Požymiai, kad kompiuterio maitinimo blokas sugedo

Kai kompiuteris pradeda keistai elgtis

Turbūt kiekvienas esame patyrę tą nemalonų momentą, kai kompiuteris tiesiog atsisako dirbti. Galbūt jis netikėtai išsijungia, o gal visai nebeįsijungia. Dažnai kaltę suverčiame operacinei sistemai, virusams ar kokiai nors programinei įrangai, tačiau tikrovė gali būti daug prozaiškesnė – sugedęs maitinimo blokas. Šis metalinis dėžutės pavidalo įrenginys, kuris paprastai sėdi kompiuterio kampe ir kurio niekas nesistebi, kol jis veikia, yra vienas iš svarbiausių kompiuterio komponentų.

Maitinimo blokas (arba PSU – Power Supply Unit) yra atsakingas už tai, kad iš jūsų sieninio lizdo ateinanti 220V kintamoji srovė būtų paversta į tinkamas nuolatinės srovės įtampas, kurių reikia visiems kompiuterio komponentams. Tai reiškia, kad jis turi tiekti stabilią 12V, 5V ir 3.3V įtampą procesoriu, vaizdo kortai, standžiajam diskui ir visiems kitiems komponentams. Kai šis įrenginys pradeda gesti, simptomai gali būti įvairiausi ir ne visada akivaizdūs.

Klasikinis variantas – kompiuteris visai neįsijungia

Pats akivaizdiausias požymis, kad maitinimo blokas gali būti sugadęs, yra tada, kai paspaudus maitinimo mygtuką nieko nevyksta. Visiškai nieko. Jokių garsų, jokių švieselių, jokio ventiliatoriaus ūžesio. Tik tyla. Žinoma, prieš skelbiant maitinimo bloką kaltu, verta patikrinti kelis paprastus dalykus.

Pirmiausia įsitikinkite, kad maitinimo laidas tikrai įkištas į lizdą ir į patį maitinimo bloką. Skamba juokingai, bet būtent tokios smulkmenos dažnai tampa problemos šaltiniais. Taip pat patikrinkite, ar ant paties maitinimo bloko esantis jungiklis (jei toks yra) yra įjungtas – tai ta raudona ar juoda svirtis galinėje kompiuterio pusėje.

Jei visa tai patikrinote ir vis tiek nieko nevyksta, galite atlikti paprastą testą. Išjunkite kompiuterį iš sieninio lizdo, atidarykite šoninį dangtį ir raskite didžiausią kištuką, kuris eina iš maitinimo bloko į pagrindinę plokštę (tai 20 arba 24 kontaktų jungtis). Galite pabandyti trumpam sujungti žalią laidą su bet kuriuo juodu laidu šioje jungtyje naudodami sąvaržėlę ar metalinį daiktą. Jei maitinimo blokas sveikas, jo ventiliatorius turėtų pradėti suktis. Jei nesuka – labai tikėtina, kad blokas tikrai sugedo.

Netikėti išsijungimai ir perkrovimai

Kartais maitinimo blokas nėra visiškai miręs, bet jau stovi ant mirties slenksčio. Vienas iš dažniausių tokių būsenų požymių – netikėti kompiuterio išsijungimai. Dirbi sau ramiai, rašai dokumentą ar žiūri filmą, ir staiga – bum, viskas užgęsta. Ne mėlynas ekranas, ne klaidos pranešimas, tiesiog viskas išsijungia, tarsi kas būtų ištraukęs kištuką iš lizdo.

Tokia situacija dažniausiai atsiranda tada, kai maitinimo blokas nebegali tiekti pakankamos srovės visiems komponentams. Ypač tai pastebima, kai kompiuteris dirba intensyviau – žaidžiate žaidimus, renderinate vaizdo įrašą ar atliekate kitas resursų reikalaujančias užduotis. Tokiais momentais vaizdo korta ir procesorius reikalauja daugiau energijos, o senėjantis ar silpnas maitinimo blokas tiesiog nebegali to suteikti.

