Kaip išvalyti nešiojamo kompiuterio aušinimo sistemą

Kodėl jūsų nešiojamasis kompiuteris staiga tapo triukšmingas kaip reaktyvinis lėktuvas

Girdite tą garsą? Jūsų nešiojamasis kompiuteris staiga pradeda ūžti kaip pasiutęs, o klaviatūra tampa tokia karšta, kad galėtumėte ant jos kepti kiaušinienę. Tai klasikiniai požymiai, kad aušinimo sistema užsikimšusi ir reikalauja jūsų dėmesio. Per metus ar dvejus naudojimo, ypač jei dirbate dulkėtoje aplinkoje arba laikote kompiuterį ant lovos ar sofos, ventiliatorius ir radiatorius pamažu užsikemša dulkėmis, gyvūnų plaukais ir kitomis nešvaromis.

Problema ta, kad daugelis žmonių net neįsivaizduoja, jog nešiojamąjį kompiuterį reikia valyti iš vidaus. Jie mano, kad technologija turėtų veikti amžinai be jokios priežiūros. Realybė kitokia – aušinimo sistema yra mechaninė dalis, kuri aktyviai traukia orą, o kartu su juo ir viską, kas ore skraido. Laikui bėgant, dulkės kaupiasi ant radiatorių grotelių, ventiliatoriaus menčių ir net procesoriaus aušintuvo paviršiuje. Rezultatas? Kompiuteris pradeda lėtėti, nes procesorius automatiškai mažina savo greitį, kad neperkaistų (tai vadinama „thermal throttling”).

Ką tiksliai reikia valyti ir kodėl tai svarbu

Nešiojamojo kompiuterio aušinimo sistema paprastai susideda iš kelių pagrindinių komponentų. Pirma, yra ventiliatorius – dažniausiai vienas arba du, priklausomai nuo kompiuterio galingumo. Šis ventiliatorius traukia šaltą orą iš vienos pusės ir stumia jį per radiatorių, kuris atrodo kaip mažytė automobilinio radiatoriaus versija – daug plonų metalinių plokštelių, tarp kurių teka oras. Šis radiatorius sujungtas su procesoriumi (ir kartais su vaizdo plokšte) per varinę šilumą laidžią vamzdelį arba tiesiogiai per metalinę plokštę.

Kai dulkės kaupiasi, jos pirmiausiai nusėda ant radiatoriaus grotelių, suformuodamos tikrą „kiliminį” sluoksnį, kuris blokuoja oro srautą. Ventiliatorius vis dar sukasi, bet oras tiesiog negali prasiskverbti per tą dulkių barjerą. Tai tarsi bandymas kvėpuoti per storą pagalvę – techniškai įmanoma, bet labai neefektyvu. Antra problema – dulkės kaupiasi ant paties ventiliatoriaus menčių, darydamos jas sunkesnes ir nesubalansuotas, todėl ventiliatorius pradeda triukšmauti ir vibruoti.

Trečia, mažiau akivaizdi problema – termopastos išdžiūvimas. Termopasta yra speciali medžiaga, užtepama tarp procesoriaus ir aušintuvo, kuri užpildo mikroskopines oro kišenes ir užtikrina gerą šilumos perdavimą. Per kelerius metus ši pasta išdžiūsta, sukietėja ir praranda savo savybes. Tai reiškia, kad net jei ventiliatorius ir radiatorius švarus, šiluma vis tiek neefektyviai perduodama nuo procesoriaus.

Pasiruošimas darbui – įrankiai ir atsargumo priemonės

Prieš pradedant ardyti nešiojamąjį kompiuterį, reikia tinkamai pasiruošti. Pirmiausia – išjunkite kompiuterį ir ištraukite maitinimo laidą. Tai skamba akivaizdžiai, bet būtumėte nustebę, kiek žmonių bando valyti įjungtą įrenginį. Taip pat išimkite bateriją, jei ji yra išimama. Moderniuose nešiojamuosiuose baterijos dažnai integruotos, bet vis tiek jas reikia atjungti nuo pagrindinės plokštės prieš pradedant valyti.

