Monorelsai: transportas ant vieno bėgio

Kas tai per žvėris – monorelsas?

Kai pamačiau monorelsą, atrodė, kad tai kažkas iš mokslinės fantastikos filmų. Traukinys, kuris važiuoja ant vieno vienintelio bėgio – kaip tai apskritai įmanoma? Tačiau monorelsai jau seniai nėra ateities technologija, o visai reali transporto priemonė, kuri veikia daugelyje pasaulio miestų.

Monorelsas – tai transporto sistema, kurioje vagonai juda ant vieno bėgio arba palei jį. Skirtingai nei įprasti traukiniai, kuriems reikia dviejų lygiagrečių bėgių, monorelsams pakanka vieno. Tai gali būti betoninė ar metalinė konstrukcija, kuri dažniausiai būna pakelta virš žemės. Vagonai arba važiuoja ant šio bėgio viršaus, arba kaba po juo – apie tai pakalbėsime vėliau.

Žodis „monorelsas” kilęs iš graikų kalbos žodžio „mono” (vienas) ir anglų „rail” (bėgis). Paprasta, tiesa? Bet už šios paprastos koncepcijos slypi gan sudėtinga inžinerija ir įdomios fizikos dėsnių pritaikymo istorijos.

Kaip šitas dalykas išvis neapvirsta?

Čia ir prasideda įdomiausia dalis. Pirmasis klausimas, kuris kyla į galvą – kaip vagonas, važiuojantis ant vieno bėgio, išlaiko pusiausvyrą? Juk atrodo, kad turėtų nukristi į šoną kaip dviratis, kai sustoji važiuoti.

Atsakymas slypi konstrukcijoje. Dauguma šiuolaikinių monorelsų naudoja sistemą, kurioje vagonas tarsi apkabina bėgį iš kelių pusių. Įsivaizduokite, kad bėgis yra stačiakampė betoninė sija, o vagonas turi specialius ratus arba guolius, kurie rieda ne tik viršuje, bet ir šonuose, kartais net apačioje. Tai sukuria stabilią konstrukciją – vagonas fiziškai negali nukristi, nes jis pririštas prie bėgio iš visų pusių.

Yra dvi pagrindinės monorelsų sistemos:

Straddle tipo monorelsai – vagonas joja ant bėgio viršaus, tarsi raitelis ant arklio. Ratai yra išdėstyti taip, kad vieni riedėja viršuje, kiti laiko vagoną iš šonų. Tokią sistemą naudoja garsusis Tokijo monorelsas ir Disneilando monorelsai.

Kabantys monorelsai – čia viskas atvirkščiai. Bėgis yra viršuje, o vagonas kabo po juo kaip gondola. Ratai yra virš vagono, ir jis tiesiog kabo žemyn dėl gravitacijos. Tokia sistema veikia Vupertalio monorelsas Vokietijoje, kuris, beje, yra seniausias pasaulyje veikiantis monorelsas.

Istorija prasidėjo anksčiau nei galvojate

Manote, kad monorelsai – tai XX amžiaus išradimas? Ne visai taip. Pirmieji eksperimentai su vieno bėgio transportu prasidėjo dar XIX amžiuje. 1821 metais anglas Henris Robinsonas Palmeris užpatentavo sistemą, kurioje vagonėliai kabėjo ant vieno bėgio ir buvo naudojami krovinių gabenimui.

Bet tikroji monorelsų era prasidėjo 1901 metais, kai Vokietijoje, Vupertalio mieste, buvo atidarytas kabantis monorelsas. Ir žinote kas įdomiausia? Jis veikia iki šiol! Daugiau nei 120 metų ši sistema veža keleivius virš Vuperio upės. Per tą laiką įvyko tik viena rimta avarija – 1999 metais, kai darbininkai pamiršo ant bėgio palikti įrankius. Tai rodo, kad pati sistema yra itin patikima.

