Televizoriaus ekranas tamsus bet garsas yra

Kai vaizdas dingsta, bet garsas lieka – kas nutiko?

Turbūt daugelis esame patyrę tą keistą situaciją: įjungiate televizorių, girdite visus garsus, net galite perjunginėti kanalus pagal ausį, bet ekranas lieka juodas kaip naktis. Arba kartais matote silpną švytėjimą, lyg kažkas ten būtų, bet neįžiūrima. Tai viena iš dažniausių televizorių problemų, kuri gali ištikti bet kokį modelį – nuo seno kineskopinio iki naujausio OLED.

Pirmiausia reikia suprasti, kad televizorius – tai sudėtingas įrenginys, kuriame garsas ir vaizdas keliauja visiškai skirtingais keliais. Garso signalas apdorojamas viename modulyje ir keliauja į garsiakalbius, o vaizdo signalas praeina per visai kitą grandinę – nuo signalo gavimo per vaizdo procesorių iki paties ekrano apšvietimo sistemos. Todėl vieno komponento gedimas gali paveikti vaizdą, bet visiškai nepaliesti garso.

Apšvietimo sistema – dažniausias kaltininkas

Šiuolaikiniuose LCD ir LED televizoriuose ekrano apšvietimas veikia atskirai nuo paties vaizdo formavimo. Tai tarsi turite du sluoksnius: vieną, kuris formuoja paveikslėlį (LCD matricą), ir kitą, kuris šviečia iš užpakalio, kad tą paveikslėlį matytumėte (LED juostas arba CCFL lempas).

Kai sugenda apšvietimo sistema, LCD matrica vis dar veikia ir formuoja vaizdą, bet jūs jo nematote, nes nėra šviesos. Čia ir slypi ta paslaptis, kodėl televizorius gali veikti visais kitais atžvilgiais – garsas sklinda, meniu atsidaro (nors jo nematote), nuotolinio valdymo pultas reaguoja.

Jei prieinate arčiau prie ekrano ir šviečiate žibintuvėliu į ekraną kampu, kartais galite įžiūrėti labai blankų vaizdą. Tai aiškus ženklas, kad problema tikrai apšvietimo sistemoje. LED juostos televizoriuose paprastai yra kelios lygiagrečios juostos su diodais, ir jei bent viena iš jų sugenda, visa grandinė gali nustoti veikti.

Maitinimo blokas ir jo kaprizai

Kitas labai dažnas kaltininkas – maitinimo plokštė arba jos dalis, atsakinga už ekrano maitinimą. Televizoriuje paprastai yra kelios skirtingos įtampos: viena maitina garso procesorių, kita – vaizdo procesorių, trečia – apšvietimą. Maitinimo plokštėje gali sugesti tik viena sekcija, kuri tiekia įtampą apšvietimo sistemai.

Dažnai tai nutinka dėl išpūstų kondensatorių. Jei kada atidarytumėte televizorių ir pažiūrėtumėte į maitinimo plokštę, pamatytumėte eilę cilindrinių komponentų – tai ir yra kondensatoriai. Laikui bėgant, ypač dėl karščio, jie gali išsipūsti, o jų viršūnėlės – iškilti arba net pratrūkti. Tai ypač būdinga televizoriams, kurie veikia karštuose kambariuose arba prastai vėdinamose spintose.

T-Con plokštė ir jos reikšmė vaizdo grandinėje

T-Con (Timing Control) plokštė – tai toks televizoriaus „eismo reguliuotojas” ekranui. Ji kontroliuoja, kaip signalas patenka į kiekvieną ekrano pikselį ir kokiu laiku. Ši plokštė paprastai yra pritvirtinta prie paties ekrano ir sujungta plokščiais kabeliais (LVDS kabeliais).

Kai T-Con plokštė sugenda arba praranda ryšį su pagrindine plokšte, ekranas gali likti juodas, nors viskas kita veikia. Kartais problema būna ne pačioje plokštėje, o tuose plokščiuose kabeliuose – jie gali atsijungti dėl vibracijos arba temperatūros pokyčių. Jei turite šiek tiek drąsos, galite atsargiai atidaryti televizorių ir patikrinti, ar visi kabeliai tvirtai įsikišę į savo lizdus.

Inverterio problemos senesniuose modeliuose

Jei jūsų televizorius yra senesnis LCD modelis (maždaug iki 2010-2012 metų), jame greičiausiai naudojamos CCFL lempos apšvietimui vietoj LED. Šioms lempoms reikalingas specialus inverteris, kuris paverčia nuolatinę srovę į kintamąją ir pakelia įtampą iki kelių šimtų voltų.

Inverteriai gana dažnai genda, ypač po kelių metų naudojimo. Jie paprastai atrodo kaip ilgos, siauros plokštės televizoriaus apačioje arba šonuose. Gera žinia ta, kad inverterius dažnai galima pakeisti nebrangiai, ir tai viena iš paprasčiausių televizorių remonto procedūrų.