Jums reikės kelių įrankių. Svarbiausia – tinkamo dydžio atsuktuvas. Dauguma nešiojamųjų kompiuterių naudoja Phillips galvutės varžtus (kryželiniai), bet kai kurie gamintojai, ypač Apple, naudoja specialius Torx arba Pentalobe varžtus. Pasitikrinkite, kokių varžtų naudoja jūsų modelis. Taip pat pravers plastikinis atidarymo įrankis (spudger) – tai plokščia plastikinė lazdelė, kuri padeda atsegti plastikinius fiksatorius nepažeidžiant jų. Galite naudoti ir seną plastikine kortelę, bet būkite atsargūs.

Valymui reikės suspausto oro balionėlio – tokio, kokį naudoja fotografai fotoaparatų valymui. Nekurie žmonės naudoja dulkių siurblį, bet tai rizikinga, nes siurblys gali sukurti statinį elektros krūvį ir sugadinti jautrius komponentus. Jei nuspręsite naudoti siurblį, niekada nelieskite komponentų tiesiogiai – laikykite antgalį bent kelių centimetrų atstumu. Taip pat pravers minkštas šepetėlis (idealiai antistatinis), alkoholis (izopropilinis, ne valgomasis!), kosmetiniai pagaliukai ir, jei keičiate termopastą, nauja termopasta bei švarūs popieriniai rankšluosčiai.

Kaip patekti į nešiojamojo kompiuterio vidų

Čia prasideda sudėtingiausia dalis, nes kiekvienas nešiojamasis kompiuteris yra kitoks. Kai kurie modeliai, ypač verslo klasės nešiojamieji kaip Lenovo ThinkPad ar Dell Latitude, suprojektuoti taip, kad juos būtų lengva ardyti – nuimat kelis varžtus, ir apatinė dangtis tiesiog nukeliama. Kiti, ypač ultraplonieji modeliai, yra tikros galvosūkio dėlionės, kuriose dangtis prilipintas, fiksatoriai paslėpti, o varžtai skirtingo ilgio ir tipo.

Prieš pradėdami ardyti, būtinai paieškokite savo modelio ardymo vadovo YouTube platformoje. Įveskite savo kompiuterio modelį ir žodžius „disassembly guide” arba „teardown”. Yra didelė tikimybė, kad kažkas jau yra nufilmavęs visą procesą. Žiūrėkite visą vaizdo įrašą bent kartą prieš pradėdami, kad suprastumėte, ko tikėtis.

Kai pradėsite išsukti varžtus, labai svarbu juos organizuoti. Aš paprastai naudoju magnetinį padėklą arba tiesiog lipnią juostelę, ant kurios išdėlioju varžtus ta tvarka, kokia juos išsukau. Kai kurie varžtai gali būti skirtingo ilgio, ir jei įsuksite per ilgą varžtą ne į tą vietą, galite pramušti pagrindinę plokštę ir viską sugadinti. Taip pat būkite atsargūs su paslėptais varžtais – jie gali būti po guminėmis kojytėmis arba po lipdukais.

Kai visi varžtai išsukti, dangtis vis tiek gali neatsidaryti. Tai normalu – paprastai yra plastikiniai fiksatoriai, kuriuos reikia atsegti. Švelniai įkiškite plastikinį įrankį tarp dangtį ir korpuso ir atsargiai judinkite aplink perimetrą, klausydamiesi spragtelėjimų, kurie rodo, kad fiksatoriai atsisega. Neskubėkite ir nenaudokite jėgos – jei kažkas neatsidaro, greičiausiai praleidote varžtą arba yra dar vienas fiksatorius.

Ventiliatoriaus ir radiatoriaus valymas – pagrindinis etapas

Kai pagaliau patekote vidun, pamatysite aušinimo sistemą. Ventiliatorius paprastai yra ryškiai matomas – dažniausiai juodas ar sidabrinis, su menčių ratu viduryje. Radiatorius yra šalia, atrodantis kaip metalinių plokštelių rinkinys. Greičiausiai pamatysite, kad tarp tų plokštelių yra tikra dulkių siena – kartais ji tokia stora, kad atrodo kaip pilkas kiliminys.

Pirmiausia nufotografuokite viską. Rimtai, padarykite kelis aiškius nuotraukas iš skirtingų kampų. Tai padės vėliau viską surinkti atgal teisingai. Dabar galite pradėti valyti. Paimkite suspausto oro balionėlį ir trumpais spūstelėjimais pūskite į radiatorių. Nesilaikykite mygtuko nuspaudę ilgai – tai gali sukelti kondensaciją, nes suspaustas oras išsiplėsdamas atvėsta. Pūskite iš abiejų pusių, jei įmanoma – tiek iš vidinės, tiek iš išorinės pusės.

