Elektroninės sėdynių atminties sistemos

Kas tai per technologija ir kodėl ji atsirado

Prisiminkite situaciją: į automobilį sėda jūsų sutuoktinis, partneris ar draugas, kuris yra visai kitos kompleksijos nei jūs. Veidrodėliai nukreipti ne ten, kur reikia, sėdynė per toli arba per arti, o nugaros atlošas taip pakreiptas, kad jaučiatės tarsi būtumėte sulankstyta skalbinių krūva. Prieš pradėdami važiuoti, tenka kelias minutes spaudinėti mygtukus, tempti svirtis ir bandyti prisiminti, kaip gi buvo patogiausia jums.

Būtent šią kasdienę problemą ir išsprendė elektroninės sėdynių atminties sistemos. Tai technologija, kuri įsimena jūsų pageidaujamą sėdynės padėtį ir ją automatiškai atkuria vienu mygtuko paspaudimu. Skamba paprasta, bet už šios funkcijos slypi gana sudėtinga elektroninių komponentų, variklių ir programinės įrangos sąveika.

Pirmosios tokios sistemos atsirado dar devintojo dešimtmečio viduryje prabangiausiuose automobiliuose. Tuomet tai buvo laikoma nepaprastu prabangos požymiu – kažkas, ką turėjo tik Mercedes-Benz S klasės ar BMW 7 serijos savininkai. Šiandien šią funkciją galima rasti net vidutinės klasės automobiliuose, o kai kuriose šalyse ji tampa beveik standartiniu įrenginiu.

Kaip veikia mechaninė dalis

Elektroninės sėdynės atminties sistema remiasi keliais pagrindiniais komponentais. Pirmiausia – tai elektriniai varikliai, kurie fiziškai juda sėdynę. Priklausomai nuo automobilio klasės ir gamintojo, sėdynėje gali būti nuo 4 iki 16 ar net daugiau atskirų variklių. Kiekvienas jų atsakingas už konkrečią funkciją.

Paprasčiausiose sistemose varikliai reguliuoja tik pagrindinius parametrus: sėdynės padėtį pirmyn-atgal, atlošo kampą ir sėdynės aukštį. Bet pažangesniuose automobiliuose galima reguliuoti ir juosmens atramą, šoninę atramą, sėdynės priekinės dalies kampą, galvos atramos padėtį ir net masažo intensyvumą bei šildymo lygį.

Kiekvienas variklis turi pozicijos jutiklį – tai gali būti potenciometras arba šiuolaikiškesnis Holo efekto jutiklis. Šie jutikliai nuolat stebi, kurioje padėtyje yra kiekvienas sėdynės elementas. Kai paspaudžiate mygtuką „įsiminti”, sistema tiesiog nuskaito visų jutiklių reikšmes ir išsaugo jas atmintyje. Kai vėliau paspaudžiate atminties mygtuką, sistema palygina dabartines pozicijas su išsaugotomis ir aktyvuoja reikiamus variklius, kad pasiektų norimą padėtį.

Elektroninė valdymo dalis ir atmintis

Už viską atsakingas specialus valdymo modulis – tai mažas kompiuteris, integruotas į automobilio elektroninę sistemą. Šis modulis gali būti įmontuotas tiesiog sėdynės apačioje arba būti dalis didesnės automobilio kompiuterinės tinklo.

Atmintis paprastai saugoma EEPROM tipo lustų pagalba – tai tokia atmintis, kuri išlieka net atjungus akumuliatorių. Tai svarbu, nes niekas nenorėtų kaskart iš naujo programuoti savo sėdynės, kai automobilis ilgiau pastovėjo arba buvo keičiamas akumuliatorius.

Daugelyje automobilių galima išsaugoti 2-3 skirtingus profilius. Kai kuriuose prabangesnėse modeliuose šis skaičius gali siekti 4 ar net 5. Kiekvienas profilis saugo visų reguliuojamų elementų padėtis – tai gali būti 10-20 ar daugiau atskirų parametrų vienam profiliui.

Įdomu tai, kad sistema paprastai turi ir saugos funkcijas. Pavyzdžiui, jei sėdynė judėdama į priekį aptinka kliūtį (tarkim, pamiršote ten krepšį), ji automatiškai sustoja. Taip pat sistema kontroliuoja variklių apkrovą – jei kažkas blokuoja judėjimą, variklis neperkaista bandydamas įveikti kliūtį.

Integracija su rakto pulteliu ir kitomis sistemomis

Moderniausiuose automobiliuose sėdynių atminties sistema nebėra atskira – ji integruota į bendrą automobilio elektroninę ekosistemą. Kai kurie gamintojai siūlo funkciją, kai sėdynės padėtis automatiškai keičiasi atpažinus, kuriuo rakto pulteliu buvo atidarytas automobilis.

Principas paprastas: kiekvienas pultelis turi unikalų identifikatorių. Kai atrakiname automobilį savo pulteliu, automobilio sistema nuskaito šį ID ir patikrina, ar su juo susietas kokis nors sėdynės padėties profilis. Jei taip – sėdynė automatiškai persijungia į jūsų nustatymus dar prieš jums įlipant į automobilį. Kai kuriuose modeliuose kartu su sėdyne persijungia ir veidrodėliai, vairo padėtis, klimato kontrolės nustatymai ir net radijo stočių parinktys.

Naujausios kartos automobiliuose atsiranda ir biometrinė atpažinimo sistema. Kamera arba svorio jutikliai sėdynėje atpažįsta vairuotoją ir automatiškai aktyvuoja jo profilį. Kai kurie gamintojai eksperimentuoja net su veido atpažinimo technologija, kuri veikia per automobilio vidaus kamerą.

