Bluetooth technologijos pavadinimo istorija

Kaip viskas prasidėjo – danų karalius ir bevielė ryšio revoliucija

Turbūt nedaug kas žino, kad viena populiariausių šiuolaikinių bevielių technologijų savo pavadinimą gavo iš X amžiaus danų karaliaus. Skamba keistai, tiesa? Bet tai puikus pavyzdys, kaip istorija ir šiuolaikinės technologijos gali susipinti netikėčiausiais būdais.

1996 metais, kai didžiausios technologijų kompanijos – Intel, Ericsson, Nokia ir IBM – susirinko aptarti naujos bevielės ryšio technologijos, niekas dar nežinojo, kad ji pakeis visą elektronikos pramonę. Pradžioje projektas turėjo gana nuobodų darginį pavadinimą – „PAN” (Personal Area Network). Bet vienam iš projekto vadovų, Ericsson inžinieriui Jim Kardach, tai atrodė per daug sausai ir neįsimintinai.

Kardach tuo metu skaitė knygą „The Long Ships” – istorinį romaną apie vikingų laikus. Knygoje buvo minimas danų karalius Haraldas Gormsson, gyvenęs maždaug 958-986 metais. Šis valdovas turėjo įdomų pravardę – „Blåtand”, kas senąja danų kalba reiškia „mėlynas dantis”. Angliškai ši pravardė virto „Bluetooth”.

Kodėl karalius turėjo mėlyną dantį?

Egzistuoja kelios teorijos, kodėl karalius Haroldas buvo pramintas „mėlynu dantimi”. Populiariausia versija teigia, kad jis labai mėgo mėlynes ir kitas tamsias uogas, kurios dažnai dažė jo dantis mėlynai. Kita teorija sako, kad vienas jo dantis galėjo būti miręs ir todėl atrodė tamsesnis nei kiti. Taip pat yra nuomonė, kad tai galėjo būti tiesiog metafora – „mėlynas” senojoje skandinavų kalboje kartais reiškė „tamsus” ar net „juodaplaukis”.

Bet svarbiausia ne tai, kodėl jo dantis buvo mėlynas. Svarbiausia – ką šis karalius nuveikė. Haraldas Blåtand suvienijo Daniją ir Norvegiją, taip pat krikštijo Daniją. Jis buvo žinomas kaip puikus komunikatorius ir derybininkas, gebėjęs suvienyti skirtingas šalis ir kultūras.

Sąsaja tarp karaliaus ir technologijos

Jim Kardach pamatė idealią analogiją. Kaip karalius Haraldas suvienijo skandinavų tautas, taip naujoji technologija turėjo suvienyti skirtingus įrenginius – kompiuterius, telefonus, spausdintuvus, ausines. Bluetooth turėjo tapti universalia kalba, kuria galėtų „kalbėtis” skirtingų gamintojų prietaisai.

Iš pradžių „Bluetooth” buvo tik laikinas, darbo pavadinimas. Komanda tikėjosi sugalvoti kažką oficialesnio prieš technologijos pristatymą visuomenei. Buvo net pasiūlytas alternatyvus pavadinimas – „RadioWire” arba „PAN”. Tačiau šie variantai niekam nepatiko. Jie skambėjo per daug techniniai, neįsimintinai.

O „Bluetooth” – tai buvo kažkas kitokio. Pavadinimas turėjo istoriją, prasmę, lengvai įsiminė. Nors kai kurie komiteto nariai iš pradžių skeptiškai žiūrėjo į šį pasirinkimą (kas gi nori turėti įrenginį, pavadintą „mėlynu dantimi”?), galiausiai pavadinimas prilipo. Kai atėjo laikas oficialiai pristatyti technologiją 1998 metais, niekas nebegalėjo sugalvoti geresnės alternatyvos.

Paslėpta simbolika logotipe

Jei manote, kad istorinės nuorodos baigiasi pavadinimu, klystate. Bluetooth logotipas taip pat turi tiesioginį ryšį su karaliumi Haraldu. Tas mėlynas simbolis, kurį matote ant milijonų įrenginių, iš tikrųjų yra dviejų runų kombinacija.

Logotipą sudaro skandinaviškos runos „Hagall” (ᚼ) ir „Bjarkan” (ᛒ) – tai karaliaus Haraldo Blåtand inicialai. Šios runos sujungtos į vieną stilizuotą simbolį, kuris tapo vienu atpažįstamiausių technologijų logotipų pasaulyje. Dizaineriai pasirinko mėlyną spalvą ne tik dėl karaliaus pravardės, bet ir todėl, kad mėlyna asocijuojasi su patikimumu ir technologijomis.

Kaip technologija išsivystė per dešimtmečius

Pirmoji Bluetooth versija (1.0) buvo pristatyta 1999 metais. Ji buvo lėta pagal šiuolaikinius standartus – duomenų perdavimo greitis siekė vos 1 Mbit/s. Be to, įrenginiai turėjo būti labai arti vienas kito, o baterijos išsikraudavo neįtikėtinai greitai. Tačiau tai buvo revoliucija – pirmą kartą galėjai prijungti ausines prie telefono be jokių laidų.

