Blue Yeti USB mikrofono kelių modelių jungiklis

Kas tas Blue Yeti ir kodėl jis toks populiarus

Blue Yeti mikrofonas jau seniai tapo savotiška legenda tarp turinį kuriančių žmonių. Jei kada nors žiūrėjote YouTube vaizdo įrašus apie podkastus ar strimų įrangą, tikrai matėte šį solidų, metalinį mikrofoną. Bet kas gi jame tokio ypatingo? Pirmiausia, tai USB mikrofonas – reiškia, kad jį tiesiog įkišate į kompiuterį ir jis veikia. Nereikia jokių papildomų garso sąsajų, mikšerių ar kitų sudėtingų dalykų.

Blue Microphones (dabar priklauso Logitech) sukūrė Yeti kaip universalų sprendimą. Jis turi keturis skirtingus įrašymo modelius, o tai reiškia, kad vienas mikrofonas gali tarnauti įvairioms situacijoms – nuo solo podkasto iki grupinių pokalbių. Būtent šis universalumas ir padarė jį tokį populiarų.

Kaip veikia tas jungiklis galinėje pusėje

Jei apžiūrėsite Blue Yeti mikrofoną, galinėje pusėje rasite keturias pozicijas turintį jungiklį. Tai nėra tik kažkoks paprastas nustatymas – tai tikra technologinė magija, kuri keičia mikrofono elgesį. Mikrofonas turi tris kondensatorines kapsules, išdėstytas trikampiu viduje. Kai sukate tą jungiklį, iš tikrųjų keičiate, kaip šios kapsuless dirba kartu.

Elektronika viduje aktyvuoja skirtingas kapsulių kombinacijas priklausomai nuo pasirinkto režimo. Tai vyksta realiu laiku, be jokio vėlavimo. Kiekviena kapsuule gauna signalą, bet mikrofonas nusprendžia, kurių kapsulių signalus naudoti ir kaip juos sumaišyti. Štai kodėl galite perjungti režimus net įrašymo metu – nors to daryti nerekomenduojama, nes girdėsite mechaninį spragtelėjimą.

Kardoidinis režimas – darbo arklys

Pirmasis režimas, pažymėtas širdies formos ikona, yra kardoidinis. Tai turbūt 90% žmonių naudojamas režimas kasdien. Pavadinimas kilo iš graikų kalbos žodžio „kardia” – širdis, nes garso surinkimo diagrama primena širdies formą.

Šiame režime mikrofonas girdi garsus, ateinančius iš priekio, ir stipriai slopina garsus iš šonų bei užpakalio. Praktiškai tai reiškia, kad kalbate į priekinę mikrofono pusę (kur yra Blue logotipas), ir jis puikiai jus girdi, bet klaviatūros triukšmas už mikrofono ar langų ūžesys iš šono bus žymiai tylesnė.

Kardoidinis režimas puikiai tinka solo darbui: podkastams, vaizdo įrašų komentarams, strimams, vokaliniam įrašymui. Jei esate vienas žmogus su vienu mikrofonu, tai jūsų pasirinkimas. Mikrofonas taip pat šiek tiek girdi šoninius garsus, bet jie yra apie 6-12 dB tylesnė nei priekiniai, o tai techniškai reiškia maždaug perpus tyliau.

Stereo režimas – kai reikia erdvės pojūčio

Antrasis režimas atrodo kaip du taškai šalia vienas kito. Tai stereo režimas, ir jis naudoja abi priekines kapsules kartu – kiekvieną atskirame kanale. Rezultatas? Tikras stereo įrašas su erdvės pojūčiu.

Šis režimas puikiai tinka akustinių instrumentų įrašymui. Pavyzdžiui, jei įrašinėjate akustinę gitarą, stereo režimas sugaus ir žemųjų stygų gaudimą, ir aukštųjų skambesį erdviškai. Taip pat puikus pasirinkimas įrašant gamtos garsus, ASMR turinį ar bet ką, kur svarbu išlaikyti erdvinį vaizdą.

Vienas dalykas, kurį reikia žinoti – stereo režime mikrofonas girdi garsus iš priekio ir šonų, bet ne iš užpakalio. Tai savotiška „aštuoneto” forma, jei žiūrėtumėte iš viršaus. Todėl reikia būti atsargiam su garso šaltinių išdėstymu – jei kažkas yra per daug į šoną, jis gali skambėti tik viename ausyje.

Omnidirekcinis režimas – kai reikia girdėti viską

Trečiasis režimas pažymėtas apskritimu. Tai omnidirekcinis režimas, kur „omni” reiškia „viskas”. Šiame režime mikrofonas girdi garsus iš visų pusių vienodai – priekio, užpakalio, šonų, viršaus.

Kada tai naudinga? Įsivaizduokite, kad įrašinėjate pokalbį su keliais žmonėmis, kurie sėdi aplink stalą. Pastatote mikrofoną viduryje, įjungiate omnidirekcinį režimą, ir visi girdimi vienodai gerai. Arba įrašinėjate kambario akustiką, koncertą, konferenciją – situacijas, kur norite užfiksuoti bendrą atmosferą.

Tačiau yra ir trūkumas: mikrofonas girdi absoliučiai viską. Jei jūsų kambaryje yra aidas, jis bus įrašytas. Jei kaimynas groja būgnais, jis taip pat bus įrašytas. Omnidirekcinis režimas reikalauja geros akustinės aplinkos, kitaip gausit daugiau nei norėjote.