Dulkės pradės skraidyti visur, todėl geriau tai daryti lauke arba gerai vėdinamoje patalpoje. Jei naudojate šepetėlį, švelniai valykite ventiliatoriaus mentes, bet būtinai prilaikykite ventiliatorių, kad jis nesisktų. Jei ventiliatorius laisvai sukinėsis nuo oro srauto ar šepetėlio, tai gali sugadinti jo guolius. Kai kurie entuziastai net išsuka ventiliatorių visiškai (paprastai tai 3-4 maži varžtai), kad galėtų jį nuvalyti atskirai ir patikrinti guolius, bet tai nebūtina, nebent ventiliatorius jau triukšmauja net po valymo.

Dėmesio – kai kuriuose nešiojamuosiuose ventiliatorius prijungtas prie pagrindinės plokštės plonu laideliu. Jei išsukate ventiliatorių, būkite atsargūs su šiuo jungtimi. Jis paprastai turi mažą plastikinį fiksatorių, kurį reikia švelniai pakelti prieš traukiant laidą. Niekada netraukite už pačių laidų – visada laikykite už plastikinio jungties korpuso.

Termopastos keitimas – ar tai būtina

Jei jūsų kompiuteris senesnis nei 3-4 metai, arba jei jau atidarėte viską ir matote aušintuvą, verta pakeisti termopastą. Tai nėra būtina kiekvieną kartą valant, bet tai gali drastiškai pagerinti temperatūras. Termopastos keitimas reikalauja nuimti visą aušintuvą nuo procesoriaus (ir vaizdo plokštės, jei ji turi atskirą aušintuvą).

Aušintuvas paprastai pritvirtintas keliais varžtais aplink procesorių. Svarbus niuansas – šiuos varžtus reikia atlaisvinti palaipsniui ir kryžmine tvarka, ne po vieną iki galo. Pavyzdžiui, jei yra keturi varžtai, atlaisvinkite vieną pusę apsisukimą, tada priešingą kampą pusę apsisukimo, tada trečią, tada ketvirtą, ir taip toliau, kol visi bus atlaisvinti. Tai užtikrina, kad spaudimas pasiskirsto tolygiai ir procesorius nebus pažeistas.

Kai nuimsite aušintuvą, pamatysite seną termopastą – ji greičiausiai bus išdžiūvusi ir atrodys kaip pilka ar balta sukietėjusi masė. Ją reikia visiškai pašalinti. Naudokite izopropilinį alkoholį (70% ar geriau 90%+) ir kosmetinius pagaliukus arba minkštą šluostę. Nuvalykite visą seną pastą tiek nuo procesoriaus paviršiaus, tiek nuo aušintuvo pagrindo. Paviršiai turi būti visiškai švarūs ir blizgūs – jokių pastos likučių.

Dabar ateina momentas, dėl kurio internete vyksta begalinės diskusijos – kiek termopastos tepti? Atsakymas: labai nedaug. Klasikinis metodas – „ryžio grūdo” dydžio lašelis procesoriaus centre. Kai pritvirtinsite aušintuvą, spaudimas paskleis pastą tolygiai. Kai kurie žmonės naudoja „X” metodą arba tepa ploną sluoksnį plastikine kortele, bet paprastam vartotojui ryžio grūdo metodas veikia puikiai. Pagrindinė klaida – per daug pastos. Per daug pastos iš tikrųjų blogina šilumos perdavimą ir gali ištekėti ant šoninių komponentų.

Profilaktika ir priežiūra – kaip išvengti problemų ateityje

Kai jau išvalėte kompiuterį ir viską surinkote atgal (tikėkimės, neliko laisvų varžtų!), verta pagalvoti, kaip išvengti greitų pakartotinių užsikimšimų. Pirmiausia – kur naudojate kompiuterį? Jei dažnai dirbate lovoje ar sofoje, tekstilė blokuoja oro įsiurbimo angas ir greitina dulkių kaupimąsi. Naudokite kietą paviršių arba specialią nešiojamojo kompiuterio padėkliuką su ventiliacija.