Per metus technologija tobulėjo. Bluetooth 2.0 (2004 m.) pristatė EDR (Enhanced Data Rate) – greitesnį duomenų perdavimą. Bluetooth 3.0 (2009 m.) dar labiau padidino greitį. Bet tikroji revoliucija įvyko su Bluetooth 4.0 (2010 m.), kai buvo pristatytas BLE (Bluetooth Low Energy) – energiją taupanti versija, leidžianti įrenginiams veikti mėnesius ar net metus su viena baterija.

Šiandien naudojame Bluetooth 5.0 ir naujesnę 5.4 versiją, kuri gali perduoti duomenis iki 50 metrų atstumu, pasiekti 2 Mbit/s greitį ir vienu metu prijungti kelis įrenginius. Technologija, kuri prasidėjo kaip paprasta idėja sujungti kompiuterį su telefonu, dabar valdo išmaniuosius namus, sveikatos stebėjimo prietaisus, automobilius ir net pramonines sistemas.

Kodėl pavadinimas buvo toks svarbus sėkmei

Galima pagalvoti, kad pavadinimas – tai tik etiketė, o svarbiausia technologija. Bet realybė kitokia. Geras pavadinimas gali lemti technologijos sėkmę ar nesėkmę rinkoje. Pažvelkite į kitas bevielio ryšio technologijas – WiFi, Zigbee, Z-Wave. Visos jos turi įsiminamus, lengvai tariamus pavadinimus.

„Bluetooth” išsiskyrė iš kitų ne tik dėl keistos istorijos, bet ir dėl to, kad žmonės jį lengvai įsimena ir taria. Pavadinimas veikia visose kalbose – kinai, arabai, rusai, lietuviai – visi sako „Bluetooth”. Tai tapo universaliu žodžiu, kaip „Google” ar „Xerox”.

Be to, istorija apie danų karalių suteikė technologijai charakterį. Tai nebuvo tik dar vienas techninis standartas su skaičiais ir raidėmis. Tai buvo kažkas su siela, su pasakojimu. Žurnalistai mėgo rašyti apie šią keistą sąsają tarp vikingų ir bevielio ryšio. Tai padėjo technologijai gauti nemokamą reklamą ir žmonių dėmesį.

Kasdienybė su Bluetooth – kur jį naudojame

Šiandien Bluetooth yra visur, nors ne visada tai pastebime. Bevielės ausinės – akivaizdžiausias pavyzdys. Bet technologija slypi ir daugelyje kitų vietų. Jūsų išmanusis laikrodis sinchronizuojasi su telefonu per Bluetooth. Automobilio garso sistema leidžia klausytis muzikos iš telefono – vėlgi Bluetooth. Belaidė klaviatūra ir pelė kompiuteryje? Taip pat.

Išmanieji namai masiškai naudoja Bluetooth. Lemputės, termostatai, durų spynos – daugelis jų veikia būtent su šia technologija, ypač su energiją taupančia BLE versija. Sveikatos prietaisai – širdies ritmo matuokliai, gliukozės monitoriai, svarstyklės – visi siunčia duomenis į jūsų telefoną per Bluetooth.

Mažiau akivaizdūs panaudojimai apima parduotuvių navigacijos sistemas (beacon technologija), belaidį mokėjimą, net prarastos bagažo paieškos sistemas oro uostuose. Kai kurios modernios gydymo įstaigos naudoja Bluetooth stebėti medicinos įrangos vietą ir pacientų būklę.

Kas laukia ateityje – nuo vikingų iki kvantinių technologijų

Bluetooth Special Interest Group (SIG) – organizacija, valdanti šį standartą – nuolat dirba prie naujų versijų. Bluetooth 6.0 jau kuriamas ir žada dar didesnį tikslumą nustatant įrenginių vietą, geresnę energijos efektyvumą ir patikimesnį ryšį triukšmingose aplinkose.

Ateityje Bluetooth gali tapti pagrindiniu standartu išmaniųjų miestų infrastruktūrai. Įsivaizduokite gatvės lempas, kurios automatiškai reguliuoja šviesą priklausomai nuo pėsčiųjų skaičiaus, arba parkavimo sistemas, kurios tiksliai parodo laisvas vietas jūsų telefone. Medicinos srityje Bluetooth gali revoliucionuoti nuotolinę pacientų priežiūrą, leidžiant gydytojams realiu laiku stebėti sveikatos rodiklius.

Įdomu tai, kad technologija, pavadinta X amžiaus karaliaus vardu, dabar žvelgia į ateitį su dirbtinio intelekto ir daiktų interneto integracija. Bluetooth tampa smegenimis, jungiančiomis milijardus įrenginių į vieną tinklą. Karalius Haraldas, suvienijęs dvi šalis, tikriausiai būtų nustebęs sužinojęs, kad jo vardas dabar sieja visą pasaulį.

Taigi, kai kitą kartą prijungsite bevielius ausines ar persiųsite nuotrauką draugui, prisiminkite – naudojate technologiją, pavadintą danų karaliaus, gyvenusio prieš tūkstantį metų, garbei. Tai primena, kad net pačios pažangiausios technologijos turi žmogiškas istorijas, ir kartais geriausi sprendimai ateina ne iš rinkodaros skyrių, o iš geros knygos, perskaitytos prieš miegą.