XX amžiaus viduryje monorelsai tapo populiarūs dėl Volto Disnėjaus. 1959 metais jis pastatė monorelsą savo pramogų parke Kalifornijoje. Disnėjus tikėjo, kad monorelsai – tai miestų transporto ateitis, ir aktyviai juos propagavo. Nors jo vizija neišsipildė visiškai, Disneyland monorelsas tapo ikoniška traukos vieta ir įkvėpė daugelį miestų apsvarstyti šią technologiją.

Kodėl monorelsai neužvaldė pasaulio?

Jei monorelsai tokie puikūs, kodėl jų nėra kiekviename mieste? Čia įsikišo ekonomika ir praktiniai sumetimai.

Pirma, monorelsų infrastruktūra yra brangi. Nors pats bėgis yra vienas, reikia statyti masyvias pakeltas konstrukcijas, kurios atlaikytų vagonų svorį. Tai dažnai kainuoja daugiau nei įprastos metro linijos ar tramvajų bėgių klojimas.

Antra, monorelsai yra „uždara” sistema. Jei turite įprastą geležinkelį, galite juo leisti įvairių tipų traukinius – keleivių, krovinius, greituosius. Monorelsas gali naudoti tik specialiai tam bėgiui sukurtus vagonus. Negali tiesiog nusipirkti standartinio traukinio ir paleisti jį ant monorelsų bėgio.

Trečia, perjungimo problema. Įprastuose geležinkeliuose perjungti traukinį iš vieno bėgio į kitą yra gana paprasta – naudojamos mechaninės strėlės. Monorelsų sistemose perjungimas yra sudėtingesnis ir brangesnis, nes reikia judinti visą bėgio sekciją.

Ketvirta, evakuacijos klausimas. Jei monorelsas sustoja tarp stočių, keleivius evakuoti yra sudėtinga – jie kabo ore arba yra aukštai virš žemės. Reikia specialių procedūrų ir įrangos.

Kur monorelsai puikiai tinka?

Nepaisant trūkumų, yra situacijų, kai monorelsas yra puikus pasirinkimas. Oro uostuose, pavyzdžiui, monorelsai dirba puikiai. Jie gali važiuoti virš taksi kelių ir aikštelių, netrukdydami eismui. Niujorko JFK oro uostas, Mumbajaus oro uostas ir daugelis kitų naudoja monorelsų sistemas terminalų sujungimui.

Pramogų parkuose monorelsai ne tik praktiški, bet ir tampa atrakcija. Jie suteikia puikų vaizdą iš viršaus ir atrodo futuristiškai, kas puikiai dera su pramogų parko atmosfera.

Tankiai užstatytose miestų dalyse, kur nėra vietos įprastam geležinkeliui, monorelsas gali būti sprendimas. Jis gali vingiuoti tarp pastatų, jo bėgis užima mažiau vietos nei dvi įprastos bėgių linijos. Tokijo monorelsas, jungiantis miesto centrą su Haneda oro uostu, kasdien veža šimtus tūkstančių keleivių ir yra viena pelningiausių monorelsų sistemų pasaulyje.

Technologijos ir inovacijos

Šiuolaikiniai monorelsai nėra tie patys, kaip prieš šimtą metų. Technologijos evoliucionavo kartu su kitomis transporto priemonėmis.

Daugelis naujų monorelsų sistemų naudoja guminius ratus vietoj plieno. Tai sumažina triukšmą – monorelsas gali tyliai prašliuožti pro gyvenamąjį namą, netrukdydamas gyventojų. Guminiai ratai taip pat suteikia geresnį sukibimą, leidžiantį monorelsui įveikti statesnius įkalnės.

Automatizacija tapo standartu. Daugelis šiuolaikinių monorelsų veikia be vairuotojo – kompiuteriai kontroliuoja greitį, stabdymą ir duris. Tai sumažina eksploatacijos išlaidas ir padidina saugumą, nes kompiuteris niekada nebus pavargęs ar dėmesio nekreips kitur.