Praktiniai patarimai naudojant sistemą

Jei jūsų automobilis turi šią funkciją, verta žinoti kelis dalykus, kad ja naudotumėtės efektyviai. Pirma, programuodami savo padėtį, įsitikinkite, kad esate tikrai patogiai įsitaisę. Skirkite tam laiko – ne vien tik sėdynės padėtį, bet ir veidrodėlius, vairą (jei ji reguliuojama ir įtraukta į sistemą).

Antra, jei automobilį naudoja keli žmonės, susitarkite, kuris profilis kam priklauso. Paprastai mygtukai žymimi skaičiais 1, 2, 3 arba simboliais. Kai kurie gamintojai leidžia net pavadinti profilius, jei automobilis turi didelį liečiamą ekraną.

Trečia, būkite atsargūs programuodami padėtį, kai automobilis stovi garaže ar kitoje ankštoje vietoje. Sėdynė judėdama atgal gali atsitrenkti į galinėje sėdynėje pastatytus daiktus. Geriausia programuoti atviroje erdvėje.

Dar vienas patarimas – jei pastebite, kad sėdynė juda lėčiau nei įprastai arba girdite keistus garsus, gali būti, kad bėgeliai užsiteršę arba reikia sutepimo. Daugelyje servisų tai nesudėtinga procedūra, kuri gali pratęsti sistemos tarnavimo laiką.

Dažniausios problemos ir jų sprendimas

Kaip ir bet kuri elektroninė sistema, sėdynių atmintis kartais gali sukelti problemų. Viena dažniausių – sistema „pamiršta” išsaugotus nustatymus. Tai paprastai nutinka po akumuliatoriaus keitimo arba atjungimo, nors teoriškai EEPROM atmintis turėtų išlikti. Kai kuriuose automobiliuose reikia specialios procedūros atminčiai atkurti po akumuliatoriaus atjungimo – verta pasitikrinti automobilio instrukcijoje.

Kita problema – sėdynė juda į klaidingą padėtį arba juda tik iš dalies. Tai gali reikšti, kad vienas iš variklių neveikia arba pozicijos jutiklis sugedęs. Tokiu atveju reikia diagnostikos – šiuolaikiniai automobiliai išsaugo klaidų kodus, kuriuos galima nuskaityti specialiu įrenginiu.

Kartais sėdynė tiesiog nejuda, nors girdisi, kad variklis veikia. Tai dažniausiai mechaninė problema – gali būti užstrigęs mechanizmas, nutrūkęs trosas arba nudėvėtos plastikinės dalys. Tokios problemos paprastai sprendžiamos tik servisų centre.

Jei sistema veikia, bet tiesiog netiksliai grįžta į išsaugotą padėtį, gali būti, kad reikia sistemos kalibravimo. Kai kuriuose automobiliuose tai galima padaryti patiems pagal instrukciją, kitiems reikia specialios įrangos.

Ateities perspektyvos ir naujos galimybės

Sėdynių atminties sistemos toliau vystosi. Viena įdomiausių naujovių – adaptyvios sėdynės, kurios ne tik įsimena padėtį, bet ir automatiškai ją koreguoja priklausomai nuo situacijos. Pavyzdžiui, ilgoje kelionėje sėdynė gali šiek tiek pakeisti kampą kas valandą, kad sumažintų nuovargio pojūtį.

Kai kurie gamintojai integruoja sėdynių sistemas su sveikatos stebėjimo funkcijomis. Jutikliai sėdynėje gali stebėti jūsų laikyseną ir įspėti, jei sėdite neergonomiškai. Ateityje tai gali būti susieta su automobilio autonominėmis funkcijomis – pavyzdžiui, sistema galėtų pasiūlyti sustoti ir pailsėti, jei aptinka nuovargio požymius.

Kitas vystymosi kryptis – dar glaudesnė integracija su išmaniaisiais telefonais. Jau dabar kai kurie gamintojai leidžia valdyti sėdynės nustatymus per programėlę. Ateityje jūsų pageidaujama sėdynės padėtis galėtų būti saugoma debesyje ir automatiškai persikelti į bet kurį tą pačią sistemą turintį automobilį – naudinga nuomojantis automobilius ar naudojantis dalijimosi paslaugomis.

Kai technologija tampa kasdienybe

Elektroninės sėdynių atminties sistemos – puikus pavyzdys, kaip technologija, kadaise buvusi tik prabangos atributu, pamažu tampa įprastu dalyku. Tai, kas prieš trisdešimt metų stebino Mercedes-Benz savininką, šiandien yra standartinė funkcija daugelyje šeimos automobilių.

Ši technologija gerai iliustruoja bendrą automobilių pramonės tendenciją – vis daugiau dėmesio skiriama ne tik važiavimo charakteristikoms, bet ir patogumui, ergonomikai, personalizacijai. Automobilis tampa vis labiau pritaikomas konkrečiam vartotojui, įsimenantis jo įpročius ir pageidavimus.

Žinoma, kyla ir klausimų – ar tikrai mums reikia tiek daug elektronikos? Ar tai nepadidina automobilio sudėtingumo ir remonto kainų? Atsakymas priklauso nuo asmeninių prioritetų. Bet jei kada nors bandėte pasidalinti automobilį su žmogumi, kuris 20 cm aukštesnis ar žemesnis už jus, greičiausiai suprasite šios technologijos vertę. Tai ne būtinybė, bet tai tikrai daro gyvenimą šiek tiek patogesnį – o gal būtent dėl to ir kuriamos technologijos.