Skalbimo mašinos centrifugos jėga

Kas ta centrifugos jėga ir kodėl ji svarbi

Turbūt kiekvienas esame matę, kaip skalbimo mašina gražiausiu momentu pradeda taip triukšmauti ir virpėti, kad atrodo, jog tuoj pakils ir nuskris per langą. Tai vyksta gręžimo metu, kai būgnas sukasi tokiu greičiu, kad vanduo tiesiog išspaudžiamas iš drabužių. Šis procesas pagrįstas centrifugos jėga – fizikiniu reiškiniu, kuris leidžia mūsų drabužiams išdžiūti greičiau nei jie džiūtų tiesiog pakabinti šlapčiai.

Centrifugos jėga nėra tikroji jėga fizikine prasme – tai inercijos pasireiškimas. Kai skalbimo mašinos būgnas sukasi labai greitai, vanduo ir drabužiai bando judėti tiesiai, bet būgno sienelės juos verčia judėti ratu. Vanduo, būdamas skystis, lengviau prasiskverbia pro audinio poras ir išmetamas per būgno skylutes. Kuo greičiau sukasi būgnas, tuo didesnė centrifugos jėga ir tuo daugiau vandens pašalinama.

Apsisukimų per minutę paslaptis

Skalbimo mašinose gręžimo greitis matuojamas apsisukimais per minutę (angl. RPM – revolutions per minute). Paprasčiausiose mašinose šis skaičius gali būti 400-600 aps./min., o moderniausiose modeliuose pasiekia net 1600-2000 aps./min. Bet ar didesnis skaičius visada reiškia geriau?

Ne visai. Skirtingi audiniai reikalauja skirtingo požiūrio. Vilnoniai megztiniai ar šilkiniai marškiniai tiesiog sugrius, jei juos gręšite 1600 apsisukimų greičiu. Tokiems jautriems audiniams pakanka 400-800 aps./min. Tuo tarpu stori rankšluosčiai ar džinsai puikiai ištveria ir didesnį tempą – jiems tinka 1200-1600 aps./min.

Įdomu tai, kad daugiau apsisukimų nereiškia, jog drabužiai bus visiškai sausi. Skirtumas tarp 1400 ir 1600 aps./min. yra minimalus – galbūt keletas procentų drėgmės. Tačiau skirtumas tarp 800 ir 1200 aps./min. jau gana akivaizdus, ypač žiemą, kai džiovinti viduje užtrunka amžinybę.

Kaip skalbimo mašina sukuria tokį greitį

Už būgno sukimąsi atsakingas elektros variklis. Senesnėse mašinose naudojami šepetėliniai varikliai su diržo pavara – variklis sukasi vienu greičiu, o diržas perduoda sukimąsi būgnui. Tokios sistemos triukšmingesnės ir turi daugiau judančių dalių, kurios gali susidėvėti.

Naujesniuose modeliuose dažnai rasite inverterinį variklį, kuris prijungtas tiesiogiai prie būgno be jokių diržų. Tai vadinama Direct Drive technologija. Tokios mašinos tylesnės, efektyvesnės ir patvaresnės. Be to, inverterinis variklis gali tiksliai reguliuoti sukimosi greitį, todėl mašina gali švelniai didinti ar mažinti apsisukimus, priklausomai nuo programos ir apkrovos.

Kai mašina pereina į gręžimo režimą, variklis palaipsniui didina greitį. Jei būgnas būtų iškart įsuktas maksimaliu greičiu, drabužiai neturėtų laiko pasiskirstyti tolygiai, o tai sukeltų disbalansą. Todėl modernios mašinos turi specialius jutiklius, kurie stebi, ar apkrova pasiskirsčiusi tolygiai. Jei ne, mašina sulėtina, pabando perskirstyti skalbinius ir tik tada tęsia gręžimą.

Kodėl mašina kartais šoka po vonią

Turbūt pats nemalogiausias dalykas, susijęs su gręžimu, yra tas triukšmas ir vibracija. Kartais atrodo, kad mašina tuoj pradės šokti breiko šokį. Dažniausiai tai vyksta dėl netolygiai pasiskirsčiusių skalbinių būgne. Įsivaizduokite, kad visos sunkios kelnės susirietė vienoje pusėje – būgnas tampa nesubalansuotas, ir sukantis atsiranda stipri vibracija.

Geri skalbimo mašinų gamintojai į tai atsižvelgia ir įdiegia įvairias technologijas. Pavyzdžiui, specialūs svarsčiai ar amortizatoriai, kurie sugeria vibraciją. Kai kuriose mašinose yra net automatinis balansavimo mechanizmas – jei sistema aptinka disbalansą, ji sustabdo gręžimą, truputį pasuka būgną atgal ir pirmyn, kad drabužiai persiskirstytų, ir tik tada tęsia.

Bet dažniausiai problema slypi ne mašinoje, o tame, kaip mes ją naudojame. Jei perkraunate būgną arba, priešingai, skalbiate vieną sunkų daiktą, disbalansas neišvengiamas. Taip pat svarbu, kad mašina stovėtų ant lygaus paviršiaus – jei grindys nelygios arba reguliuojamos kojelės netinkamai nustatytos, vibracija bus daug stipresnė.

