Flyboard: skraidymas virš vandens realybė

Kai fantastika tampa tikrove

Prisimenu, kaip vaikystėje žiūrėdamas fantastikos filmus svajojau apie skraidymo įrenginius, kurie leistų pakilti virš žemės be jokių sparnų ar sudėtingų konstrukcijų. Kas galėjo pagalvoti, kad po kelių dešimtmečių tokia technologija taps prieinama kiekvienam, kas nori pajusti adrenaliną ir laisvės pojūtį virš vandens paviršiaus? Flyboard – tai ne mokslinės fantastikos vizija, o visiškai reali pramoga, kuri per pastaruosius metus užkariavo vandens sporto entuziastų širdis.

Pirmą kartą apie flyboard pasaulis išgirdo 2012 metais, kai prancūzų vandens motociklų lenktynininkas Franky Zapata pristatė savo išradimą. Žmogus tiesiog stovėjo ant lentos ir kilo į orą, valdydamas įrenginį kojomis – atrodė kaip kažkas iš Holivudo blokbasterio. Tačiau tai buvo tikra technologija, veikianti pagal paprastus fizikinių dėsnių principus.

Kaip veikia šis skraidantis įrenginys

Flyboard principas iš tikrųjų nėra toks sudėtingas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Viskas sukasi aplink vandens srautą ir Niutono trečiąjį dėsnį – kiekvienai veiksmui yra lygus ir priešingas atoveiksmis. Įsivaizduokite galingą vandens žarną, kuri stumiama žemyn tokiu spaudimu, kad jūs pakylate į viršų. Būtent taip ir veikia flyboard.

Sistemos šerdis yra vandens motociklas, kuris lieka ant vandens paviršiaus. Jo variklis sukuria galingą vandens srautą – dažniausiai nuo 250 iki 300 arklio jėgų. Šis srautas nukreipiamas ne per įprastą reaktyvinę purkštuką, o per ilgą žarną, kuri jungiasi su flyboard lenta. Žarna paprastai būna 15-20 metrų ilgio, pagaminta iš specialaus lankstaus, bet tvirto plastiko, galinti atlaikyti didžiulį slėgį.

Pati lenta primena nedidelę snieglenčių ar banglentės versiją, tik su dviem galingais purkštukais apačioje. Kai vanduo patenka į lentą, jis paskirstomas į šiuos purkštukus ir išstumiamas žemyn milžinišku greičiu. Rezultatas? Jūs kylate į orą kaip raketa. Galite pakilti iki 15 metrų aukščio, nors pradedantiesiems rekomenduojama likti 2-3 metrų aukštyje.

Valdymo subtilybės ir pusiausvyros menas

Dabar pats įdomiausias klausimas – kaip valdyti šį įrenginį, kai stovite ant lentos ir sklandote ore? Atsakymas slypi jūsų kojų judesių subtilybėse ir kūno padėtyje. Flyboard valdymas yra panašus į banglentės ar snieglenčių valdymą, tik čia dar pridedamas trečias matmuo – aukštis.

Vandens motociklo galingumą valdo instruktorius arba pats vartotojas (jei jau turi patirties) specialiu rankenos valdikliu. Tai kontroliuoja bendrą vandens srautą ir, atitinkamai, pakilimo jėgą. Tačiau kryptį ir pusiausvyrą valdo tik jūsų kūnas. Palenksit kojas į priekį – skrisit į priekį. Atlenksit atgal – judėsit atbuline eiga. Pasvirsite į šoną – suksite.

Pradedantiesiems pati didžiausia problema būna pusiausvyros išlaikymas. Pirmieji bandymai dažniausiai baigiasi kritimu į vandenį po kelių sekundžių. Tai visiškai normalu! Jūsų kūnas turi išmokti visiškai naujo judesių koordinavimo būdo. Paprastai žmonėms reikia 15-30 minučių, kol jie sugeba išsilaikyti ore bent 10 sekundžių. Po valandos treniruotės dauguma jau gali sklandyti stabiliai ir net bandyti paprastus triukus.