Kartais kompiuteris gali pats automatiškai persikrauti. Tai šiek tiek skiriasi nuo išsijungimo – matote, kaip sistema bando vėl įsikrauti, bet rezultatas panašus. Tokius simptomus gali sukelti ir kitos problemos, pavyzdžiui, perkaitimas ar operacinės sistemos klaidos, todėl svarbu atidžiai stebėti, kada tiksliai tai vyksta.

Keisti garsai ir kvapai

Jūsų ausys ir nosis gali būti puikūs diagnostikos įrankiai, kai kalbame apie maitinimo bloko problemas. Sveikas maitinimo blokas dirba tyliai arba skleidžia tik lengvą, tolygų ventiliatoriaus ūžesį. Jei pradėjote girdėti keistus garsus – cypsėjimą, žviegimą, traškėjimą ar net ūžimą, kuris skiriasi nuo įprasto – tai rimtas signalas.

Ypač pavojingas yra degėsių kvapas. Jei jaučiate, kad iš kompiuterio sklinda degusios plastmasės ar elektronikos kvapas, nedvejodami išjunkite kompiuterį iš sieninio lizdo. Tai gali reikšti, kad maitinimo bloke kažkas dega ar jau sudegė. Kondensatoriai, rezistoriai ir kiti elektroniniai komponentai, kai jie genda, gali sklesti labai specifinį, nemalonų kvapą.

Kartais girdimas ir mechaninis garsas – tarsi kažkas būtų įstrigę ventiliatoriuje. Tai irgi gali būti maitinimo bloko problema, nes daugelis jų turi viduje įmontuotą ventiliatorių aušinimui. Per metus ten susirenka dulkių, o ventiliatoriaus guoliai gali susidėvėti. Nors tai ne visada reiškia, kad visas blokas sugedo, bet tai tikrai signalas, kad reikia bent jau išvalyti arba pasirūpinti, kol problema netapo rimtesne.

Ekrano problemos ir grafikos artefaktai

Gali pasirodyti keista, bet maitinimo bloko problemos gali pasireikšti ir per ekraną. Jei pastebite keistus grafinius artefaktus – spalvotus taškus, linijas, iškraipymus ar mirksėjimą – ir esate tikri, kad vaizdo korta fiziškai tvarkinga, problema gali slypėti būtent maitinimo bloke.

Vaizdo korta yra vienas iš labiausiai energijos reikalaujančių kompiuterio komponentų. Modernioms vaizdo kortoms reikia stabilios 12V linijos, ir jei maitinimo blokas negali jos užtikrinti, korta pradeda elgtis nenuspėjamai. Ji gali gauti per mažai energijos arba įtampa gali svyruoti, o tai sukelia vizualinius sutrikimus.

Kartais ekranas tiesiog užgęsta, nors kompiuteris, regis, tebeveikia – girdite ventiliatorius, mato, kad lemputės šviečia. Tai taip pat gali būti maitinimo bloko problema, ypač jei po kelių sekundžių ar minučių vaizdas vėl atsiranda.

USB įrenginiai ir periferija keistai veikia

Ne visi supranta, kad USB prievadai gauna maitinimą iš kompiuterio maitinimo bloko. Jei pastebite, kad USB įrenginiai atsijunginėja ir vėl prisijungia, arba apskritai neveikia stabiliai, tai gali būti susijęs su nepakankamu maitinimu.

Pelė gali pradėti šokinėti ar netgi visai nustoti reaguoti. Klaviatūra gali praleisti klavišų paspaudimus. Išoriniai kietieji diskai gali atsijungti darbo metu. Visi šie simptomai kartu gali rodyti, kad 5V linija, kuri maitina USB prievadus, yra nestabili arba per silpna.

Ypač tai pastebima, kai prie kompiuterio prijungiate daug USB įrenginių vienu metu. Jei maitinimo blokas jau silpnas, jis tiesiog negali aprūpinti visų reikiama energija, ir įrenginiai pradeda elgtis nenuspėjamai.