Energijos sąnaudos ir efektyvumas

Gręžimas yra vienas iš energiją reikalaujančių skalbimo proceso etapų. Varikliui reikia nemažai galios, kad įsuktų pilną vandens ir skalbinių būgną iki 1400 ar daugiau apsisukimų per minutę. Tačiau paradoksalu, bet gerai išgręžti drabužiai galiausiai padeda sutaupyti energijos.

Kaip tai veikia? Jei drabužiai išgręžti silpnai ir lieka labai šlapi, jums reikės daug daugiau laiko ir energijos juos išdžiovinti. Jei naudojate elektrinį džiovintuvą, tai gali kainuoti kur kas brangiau nei pats skalbimas. Todėl geriau vienu ypu išgręžti drabužius stipriau (jei audinys leidžia), nei vėliau valandų valandas džiovinti juos džiovinimo mašinoje.

Energijos efektyvumo požiūriu inverteriniai varikliai yra pranašesni už tradicinius. Jie suvartoja iki 20-30% mažiau elektros ir veikia tyliau. Jei renkate naują skalbimo mašiną, verta atkreipti dėmesį į energijos klasę – A klasės mašinos naudoja mažiausiai energijos, nors pačios gali kainuoti šiek tiek daugiau.

Ką reikia žinoti renkantis gręžimo greitį

Daugelis žmonių tiesiog pasirenka automatinę programą ir nesusimąsto apie gręžimo greitį. Bet jei norite, kad jūsų drabužiai tarnautų ilgiau ir atrodytų geriau, verta išmokti reguliuoti šį parametrą.

Štai keletas praktinių patarimų:

Medvilniniai drabužiai – marškinėliai, patalynė, rankšluosčiai – puikiai ištveria 1200-1400 aps./min. Jie greitai išdžius ir nesusiglamžys labiau nei jau yra.

Sintetika – sportiniai drabužiai, paltai su užpildu – geriau gręžti 800-1000 aps./min. Sintetiniai audiniai ir taip greitai džiūsta, o per intensyvus gręžimas gali pažeisti pluoštus.

Vilna ir šilkas – šiems audiniams pakanka 400-600 aps./min. arba visai be gręžimo. Geriau švelniai išspausti rankomis ir pakabinti.

Džinsai ir stori audiniai – čia galite drąsiai naudoti maksimalų greitį 1400-1600 aps./min. Tokie audiniai patvarūs ir džiūsta ilgai, todėl kuo daugiau vandens pašalinsite, tuo geriau.

Jei abejojate, visada geriau pasirinkti mažesnį greitį. Drabužiai išliks šiek tiek drėgnesni, bet tikrai nesugrius ir nedeformuosis.

Technologijų raida ir ateities perspektyvos

Prieš kelis dešimtmečius skalbimo mašinos buvo gana primityvūs įrenginiai su keliais mygtukais. Šiandien tai sudėtingi kompiuterizuoti prietaisai su daugybe jutiklių ir programų. Gręžimo technologijos taip pat nuolat tobulėja.

Viena įdomiausių naujovių – kintamo greičio gręžimas. Vietoj to, kad būgnas suktųsi vienodu greičiu visą laiką, jis gali keisti greitį priklausomai nuo to, kiek vandens liko audinyje. Pradžioje sukasi lėčiau, pašalina didžiąją dalį vandens, o paskui padidina greitį galutiniam džiovinimui. Tai švelniau audiniams ir efektyviau.

Kita įdomi kryptis – garso technologijos. Kai kurios mašinos naudoja ultragarso bangas, kad padėtų pašalinti vandenį iš audinių net nesukant būgno tokiu greičiu. Nors ši technologija dar brangi ir retai pasitaikanti, ateityje ji gali tapti standartu.

Dirbtinis intelektas taip pat pradeda skverbtis į skalbimo mašinas. Naujausi modeliai gali atpažinti, kokio tipo audiniai yra būgne (naudojant svorinę analizę ir vibracijos duomenis), ir automatiškai parinkti optimalų gręžimo greitį. Nebereikia spėlioti – mašina pati žino, ką daryti.

Kai centrifuga tampa mūsų kasdienybe

Skalbimo mašinos centrifugos jėga – tai puikus pavyzdys, kaip fizikos dėsniai tampa praktine nauda mūsų namuose. Nors dažniausiai apie tai negalvojame, kiekvieną kartą, kai girdime tą būdingą ūžesį gręžimo metu, vyksta įspūdingas inžinerijos ir fizikos derinys.

Suprasdami, kaip veikia centrifuga ir kaip tinkamai ja naudotis, galime ne tik pratęsti savo drabužių ir pačios mašinos tarnavimo laiką, bet ir sutaupyti energijos bei laiko. Nereikia bijoti eksperimentuoti su skirtingais nustatymais – išbandykite įvairius gręžimo greičius skirtingiems audiniams ir pamatysite, kaip tai veikia rezultatą.

O jei jūsų mašina šoka po vonią kaip pamišusi – nepamirškite patikrinti, ar ji stovi lygiai, ar neperkarovote būgno ir ar drabužiai tolygiai pasiskirstę. Kartais mažos detalės daro didžiulį skirtumą. Centrifugos jėga – galingas dalykas, bet tik tada, kai viską darome teisingai.