Nuo prototipo iki masinės gamybos

Franky Zapata istorija yra įkvepiantis pavyzdys, kaip vieno žmogaus vizija gali pakeisti visą pramogas industriją. Jis buvo profesionalus vandens motociklų lenktynininkas ir visada ieškojo būdų, kaip padaryti vandens sportą dar įdomesnį. 2011 metais jis pradėjo eksperimentuoti su vandens srautų nukreipimu ir po metų intensyvaus darbo garaže pristatė pirmąjį veikiantį flyboard prototipą.

Pirmieji įrenginiai buvo gana primityvūs – sunkūs, nelabai stabilūs, su prastai veikiančiais purkštukais. Tačiau idėja buvo tokia patraukli, kad Zapata greitai surado investuotojų ir įkūrė kompaniją Zapata Racing. Jau 2013 metais flyboard buvo galima įsigyti komercinėje rinkoje, o kaina svyravo nuo 5000 iki 7000 eurų už pagrindinį komplektą.

Per kelerius metus technologija labai pagerėjo. Lentos tapo lengvesnės (dabar sveria apie 15-20 kg), patvaresni purkštukai, geresnės žarnos, patogesni batai. Atsirado ir konkurentų – įmonės kaip Jetlev, Hoverboard, FlyDive pradėjo gaminti savo versijas. Kiekvienas gamintojas pridėjo savo inovacijų – vieni sukūrė sistemas su rankiniais purkštukais papildomai, kiti – su geresniu stabilizavimu pradedantiesiems.

Saugumas ir kas gali išbandyti

Kai žmonės girdi apie flyboard, pirmasis klausimas dažnai būna: „Ar tai saugu?” Atsakymas – taip, bet tik laikantis tam tikrų taisyklių ir atsargumo priemonių. Flyboard nėra ekstremalus sportas tokia prasme kaip parašiutizmas ar alpinizmas, bet tam tikra rizika egzistuoja.

Visų pirma, privalote mokėti plaukti. Tai skamba savaime suprantama, bet kai kurie žmonės tikisi, kad gelbėjimosi liemenė išspręs viską. Ne, jums reikia jaustis vandenyje patogiai, nes krisit į jį ne kartą ir ne du. Be to, reikia būti fiziškai sveikam – jokių širdies problemų, nugaros traumų ar kitų rimtų sveikatos sutrikimų.

Dauguma flyboard centrų priima žmones nuo 16 metų (kai kur nuo 14 su tėvų sutikimu), sveriančius bent 45 kg ir ne daugiau kaip 120 kg. Kodėl svorio apribojimai? Per lengvam žmogui sunku valdyti galingą vandens srautą, o per sunkiam reikia tokio didelio srauto, kad sistema tampa nestabili.

Saugumo įranga yra privaloma: gelbėjimosi liemenė, šalmas (kai kuriose vietose), specialūs batai, kurie tvirtai pritvirtina kojas prie lentos. Instruktorius visada turi būti šalia, ypač pradedantiesiems. Jis valdo vandens motociklą ir gali bet kada sumažinti ar visiškai išjungti vandens srautą, jei mato, kad kažkas ne taip.

Kur ir kaip išbandyti flyboard

Lietuvoje flyboard dar nėra labai paplitęs, bet jau galima rasti vietų, kur išbandyti šią pramogą. Vasaros sezono metu paslaugos teikiamos prie kai kurių Lietuvos ežerų – Trakuose, Molėtų rajone, Druskininkuose. Kaina paprastai svyruoja nuo 40 iki 80 eurų už 20-30 minučių seansą su instruktoriumi.

Užsienyje flyboard centrai yra beveik kiekviename pajūrio kurorte. Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Graikijoje, Turkijoje – visur rasite pasiūlymų. Kai kuriose vietose net organizuojami flyboard čempionatai, kur dalyviai demonstruoja neįtikėtinus triukus – salto, sukimus, sinchroninius pasirodymus.

Jei rimtai susidomėjote ir norite įsigyti savo flyboard, turėtumėte žinoti, kad tai nėra pigus malonumas. Bazinis komplektas (lenta su purkštukais, žarna, jungtys) kainuoja nuo 4000 iki 8000 eurų. Plius jums reikės vandens motociklo, kuris kainuoja dar 10000-20000 eurų, jei neturite. Taip pat reikia vietos, kur galėsite saugiai praktikuotis – ne kiekvienas ežeras ar paplūdimys leidžia naudoti tokią įrangą.