Kaip patikrinti ir ką daryti toliau

Jei įtariate, kad jūsų maitinimo blokas gali būti sugadęs, yra keletas dalykų, kuriuos galite padaryti. Pirmiausia, jei turite multimetrą ir bent minimalių elektros žinių, galite patikrinti įtampas. Standartinis ATX maitinimo blokas turėtų tiekti +3.3V, +5V, +12V ir -12V įtampas. Jei šios vertės labai skiriasi nuo nurodytų (daugiau nei 5% nuokrypis), tai aiškus gedimo požymis.

Tačiau saugiausia ir patikimiausia būtų tiesiog pabandyti kitą, tikrai veikiantį maitinimo bloką. Jei turite draugą su kompiuteriu arba galite kur nors pasiskolinti, tai geriausias būdas diagnozuoti problemą. Prijunkite žinomą veikiantį maitinimo bloką prie savo sistemos ir pažiūrėkite, ar problemos išnyko.

Svarbu paminėti, kad maitinimo bloko viduje yra kondensatoriai, kurie gali išlaikyti elektros krūvį net ir po to, kai blokas išjungtas iš maitinimo. Todėl niekada nebandykite patys ardyti maitinimo bloko, jei nesate kvalifikuotas specialistas. Tai gali būti pavojinga gyvybei.

Jei nusprendėte, kad tikrai reikia naujo maitinimo bloko, nepirkite pirmojo pigaus varianto, kurį rasite. Maitinimo blokas yra pagrindas, ant kurio stovi visas jūsų kompiuteris. Prastas maitinimo blokas gali sugadinti kitus komponentus – pagrindinę plokštę, procesorių, vaizdo kortą. Geriau investuoti į kokybišką maitinimo bloką nuo žinomo gamintojo su bent 80 Plus sertifikatu. Taip pat įsitikinkite, kad jo galia yra pakankama jūsų sistemai – jei turite galingą vaizdo kortą, greičiausiai jums reikės bent 550-650W maitinimo bloko.

Kai metalinė dėžutė nustoja būti patikima

Maitinimo blokas nėra amžinas. Kaip ir visi elektroniniai komponentai, jis turi savo tarnavimo laiką. Vidutiniškai kokybiškas maitinimo blokas gali tarnauti 5-7 metus, o kai kurie net ilgiau. Tačiau tai priklauso nuo daugelio veiksnių – kaip intensyviai naudojate kompiuterį, kokiomis sąlygomis jis dirba, ar yra pakankamas vėdinimas.

Dulkės yra vienas didžiausių maitinimo bloko priešų. Jos kaupiasi ventiliatoriuje ir ant elektroninių komponentų, trukdydamos normaliam aušinimui. Dėl to blokas perkaista, o komponentai greičiau sensta. Todėl reguliarus kompiuterio valymas gali žymiai pratęsti maitinimo bloko gyvenimą.

Taip pat verta žinoti, kad elektros tinklo svyravimai gali pakenkti maitinimo blokui. Jei jūsų rajone dažnai būna elektros įtampos šuolių ar net trumpų atjungimų, apsvarstykite galimybę įsigyti UPS (nepertraukiamo maitinimo šaltinį) arba bent jau kokybišką apsauginį filtrą. Tai gali apsaugoti ne tik maitinimo bloką, bet ir visus kitus kompiuterio komponentus.

Atpažinti maitinimo bloko gedimo požymius ne visada paprasta, nes jie gali būti panašūs į kitų komponentų problemas. Tačiau žinodami, ko ieškoti – netikėtų išsijungimų, keistų garsų ir kvapų, ekrano problemų, USB įrenginių nestabilumo – galite greičiau nustatyti problemą ir išvengti didesnių bėdų. Atminkite, kad sugadęs maitinimo blokas gali sugadinti ir kitus kompiuterio komponentus, todėl geriau pasirūpinti problema iš karto, nei laukti, kol bus per vėlu.