Programinės įrangos keistenybės

Nors tai rečiau pasitaiko, kartais problema gali būti ir programinėje įrangoje. Šiuolaikiniai išmanieji televizoriai turi sudėtingas operacines sistemas, ir kartais jos gali „pakibti” keistose būsenose. Galbūt televizorius įstrigo režime, kuriame ekranas turėtų būti išjungtas (pavyzdžiui, muzikos klausymosi režimas kai kuriuose modeliuose).

Pabandykite atlikti visišką atjungimą nuo elektros tinklo bent 5-10 minučių. Ne tik išjungti mygtuką, bet ištraukti kištuką iš lizdo. Tai leidžia visiems kondensatoriams išsikrauti ir televizoriui visiškai „pamiršti” savo ankstesnę būseną. Kai vėl įjungsite, jis turės užsikrauti iš naujo, tarsi po pirmojo įjungimo.

Kai kurie gamintojai turi ir specialius „factory reset” metodus, kuriuos galima atlikti net nematant ekrano – tam reikia spausti tam tikrą mygtukų kombinaciją ant nuotolinio valdymo pulto. Verta paieškoti savo televizoriaus modelio instrukcijų internete.

Ką galite patikrinti patys prieš kviesdami meistrą

Prieš skambindami į remonto tarnybą ar perkant naują televizorių, yra keletas paprastų dalykų, kuriuos verta išbandyti:

Pirmiausia, patikrinkite visus kabelius. Atjunkite HDMI, antenos ir kitus kabelius, palaukite minutę ir vėl prijunkite. Kartais problema gali būti ne televizoriuje, o išoriniame įrenginyje arba kabelyje.

Pabandykite įjungti televizorių visiškai tamsiam kambaryje ir labai atidžiai žiūrėkite į ekraną. Jei matote labai, labai blankų vaizdą (tarsi šešėlius), tai reiškia, kad LCD matrica veikia, bet apšvietimas neveikia. Jei nieko nematote net tamsoje, problema gali būti gilesnė.

Pasiklausykite, ar televizorius skleidžia kokius nors neįprastus garsus – pypsėjimą, cypimą ar ūžesį. Kai kurie gedimai sukelia būdingus garsus. Pavyzdžiui, inverterio gedimas kartais sukelia aukšto tono cypimą.

Pabandykite prijungti kitą signalo šaltinį. Jei paprastai žiūrite per antenos kabelį, pabandykite prijungti kompiuterį per HDMI arba žaidimų konsolę. Taip galite išsiaiškinti, ar problema televizoriuje, ar signalo šaltinyje.

Kada verta taisyti ir kada geriau pirkti naują

Televizorių remonto ekonomika šiais laikais gana sudėtinga. Nauji televizoriai tapo tokie pigūs, kad kartais remontas kainuoja beveik tiek pat arba net daugiau nei naujas įrenginys.

Jei jūsų televizorius yra didesnis nei 50 colių ir jam mažiau nei 5 metai, remontas greičiausiai apsimoka. Ypač jei problema apšvietimo sistemoje ar maitinimo bloke – tokius gedimus dažnai galima sutaisyti už 50-150 eurų, priklausomai nuo dalių kainos ir darbo.

Tačiau jei televizorius mažas (iki 40 colių) ir jam jau daugiau nei 5-7 metai, greičiausiai ekonomiškiau bus pirkti naują. Nauji modeliai ne tik pigesni, bet ir energiškai efektyvesni, turi geresnes funkcijas ir ilgesnę numatomą tarnavimo trukmę.

Jei problema T-Con plokštėje arba pačioje LCD matricoje, remontas paprastai labai brangus, nes šios dalys sudaro didžiąją televizoriaus vertės dalį. Tokiu atveju beveik visada geriau pirkti naują.

Kai tamsoje slypi galimybė

Juodas ekranas su veikiančiu garsu – tai ne visada mirties nuosprendis jūsų televizoriui. Dažnai tai gana paprasta ir nebrangi problema, kurią galima išspręsti. Svarbiausia – neskubėti išmesti televizoriaus į šiukšlyną ir skirti šiek tiek laiko diagnostikai.

Jei turite bent minimalius techninius įgūdžius ir nesibijote atsuktuvų, galite patys atidaryti televizorių (atjungę nuo elektros!) ir pažiūrėti, ar nėra akivaizdžių problemų – išpūstų kondensatorių, atsijungusių kabelių ar sudegusių komponentų. Tačiau jei nesate tikri, geriau pasikviesti specialistą – viduje yra aukštos įtampos komponentai, kurie gali būti pavojingi net ir atjungus televizorių nuo elektros.

Ir nepamirškite, kad kartais paprasčiausias sprendimas būna pats efektyviausias. Prieš skaitydami sudėtingas schemas ir ieškodami retų dalių, ištraukite kištuką, palaukite, vėl įjunkite ir pasižiūrėkite, kas nutiks. Elektronika kartais tiesiog reikia antro šanso.