Triukai ir profesionalų pasaulis

Kai jau išmokstate pagrindų ir galite stabiliai sklandyti, atsiveria visiškai naujas flyboard lygis – triukai. Profesionalūs flyboard’eriai daro dalykus, kurie atrodo neįmanomi. Backflip (salto atgal), frontflip (salto į priekį), 360 laipsnių sukimai, skrydimas po vandeniu ir staigus iššokimas – visa tai realu, bet reikia daug praktikos.

Vienas įspūdingiausių triukų yra vadinamas „delfino šuolis” – skrendate virš vandens, tada staiga panerate žemyn, įlekiate po vandeniu kaip delfinas ir vėl iššokate kitoje vietoje. Tai reikalauja puikaus vandens srauto valdymo ir tikslaus laiko jausmo. Kitas populiarus triukas – skrydimas aukštyn galva žemyn, kai apsisukate ore 180 laipsnių ir kurį laiką sklandote apversta padėtimi.

Profesionalūs varžybos vyksta keliais formatais. Yra freestyle kategorija, kur vertinamas triukų sudėtingumas ir atlikimas. Yra lenktynių formatas, kur reikia kuo greičiau įveikti tam tikrą atstumą. Ir yra sinchroninio plaukimo stilius, kai keli dalyviai atlieka koordinuotus judesius ore – atrodo kaip baletnas virš vandens.

Evoliucija ir ateities perspektyvos

Flyboard technologija nesiruošia sustoti ties tuo, kas pasiekta. Pats Franky Zapata jau seniai žvelgia į platesnes perspektyvas. 2016 metais jis pristatė Flyboard Air – įrenginį, kuris veikia ne vandens, o reaktyvinių variklių principu. Su juo jis 2019 metais perskrido per La Manšo sąsiaurį, įrodydamas, kad asmens skraidymo technologijos jau yra realybė.

Vandens flyboard taip pat tobulėja. Naujausi modeliai turi elektroninius stabilizatorius, kurie padeda pradedantiesiems lengviau išlaikyti pusiausvyrą. Kuriamos lengvesnės medžiagos lentoms, efektyvesni purkštukai, kurie leidžia pasiekti didesnį aukštį su mažesniu vandens srautu. Kai kurios kompanijos eksperimentuoja su belaidžiais valdymo sistemomis, kad nebereikėtų žarnos jungties prie vandens motociklo.

Įdomu tai, kad flyboard technologija pradedama pritaikyti ir kitose srityse. Gelbėjimo tarnybos kai kuriose šalyse testuoja flyboard naudojimą greitam reagavimui vandenyje – gelbėtojas gali per kelias sekundes pasiekti skęstantį žmogų. Kai kurie uostai svarsto flyboard naudojimą laivų apžiūrai virš vandens linijos. Net filmų industrija pradėjo naudoti flyboard operatorius unikalių kadro kampų filmavimui.

Kai vanduo tampa tramplynu į dangų

Flyboard puikiai iliustruoja, kaip šiuolaikinės technologijos gali paversti mūsų vaikystės svajones tikrove. Tai, kas dar prieš dešimtmetį atrodė kaip mokslinė fantastika, dabar yra prieinama pramoga daugelyje pasaulio vietų. Nereikia būti superatletu ar turėti specialaus parengimo – pakanka noro, kelių dešimčių eurų ir drąsos išbandyti kažką naujo.

Žinoma, ne kiekvienas taps profesionaliu flyboard’eriu, atliekančiu sudėtingus triukus. Bet net paprastas sklandymas kelis metrus virš vandens suteikia neapsakomą laisvės jausmą. Tai yra viena tų patirčių, kurias tiesiog reikia išgyventi – jokie žodžiai ar video neperteiks to pojūčio, kai pirmą kartą pakylate ir suprantate, kad skrendate.

Jei dar neišbandėte flyboard, o turite galimybę – nepraleiskite šanso. Taip, pirmieji bandymai bus nelengvi, kritimų bus daug, bet kai pagaliau išmoksite sklandyti, suprasite, kodėl šis sportas tapo tokiu populiarus. Vanduo, greitis, aukštis ir adrenalinas – geresnės vasaros pramogos kombinacijos sunku sugalvoti.