Jei turite naminių gyvūnų, jų plaukai yra vienas didžiausių aušinimo sistemų priešų. Stenkitės laikyti kompiuterį toliau nuo vietų, kur gyvūnai praleidžia laiko, ir dažniau valykite patalpą. Taip pat galite įsigyti nešiojamojo kompiuterio aušinimo padėkliuką – tai tokia platforma su integruotais ventiliatoriais, kuri padeda papildomai atvėsinti kompiuterį ir sumažina vidinių ventiliatorių apkrovą.

Programinė priežiūra taip pat svarbi. Kartais kompiuteris kaista ne dėl dulkių, o dėl to, kad fone veikia daug nereikalingų programų. Patikrinkite užduočių tvarkytuvą (Task Manager Windows arba Activity Monitor Mac) ir pažiūrėkite, kas naudoja daug procesoriaus resursų. Kartais paprastas antiviruso atnaujinimas ar Windows atnaujinimas gali bėgti fone ir versti procesorių dirbti visu pajėgumu.

Dar vienas patarimas – reguliariai valykite išorines oro įsiurbimo ir išmetimo angas. Jums net nereikia ardyti kompiuterio – tiesiog kartą per mėnesį paimkite suspausto oro balionėlį ir pūstelėkite į ventiliacijos angas iš išorės. Tai užtrunka 30 sekundžių, bet gali žymiai pratęsti laiką iki kito rimto valymo.

Kai geriau kreiptis į profesionalus

Nors aušinimo sistemos valymas nėra raketos mokslas, yra situacijų, kai geriau patikėti darbą profesionalams. Jei jūsų kompiuteris vis dar garantijoje, ardymas greičiausiai ją panaikins – patikrinkite garantijos sąlygas. Kai kurie gamintojai, kaip Dell ar HP, leidžia atidaryti apatinę dangtį be garantijos praradimo, bet kiti, ypač Apple, yra griežtesni.

Jei jūsų kompiuteris turi labai sudėtingą konstrukciją su daug prilipintų dalių, klijuotomis baterijomis ar kitais komplikuotais elementais, ir jūs neturite patirties, geriau nesirūpinti. Ultraploniai modeliai kaip MacBook Air, Dell XPS ar Microsoft Surface yra garsūs savo sudėtingu ardomumu. Kai kurių modelių tiesiog neįmanoma atidaryti nesugadinus, nebent turite specialių įrankių ir patirties.

Taip pat, jei po valymo kompiuteris vis tiek kaista arba triukšmauja, problema gali būti rimtesnė – sugadęs ventiliatorius, pažeisti šiluminiai vamzdeliai arba net problemos su pagrindinės plokštės maitinimo reguliavimu. Tokiais atvejais diagnostika ir remontas tikrai reikalauja profesionalios įrangos ir žinių.

Kai kompiuteris vėl kvėpuoja laisvai

Po sėkmingo valymo skirtumas paprastai būna dramatiškas. Kompiuteris, kuris anksčiau ūžė kaip reaktyvinis lėktuvas net naršant internete, staiga tampa tylus. Temperatūros nukrenta 10-20 laipsnių, o kartais ir daugiau. Procesoriaus našumas grįžta į normalų lygį, nes nebereikia lėtinti dėl perkaitimo. Baterija gali veikti ilgiau, nes ventiliatoriui nereikia suktis maksimaliu greičiu.

Reguliari priežiūra – tai ne prabanga, o būtinybė, jei norite, kad jūsų nešiojamasis kompiuteris tarnautų ilgus metus. Daugelis žmonių keičia kompiuterius kas 3-4 metus ne todėl, kad jie pasenę, o todėl, kad jie tampa lėti ir triukšmingi dėl užsikimšusios aušinimo sistemos. Paprastas valymas gali pratęsti kompiuterio gyvenimą dar keliems metams.

Jei tai jūsų pirmasis kartas ardant nešiojamąjį kompiuterį, nesijaudinkite – pirmą kartą visada baisu. Bet kai pamatysite rezultatus ir suprasite, kaip viskas veikia, kitą kartą bus daug lengviau. Ir kas žino, galbūt tapsite tuo žmogumi, pas kurį draugai atneša savo triukšmingus kompiuterius su prašymu „gal galėtum pažiūrėti?”. Svarbiausia – būti kantriems, atsargiems ir nepulti panikos, jei kažkas neina taip, kaip tikėjotės. Technologija atrodo sudėtinga, kol ją išardai ir pamatai, kad viduje tik kelios paprastos dalys, kurios tiesiog reikia šiek tiek dėmesio.