Kaip prijungti soundbar prie televizoriaus

Kodėl verta pagalvoti apie soundbar sistemą

Televizoriai šiandien tampa vis plonesni, o tai reiškia, kad garsiakalbių kokybė dažnai nukenčia. Jei kada nors bandėte žiūrėti filmą su sprogimais ar muzikinį koncertą per modernų TV ir pastebėjote, kad garsas skamba kaip iš dėžutės – nesate vieni. Gamintojams tiesiog nebelieka vietos įdėti kokybišką garso sistemą į tuos kelis milimetrus storio korpusą.

Soundbar atsirado kaip elegantiškas sprendimas šiai problemai. Tai ilga, dažniausiai juoda dėžė su keliais garsiakalbiais viduje, kuri gali dramatiškai pagerinti jūsų namų kino patirtį. Geriausia, kad nereikia vesti laidų po visą kambarį ar statyti penkių kolonėlių sistemos – viską tvarko vienas kompaktiškas įrenginys.

Kokius laidus ir jungtis reikės suprasti

Prieš pradedant jungti, verta susipažinti su pagrindinėmis jungtimis. HDMI – tai šiuolaikiškas standartas, kuris perduoda ir vaizdą, ir garsą vienu laidu. Jei jūsų televizorius ir soundbar turi HDMI ARC (Audio Return Channel) arba dar geriau – eARC (enhanced ARC) jungtis, tai bus geriausias pasirinkimas. Šios jungtys leidžia televizoriui siųsti garsą atgal į soundbar be papildomų laidų.

Optinis kabelis (kartais vadinamas TOSLINK) – tai alternatyva, kuri perduoda skaitmeninį garsą šviesos signalais. Jis atrodo kaip kvadratinis jungtis su raudona šviesa viduje. Nors tai ne naujausias standartas, optinis ryšys vis dar puikiai veikia ir užtikrina gerą garso kokybę.

Analoginės jungtys (3.5mm AUX arba RCA tulpės) – tai senesnio tipo sprendimai, kurie tinka, jei jūsų įranga neturi skaitmeninių išėjimų. Garso kokybė bus šiek tiek prastesnė, bet vis tiek geresnė nei televizoriaus garsiakalbiai.

Bluetooth – belaidis ryšys, kuris patogus, bet gali turėti nedidelį vėlavimą. Žiūrint filmus tai gali reikšti, kad lūpos judės ne sinchroniškai su garsu, todėl laidinis ryšys paprastai yra geresnis pasirinkimas.

HDMI ARC prijungimas – paprasčiausias kelias

Jei jūsų televizorius ir soundbar turi HDMI ARC jungtis, pradėkite nuo čia. Pažvelkite į televizoriaus galinę arba šoninę sieną – dažniausiai rasite kelis HDMI lizdus. Vienas iš jų turėtų būti pažymėtas užrašu „ARC” arba „eARC”. Tai svarbu, nes ne visi HDMI lizdai gali siųsti garsą atgal.

Paimkite HDMI kabelį (dažnai jis ateina komplekte su soundbar) ir vieną galą įkiškite į televizoriaus HDMI ARC lizdą, o kitą – į soundbar HDMI ARC arba HDMI OUT lizdą. Taip, tai toks paprastas kaip atrodo.

Dabar įjunkite abu įrenginius ir eikite į televizoriaus nustatymus. Čia reikės šiek tiek paieškoti – skirtingi gamintojai šiuos nustatymus slepia skirtingose vietose. Ieškokite „Garsas”, „Audio”, „Sound Output” ar panašių skyrių. Ten turėtumėte rasti parinktį įjungti HDMI ARC arba pasirinkti garso išvestį per išorinę sistemą.

Kai kuriuose televizoriuose taip pat reikia įjungti HDMI-CEC funkciją (Samsung vadina ją Anynet+, LG – SimpLink, Sony – Bravia Sync). Ši funkcija leidžia įrenginiams „kalbėtis” tarpusavyje, todėl galėsite valdyti soundbar garsumą televizoriaus pulteliu.

