Kaip testuoti maitinimo bloką multimetru

Kodėl verta mokėti patikrinti maitinimo bloką pačiam

Kompiuteris nebesiįjungia, ventiliatoriai nesukas, o ekranas lieka juodas kaip naktis – pažįstama situacija? Dažnai kaltas būna maitinimo blokas, bet niekas nenori bėgti į servisą ar pirkti naujo, jei galbūt problema visai kitur. Multimetras čia tampa tikru gelbėtoju. Šis paprastas prietaisas leidžia per kelias minutes išsiaiškinti, ar maitinimo blokas dar gyvas, ar jau laikas jam atsisveikinti.

Maitinimo bloko testavimas nėra raketų mokslas, nors iš pradžių gali atrodyti bauginančiai. Tiesą sakant, tai vienas paprasčiausių diagnostikos būdų, kurį gali atlikti bet kas, turintis multimetrą ir bent minimalų supratimą apie elektros pagrindinių dalykų veikimą. Aš pats pirmą kartą tai dariau prieš daugybę metų, kai studentiškas biudžetas neleido švaistytis naujiems komponentams, ir nuo to laiko šis įgūdis išgelbėjo ne vieną situaciją.

Kas tas maitinimo blokas ir kaip jis veikia

Maitinimo blokas (arba PSU – Power Supply Unit) yra tas pilkas ar juodas dėžutė kompiuterio gale, į kurią kišate maitinimo laidą. Jo pagrindinė funkcija – paversti kintamąją srovę iš elektros tinklo (220V Europoje) į nuolatinę srovę, kurią naudoja kompiuterio komponentai. Bet ne bet kokią nuolatinę srovę – reikia kelių skirtingų įtampų: +3.3V, +5V, +12V ir dar kelių specialesnių linijų.

Viduje vyksta gana sudėtingi procesai. Pirmiausia įeinančioji įtampa nukrečiama, paskui transformuojama į žemesnes vertes, tada lyginima ir filtruojama. Modernūs maitinimo blokai turi apsaugos grandines nuo perkrovos, trumpojo jungimo, perįtampio. Kai kurie net reguliuoja ventiliatoriaus greitį priklausomai nuo temperatūros. Bet mums dabar svarbiausia – ar tie išėjimai duoda teisingą įtampą.

Maitinimo blokas turi vieną didelį jungtį (24-pininį arba senesnėse sistemose 20-pininį) pagrindinei plokštei, kelis 4 ar 8 pininių jungtis procesoriui, SATA jungtis diskams ir kitiems įrenginiams, o kartais ir specialius jungtis vaizdo plokštėms. Kiekviename iš šių jungtių yra skirtingų įtampų laidai, ir mes būtent jas ir tikrinsime.

Kokio multimetro reikia ir kaip jį paruošti

Nebūtina pirkti brangaus profesionalaus multimetro – net paprasčiausias 10-15 eurų kainuojantis kiniškas modelis puikiai tiks. Svarbu, kad jis galėtų matuoti nuolatinę įtampą (DC voltage) bent iki 20V diapazono. Dauguma multimetrų turi ir daugiau funkcijų – varžos matavimą, kintamosios srovės matavimą, kartais net dažnį ar talpą, bet mums reikės tik įtampos matavimo.

Prieš pradedant, įsitikinkite, kad žinote, kaip jūsų multimetras veikia. Paprastai reikia pasukti rankenėlę į DC voltage režimą (dažniausiai žymima V su tiesia linija ir punktyrine linija po ja, arba tiesiog DCV). Juodą laidą įkiškite į COM (common) lizdą, o raudoną – į V/Ω lizdą. Kai kurie multimetrai turi automatinį diapazonų parinkimą, kiti reikalauja rankiniu būdu pasirinkti – pasirinkite 20V diapazoną, jei jūsų multimetras neautomatinis.

Prieš testuodami maitinimo bloką, galite patikrinti multimetrą su baterija. Paimkite paprastą AA bateriją ir palieskite juodu zondu minusą, raudonu – pliusą. Turėtumėte pamatyti apie 1.5V. Jei matote minusinę vertę, tiesiog apversite zondus – tai normalu ir netrukdys testavimui.

Pasiruošimas testavimui ir saugos taisyklės

Pirmas ir svarbiausias dalykas – atjunkite kompiuterį nuo elektros tinklo. Ne tik išjunkite, bet būtent ištraukite kištuką iš lizdo. Palaukite bent kelias minutes, kad kondensatoriai viduje išsikrautų. Aš paprastai laukiu apie 5 minutes, nors techniškai užtenka ir poros.

Jei maitinimo blokas vis dar kompiuteryje, atjunkite visas jungtis nuo komponentų. Užrašykite arba nufotografuokite, kas kur buvo prijungta, jei bijote vėliau nesusigaudyti. Nors iš tiesų dauguma jungtčių yra sukonstruotos taip, kad netinkamoje vietoje tiesiog nesikemša, bet geriau būti atsargiems.