Dvikryptis režimas – pokalbių karalius

Ketvirtasis ir paskutinis režimas atrodo kaip du apskritimai vienas priešais kitą. Tai dvikryptis arba „figure-8” režimas. Mikrofonas girdi garsus iš priekio ir užpakalio, bet beveik visiškai ignoruoja šoninius garsus.

Šis režimas sukurtas interviu ir pokalbių situacijoms. Vienas žmogus sėdi priešais mikrofoną iš vienos pusės, kitas – iš kitos. Abu girdimi puikiai, bet šoninis triukšmas eliminuojamas. Tai taip pat populiarus pasirinkimas radijo stotims, kur du vedėjai sėdi vienas priešais kitą.

Įdomus faktas: šis režimas naudoja abi kapsules, bet su priešinga fazė. Tai reiškia, kad kai viena kapsuule registruoja teigiamą slėgį, kita registruoja neigiamą. Šoninis garsas paveikia abi kapsules vienodai, todėl jis išsitrina, o priekinis ir užpakalinis garsai sustiprinami.

Praktiniai patarimai kaip išnaudoti kiekvieną režimą

Dabar kai suprantate teoriją, pereikime prie praktikos. Kardoidiniam režimui laikykite mikrofoną maždaug 15-30 cm atstumu nuo burnos. Per arti – gausit per daug žemų dažnių ir girdėsis kiekvienas kvėpavimas. Per toli – garsas taps tuščias ir gausit per daug kambario aido.

Stereo režimui eksperimentuokite su atsumu. Akustinę gitarą bandykite įrašinėti iš 30-60 cm atstumo, nukreipę mikrofoną į 12-tą gitaros slenkstelį. Taip gausit subalansuotą žemųjų ir aukštųjų dažnių mišinį. ASMR turiniui galite prieiti arčiau, bet stebėkite, ar negaunate per daug šnypščiančių garsų.

Omnidirekciniam režimui patikrinkite savo kambario akustiką prieš įrašinėdami. Plokštelėkite rankomis ir pasiklausykite, ar girdite aidą. Jei taip, pridėkite minkštų daiktų – pagalvių, užuolaidų, kilimų. Mikrofoną statykite maždaug krūtinės aukštyje, jei įrašinėjate grupę žmonių.

Dvikrypčiam režimui įsitikinkite, kad šoniniai garso šaltiniai tikrai yra į šoną, ne įstrižai. Jei kompiuterio ventiliatorius yra 45 laipsnių kampu, jis vis tiek bus girdimas. Idealiai šoniniai triukšmo šaltiniai turėtų būti tiksliai 90 laipsnių kampu nuo mikrofono ašies.

Kai jungiklis neišsprendžia visų problemų

Nors keturių režimų jungiklis yra nuostabus, jis nėra stebuklingas problemų sprendėjas. Jei jūsų kambaryje yra prastas akustinis apdorojimas, joks režimas nepadarys garso profesionalaus. Kardoidinis režimas sumažins užpakalinį garsą, bet ne visiškai jį pašalins.

Taip pat svarbu suprasti, kad Blue Yeti yra kondensatorinis mikrofonas, o tai reiškia, kad jis labai jautrus. Jis sugaus klaviatūros spragtelėjimus, pelės klikčiojimus, net jūsų marškinių šlamėjimą. Mikrofonui reikia amortizuojančio laikiklio arba bent jau stabilaus paviršiaus, kuris neperduoda vibracijos.

Dar viena dažna klaida – kalbėti į mikrofono viršų vietoj priekio. Blue Yeti yra šoninio adresavimo mikrofonas, tai reiškia, kad kalbate į šoną, kur yra logotipas, ne į viršų. Daugelis pradedančiųjų daro šią klaidą, nes mikrofonas atrodo tarsi turėtų būti nukreiptas į viršų.

Ką daryti kai technologija sutinka realybę

Galiausiai, geriausias būdas išmokti naudoti Blue Yeti jungiklį – eksperimentuoti. Įrašykite save visuose keturiuose režimuose ir palyginkite. Pastebėsite, kaip kardoidinis režimas sumažina kambario aidą, kaip stereo režimas prideda erdvės, kaip omnidirekcinis režimas sugauna viską aplinkui.

Nepamirškite, kad mikrofonas turi ir kitų valdiklių – stiprumo reguliatorių ir nutildymo mygtuką. Stiprumą geriau laikyti vidutiniame lygyje ir reguliuoti įrašymo lygį programinėje įrangoje. Tai suteiks jums daugiau lankstumo postprodukcijoje.

Jei rimtai užsiimate garso įrašymu, apsvarstykite papildomos įrangos įsigijimą: pop filtrą šnypščiantiems garsams sumažinti, amortizuojantį laikiklį vibracijos izoliacijai, mikrofonų stovą stabilumui. Blue Yeti yra puikus mikrofonas, bet jis veikia geriausiai, kai yra tinkamai pastatytas ir naudojamas.

Technologija yra tik įrankis, o rezultatas priklauso nuo to, kaip jį naudojate. Keturių režimų jungiklis suteikia Blue Yeti universalumo, bet jūs turite žinoti, kada ir kaip kiekvieną režimą taikyti. Pradėkite nuo kardoidinio režimo, išmokite jį gerai, o tada eksperimentuokite su kitais. Laikui bėgant intuityviai suprasit, kurį režimą pasirinkti kiekvienai situacijai, ir tas jungiklis galinėje pusėje taps jūsų geriausiu draugu garso įrašymo kelionėje.