sistemose, dėl ko kompiuteris perkaista ir automatiškai sulėtina darbą, kad apsisaugotų. Kartą per kelis mėnesius atidarykite kompiuterio korpusą (jei tai stacionarus) ir išpūskite dulkes suslėgtu oru. Nešiojamuosiuose tai sudėtingiau, bet bent ventiliacijos angas galite švelniai išvalyti.

Šeštai – naudokite SSD sistemos diskui. Jei dar neturite, tai turėtų būti jūsų pirmasis aparatūros atnaujinimas. Skirtumas yra diena ir naktis.

Kompiuterio priežiūra nėra sudėtinga, bet reikalauja šiek tiek dėmesio ir reguliarumo. Geriau skirti 15 minučių kas mėnesį profilaktikai, nei vieną dieną stebėtis į lėtai kraunantį ekraną ir galvoti, kodėl taip atsitiko. Jūsų kompiuteris – tai įrankis, ir kaip bet kuris įrankis, jis veiks geriau, jei juo tinkamai rūpinsitės. Nebūtina būti IT specialistu – pakanka elementaraus sveiko proto ir šiame straipsnyje aprašytų žingsnių, kad jūsų kompiuteris tarnautų greitai ir patikimai daugelį metų.