Kai kurie žmonės testuoja maitinimo bloką visiškai išėmę jį iš korpuso, bet tai nebūtina. Galite testuoti ir viduje, tik įsitikinkite, kad turite pakankamai vietos judėti ir kad multimetro zondai neprisiglaus prie korpuso ar kitų metalinių dalių. Dirbantiems su elektra visada rekomenduojama viena ranka laikyti už nugaros ar kišenėje – taip sumažinate riziką, kad srovė pratekėtų per širdį, jei kas nors nutiktų.

Kaip įjungti maitinimo bloką be kompiuterio

Štai čia prasideda įdomybės. Maitinimo blokas paprastai neįsijungia, jei jis neprijungtas prie motininės plokštės, kuri jam siunčia signalą įsijungti. Bet yra paprastas triukas – galime apgauti maitinimo bloką ir priversti jį veikti atskirai.

Paimkite pagrindinį 24-pininį jungtį (arba 20-pininį, jei turite senesnį modelį). Pažiūrėkite į jį atidžiai – vienas galas turi plastmasinį fiksatorių. Laidai paprastai būna įvairių spalvų: juodi (žemė/ground), geltoni (+12V), raudoni (+5V), oranžiniai (+3.3V), žalias (Power On) ir keli kiti.

Mums reikia surasti žalią laidą – tai PS_ON (Power Supply On) signalas. Senesnėse sistemose jis gali būti pilkas. Šį laidą reikia sujungti su bet kuriuo juodu laidu tame pačiame jungyje. Paprasčiausias būdas – paimti biuro sąvaržėlę, ištiesinti ją ir įkišti vieną galą į žalio laido kontaktą, kitą – į gretimo juodo laido kontaktą.

Kai tai padarysite ir įjungsite maitinimo bloką į elektros tinklą (ir paspausite jungiklį ant paties maitinimo bloko, jei toks yra), ventiliatorius turėtų suktis. Jei nesisuka – arba maitinimo blokas sugedęs, arba modernus modelis su pusiau pasyviu aušinimu, kuris įsijungia tik esant apkrovai. Bet įtampos išėjimuose turėtų atsirasti, net jei ventiliatorius nesisuka.

Įtampų testavimas ir ką turėtumėte matyti

Dabar prasideda tikrasis testavimas. Multimetro juodą zondą laikykite prispaustą prie bet kurio juodo laido kontakto 24-pininėje jungtyje. Tai jūsų žemė, atskaitos taškas. Raudonuoju zondu lieskite kitus kontaktus ir žiūrėkite, ką rodo multimetras.

Štai ką turėtumėte matyti:
– Oranžiniai laidai: +3.3V (priimtina 3.14V – 3.47V)
– Raudoni laidai: +5V (priimtina 4.75V – 5.25V)
– Geltoni laidai: +12V (priimtina 11.4V – 12.6V)
– Mėlynas laidas: -12V (priimtina -10.8V iki -13.2V)
– Baltas arba rudas laidas: -5V (senesnėse sistemose, priimtina -4.5V iki -5.5V)
– Violetinis laidas: +5VSB (standby, turėtų rodyti apie 5V net kai maitinimo blokas „išjungtas”)

Tolerancijos yra gana didelės – paprastai leidžiama ±5% nukrypimas nuo nominalios vertės, o 12V linijai net iki ±10%. Bet jei matote didesnius nukrypimus, tai blogas ženklas. Jei įtampa visiškai nulinė kurioje nors linijoje – tikrai problema.

Svarbu testuoti ne tik pagrindinę jungtį. Patikrinkite ir SATA jungtis (ten turėtų būti +12V geltoni, +5V raudoni ir +3.3V oranžiniai laidai), 4-pininę arba 8-pininę procesoriaus jungtį (paprastai tik +12V geltoni ir juodi žemės laidai), ir kitas jungtis, kurias naudojate.

Apkrovos testavimas ir kodėl tai svarbu

Štai ko daugelis nemoka – testuoti be apkrovos yra tik pusė istorijos. Maitinimo blokas gali rodyti teisingas įtampas tuščioje eigoje, bet sugriūti, kai pradeda tiekti realią srovę. Tai kaip automobilis, kuris gražiai veikia tuščiąja eiga, bet užgęsta, kai paspaudžiate akceleratorių.

Idealiu atveju reikėtų prijungti bent keletą komponentų. Paprasčiausias būdas – prijungti seną kietąjį diską arba optinį įrenginį prie SATA maitinimo jungties. Jei turite seną vaizdo plokštę, kurią nesigailėtumėte, galite ir ją prijungti. Bet būkite atsargūs – jei maitinimo blokas rimtai sugedęs, jis gali sugadinti ir prijungtus įrenginius.