Optinio kabelio naudojimas

Jei HDMI ARC neveikia arba jūsų įranga jo neturi, optinis kabelis – puikus antrasis variantas. Optinės jungtys paprastai yra uždengtomis dangteliais, kuriuos reikia nuimti prieš jungiant. Kai įkišite kabelį, turėtumėte išgirsti lengvą spragtelėjimą.

Vienas svarbus dalykas apie optinius kabelius – jie gali lūžti, jei per daug sulenksite. Viduje yra tikri optiniai pluoštai, todėl būkite atsargūs vedant kabelį už televizoriaus. Nedarykite aštrių kampų.

Po fizinio prijungimo vėl reikės eiti į televizoriaus nustatymus ir pakeisti garso išvestį į „Optical”, „Digital Audio Out” arba panašų variantą. Kai kuriuose televizoriuose taip pat galite pasirinkti garso formatą – PCM arba Dolby Digital. Jei soundbar palaiko Dolby Digital, pasirinkite jį – gausите geresnį erdvinį garsą.

Ką daryti su senesniais televizoriais

Turite seną televizorių be HDMI ARC ir optinės išvesties? Nesijaudinkite, vis dar galite prijungti soundbar. Ieškokite ausinių lizdo (3.5mm) arba RCA išėjimų (raudonos ir baltos tulpės). Jums reikės atitinkamo kabelio – dažnai tai būna 3.5mm į 3.5mm arba RCA į 3.5mm.

Vienas niuansas – kai kurie televizoriai išjungia vidinį garsiakalbį, kai įkišate kažką į ausinių lizdą, o kai kurie ne. Jei girdite garsą ir iš televizoriaus, ir iš soundbar, ieškokite nustatymuose būdo išjungti televizoriaus garsiakalbius.

Analoginės jungtys neperduos tokio kokybiško garso kaip skaitmeninės, bet skirtumas dažniausiai nepastebimas žiūrint įprastas televizijos laidas. Filmams su sudėtingu garsu vis tiek pajusite didelį pagerimą, palyginti su televizoriaus garsiakalbiais.

Belaidžio ryšio galimybės ir apribojimai

Daugelis šiuolaikinių soundbar sistemų turi Bluetooth funkciją. Tai patogu muzikai klausyti iš telefono, bet televizoriaus garsui – ne visada geriausias pasirinkimas. Pagrindinis belaidžio ryšio priešas – vėlavimas. Kai veikėjas ekrane atidaro burną, o garsas pasigirsta po pusės sekundės, tai gali tikrai erzinti.

Kai kurie naujesni soundbar palaiko mažo vėlavimo Bluetooth kodekus kaip aptX Low Latency, bet jūsų televizorius taip pat turi juos palaikyti, o tai reta. Todėl Bluetooth geriau palikti muzikai ir podcastams, o televizoriaus garsui naudoti laidinį ryšį.

WiFi soundbar sistemos (kaip Sonos) veikia šiek tiek kitaip ir gali turėti mažesnį vėlavimą, bet jos dažniausiai reikalauja specialios programėlės ir nustatymo proceso. Jei perkate tokią sistemą, būtinai perskaitykite gamintojo instrukcijas.

Dažniausios problemos ir jų sprendimai

Garsas neveikia visai? Pirmiausiai patikrinkite akivaizdžius dalykus – ar soundbar įjungtas, ar pasirinktas teisingas įvesties šaltinis (dažnai reikia spausti SOURCE arba INPUT mygtuką ant soundbar pultelio), ar kabeliai tikrai gerai įkišti.

Jei naudojate HDMI ARC ir nieko negirdite, bandykite išjungti abu įrenginius iš elektros lizdo, palaukti 30 sekundžių ir vėl įjungti. Kartais elektronika tiesiog reikia „perkrauti smegenis”. Taip pat dar kartą patikrinkite televizoriaus nustatymus – ar tikrai įjungtas HDMI ARC ir HDMI-CEC.