Energijos efektyvumas taip pat pagerėjo. Regeneraciniai stabdžiai leidžia monorelsui stabdant gaminti elektros energiją, kuri grąžinama į tinklą. Kai kurios sistemos naudoja saulės baterijas ant stočių stogų, mažindamos priklausomybę nuo elektros tinklo.

Įdomūs pavyzdžiai iš viso pasaulio

Vupertalio Schwebebahn Vokietijoje – tai monorelsų senelis, bet vis dar stiprus. Kabantis virš upės ir gatvių, jis tapo miesto simboliu. Vagonai atrodo kaip senoviniai tramvajai, bet jie modernizuoti viduje ir atitinka šiuolaikinius saugos standartus.

Čongčingo monorelsas Kinijoje – tai kažkas neįtikėtino. Linija praeina TIESIOG PRO gyvenamąjį pastatą! Taip, yra stotis, kuri yra pastato viduje, tarp šeštojo ir aštuntojo aukštų. Gyventojai sako, kad triukšmas nėra didelis dėl geros izoliacijos ir guminių ratų.

Las Vegaso monorelsas – privati sistema, jungianti kazino ir viešbučius. Tai viena nedaugelio pelną duodančių monorelsų sistemų JAV. Turistai mėgsta jį naudoti, nes gali greitai nuvažiuoti iš vieno kazino į kitą, vengdami kamštyno Strip gatvėje.

Kuala Lumpuro monorelsas Malaizijoje – puikus pavyzdys, kaip monorelsas integruojamas į bendrą viešojo transporto sistemą. Jis jungiasi su metro linijomis ir autobusais, sudarydamas vieningą tinklą.

Ar monorelsai turi ateitį?

Pastaraisiais metais susidomėjimas monorelsais vėl išaugo, ypač besivystančiose šalyse. Indija stato kelias naujas linijas, Brazilija planuoja plėtrą, net kai kurie Europos miestai vėl svarsto šią technologiją.

Kodėl? Pirma, statybos technologijos pagerėjo, todėl kaina sumažėjo. Modulinė statyba leidžia greičiau ir pigiau pastatyti bėgio konstrukcijas. Antra, miestai darosi tankesni, ir paviršiniam transportui trūksta vietos. Monorelsas gali būti sprendimas, neišsikasant požeminių tunelių.

Trečia, aplinkosaugos aspektas. Elektriniai monorelsai neišmeta jokių teršalų, o jų energijos suvartojimas mažesnis nei autobusų. Kai kurie miestai juos mato kaip žalesnę alternatyvą tradiciniam transportui.

Bet reikia būti realistais – monorelsai niekada netaps dominuojančia transporto forma. Jie yra nišinė technologija, kuri puikiai tinka tam tikroms situacijoms. Ten, kur reikia vidutinio pralaidumo, kur nėra vietos įprastam geležinkeliui, kur svarbus estetinis aspektas – ten monorelsas gali būti puikus pasirinkimas.

Paskutinis žodis apie transportą ant vieno bėgio

Monorelsai yra įrodymas, kad kartais nestandartiniai sprendimai gali puikiai veikti. Nors jie niekada netapo universaliu miestų transporto sprendimu, kaip svajojo Voltas Disnėjus, jie rado savo vietą transporto sistemų šeimoje.

Jei kada turėsite galimybę važiuoti monorelsų, padarykite tai. Patirtis yra unikali – tylus judėjimas, dažnai puikūs vaizdai iš viršaus, futuristinis jausmas. Tai primena, kad inžinerija gali būti ne tik funkcionali, bet ir įdomi, net šiek tiek magiška.

Galbūt būtent tai ir yra monorelsų tikroji vertė – jie primena mums, kad transportas gali būti daugiau nei tik būdas nuvažiuoti iš taško A į tašką B. Jis gali būti patirtis, architektūros elementas, miesto simbolis. Ir kartais vienas bėgis yra viskas, ko reikia norint pasiekti tikslą – tiek pažodžiui, tiek perkeltine prasme.