Profesionalai naudoja specialius apkrovos testerius – tai iš esmės galingos varžos, kurios ištraukia tam tikrą srovę iš maitinimo bloko. Galite nusipirkti tokį už 20-30 eurų, jei planuojate dažnai testuoti. Bet daugumai žmonių tai perteklius.

Kai prijungiate apkrovą, stebėkite įtampas vėl. Jos gali šiek tiek nukristi – tai normalu. Bet jei +12V linija nukrenta žemiau 11.4V arba +5V žemiau 4.75V, tai rodo, kad maitinimo blokas silpnas. Taip pat atkreipkite dėmesį į pulsacijas – jei skaičiai ekrane šokinėja labai smarkiai (daugiau nei 0.1-0.2V), tai gali reikšti problemas su filtravimo kondensatoriais.

Dažniausios problemos ir kaip jas atpažinti

Per metus teko matyti įvairiausių maitinimo blokų gedimų. Vienas dažniausių – ištinę kondensatoriai. Jei atidarysite maitinimo bloką (DĖMESIO: tai pavojinga ir nerekomenduojama, jei nežinote, ką darote, nes viduje gali būti aukštos įtampos net atjungtam), galite pamatyti išsipūtusius kondensatorius su iškilimu viršuje arba net ištekėjusią medžiagą. Tokie maitinimo blokai dažnai rodo per žemas įtampas arba didelę pulsaciją.

Kita dažna problema – ventiliatoriaus gedimas. Maitinimo blokas perkais, ir apsaugos grandinės jį išjungia. Tokiu atveju jis gali veikti kelias sekundes, paskui išsijungti, paskui vėl bandyti įsijungti. Multimetru tai sunku diagnozuoti, bet jei ventiliatorius nesisuka arba skleidžia keistus garsus, tai aiškus signalas.

Kartais problema būna ne pačiame maitinimo bloke, o laiduose ir jungtyse. Pabandykite pajudinti laikus testuodami – jei įtampa šokinėja, gali būti prastas kontaktas. Tai ypač dažna su pigiais maitinimo blokais, kur jungtys prastos kokybės.

Jei viskas atrodo gerai, bet kompiuteris vis tiek neveikia, problema greičiausiai ne maitinimo bloke. Gali būti motininė plokštė, procesorius, RAM arba kitas komponentas. Bet bent jau išbraukėte vieną galimybę iš sąrašo.

Ką daryti su rezultatais ir keli praktiniai patarimai

Tarkime, radote, kad maitinimo blokas sugedęs. Ar verta taisyti? Dažniausiai – ne. Nebent turite labai brangų, aukštos kokybės modelį ir žinote gerą elektronikos meistą. Naujas pagrindinio lygio maitinimo blokas kainuoja 30-50 eurų, ir tai paprastai geriau nei rizikuoti su taisytu.

Bet jei įtampos šiek tiek nukrypusios, bet dar tolerancijos ribose, maitinimo blokas gali dar patarnauti. Tiesiog žinokite, kad jis sensta. Galbūt laikas pradėti taupyti naujam. Maitinimo blokai paprastai tarnauja 5-10 metų, priklausomai nuo kokybės ir apkrovos.

Keletas patarimų, kuriuos išmokau sunkiu būdu: visada pirkite šiek tiek galingesnį maitinimo bloką, nei jums reikia. Jei jūsų sistema sunaudoja 400W, pirkite 550-650W bloką. Jis veiks efektyviau ir ilgiau. Taip pat žiūrėkite į 80 Plus sertifikatus – net paprastas 80 Plus Bronze yra daug geresnis už nesertifikuotą.

Ir dar vienas dalykas – niekada nenaudokite maitinimo bloko, kuris skleidžia degėsių kvapą, rūksta arba darė garsų sprogimą. Tai akivaizdūs ženklai, kad kažkas viduje sudegė, ir tolesnis naudojimas gali būti pavojingas. Kartą mačiau, kaip prastos kokybės maitinimo blokas užsidegė – tai nebuvo gražus reginys.

Testuodami reguliariai, pavyzdžiui, kartą per metus, galite pastebėti degradaciją anksčiau. Jei prieš metus +12V linija rodė 12.1V, o dabar rodo 11.7V, tai tendencija žemyn. Laikas būti budriems.

Multimetras – tai įrankis, kurį verta turėti kiekvienam, kas bent šiek tiek domisi kompiuteriais ar elektronika. Jis kainuoja mažai, užima mažai vietos, bet gali sutaupyti daug laiko ir pinigų. Mokėjimas testuoti maitinimo bloką yra vienas bazinių įgūdžių, kuris tikrai pravers. Nebijokite eksperimentuoti, tik laikykitės saugos taisyklių, ir greitai tai taps antra prigimtimi.