Garsas nutrūkinėja arba traška? Jei naudojate optinį kabelį, patikrinkite ar jis nėra per daug sulenktas. Jei HDMI – pabandykite kitą kabelį, nes ne visi HDMI kabeliai vienodi, o senesni gali nepalaikyti ARC funkcijos tinkamai.

Televizoriaus pultelis nevaldo soundbar garsumo? Tai reiškia, kad HDMI-CEC neveikia. Eikite į televizoriaus nustatymus ir įsitikinkite, kad ši funkcija įjungta. Skirtingi gamintojai ją vadina skirtingai, todėl gali tekti paieškoti internete konkrečiai jūsų televizoriaus modeliui.

Girdite garsą tik iš kai kurių programų? Tai gali būti garso formato problema. Kai kurie soundbar nepalaiko visų garso formatų. Pabandykite televizoriaus nustatymuose pakeisti garso išvestį į PCM – tai universalus formatas, kurį palaiko visi įrenginiai.

Kaip išspausti maksimumą iš jūsų naujos sistemos

Kai viskas veikia, verta skirti kelias minutes optimizavimui. Daugelis soundbar turi skirtingus garso režimus – filmams, muzikai, naujienoms, naktinį režimą. Išbandykite juos ir pasirinkite tai, kas jums patinka. Naktinis režimas ypač naudingas – jis sumažina sprogimų garsumą ir padidina dialogo aiškumą, kad nežadintumėte kaimynų.

Soundbar padėtis taip pat svarbi. Idealiu atveju jis turėtų būti maždaug ausų aukštyje, kai sėdite. Jei soundbar stovi ant spintelės žemiau televizoriaus, tai priimtina, bet bandykite, kad priekyje nebūtų kliūčių. Kai kurie žmonės stato soundbar už televizoriaus stovo – tai gali blokuoti garsą.

Jei jūsų soundbar komplekte yra žemų dažnių garsiakalbis (subwoofer), jo vietą galite eksperimentuoti. Žemi dažniai sklinda visomis kryptimis, todėl subwoofer gali stovėti bet kur kambaryje. Pabandykite kelias vietas ir pasirinkite tą, kur bosas skamba geriausiai – ne per daug dundantis, bet ir ne per silpnas.

Daugelis soundbar leidžia reguliuoti žemų dažnių lygį atskirai. Jei kaimynai beldžiasi į sieną, sumažinkite basų lygį. Jei filmuose trūksta „ūmfo”, padidinkite. Čia nėra teisingų ar klaidingų atsakymų – reguliuokite pagal savo skonį ir gyvenimo sąlygas.

Kai viskas sujungta ir veikia puikiai

Soundbar prijungimas nebūtinai turi būti sudėtingas. Dauguma žmonių gali viską sutvarkyti per 10-15 minučių, net jei niekada anksčiau to nedarė. Svarbiausia – neišsigąsti techninių terminų ir metodiškai viską išbandyti.

Pradėkite nuo geriausio galimo ryšio – HDMI ARC, jei turite. Jei ne, optinis kabelis puikiai veiks. Tik jei nieko kito nelieka, naudokite analogines jungtis ar Bluetooth. Nepamirškite, kad po fizinio prijungimo beveik visada reikės kažką pakeisti televizoriaus nustatymuose.

Kai viskas veikia, skirkite laiko eksperimentams su nustatymais. Išbandykite skirtingus garso režimus, reguliuokite basų lygį, raskite geriausią soundbar padėtį. Geras garsas gali visiškai pakeisti filmų žiūrėjimo patirtį – staiga pradėsite girdėti detales, kurių niekada nepastebėjote, dialogai taps aiškesni, o veiksmo scenos – įspūdingesnės.

Ir jei kažkas neveikia iš karto – nepanikuokite. Išjunkite viską, palaukite, įjunkite vėl. Patikrinkite kabelius. Pažiūrėkite į nustatymus dar kartą. Internete rasite sprendimus beveik bet kuriai problemai su jūsų konkrečiu modeliu. Kartais tiesiog reikia kantrybės ir noro paskaityti instrukciją – taip, tą popierinį dalyką, kurį visi iš karto išmetame į šiukšlių dėžę.