Kodėl elektrinis gręžtuvas nebesuka stipriai

Kai jėga dingsta pačiu netinkamiausiu metu

Turbūt kiekvienas, kas nors kartą yra turėjęs reikalų su elektriniu gręžtuvu, yra patyręs tą keistą momentą – įrenginys, kuris dar vakar veikė puikiai, staiga pradeda sukti silpnai, lyg jam pritrūktų energijos. Gal net pajuntate degėsių kvapą arba pastebite, kad variklis keistai ūžia, bet rezultato – jokio. Tai gana dažna problema, kuri gali turėti įvairių priežasčių, pradedant nuo visai paprastų ir baigiant rimtesniais gedimais.

Elektrinis gręžtuvas – tai ne raketų mokslas, bet vis dėlto mechanizmas, kuriame dirba kartu kelios sistemos: elektros, mechaninė ir valdymo. Kai kurios problemos išsprendžiamos per kelias minutes, o kitos gali reikšti, kad laikas kreiptis į servisą arba net galvoti apie naują įrankį. Pabandykime išsiaiškinti, kas gi nutinka viduje, kai gręžtuvas pradeda „tinginiaut”.

Šepetėlių dilimas – klasikinis kaltininkas

Jei turite įprastą šepetėlinį elektromotorą (o tokių dar labai daug naudojama), pirmiausia turėtumėte pagalvoti apie anglinius šepetėlius. Tai maži, dažniausiai stačiakampiai blokeliai, kurie spaudžiami prie besisukančio kolektoriaus ir užtikrina elektros srovės perdavimą į rotorių. Problema ta, kad šie šepetėliai yra susidėvėjimo dalis – jie tiesiog trinasi ir laikui bėgant tampa vis trumpesni.

Kai šepetėliai nusidėvi iki kritinės ribos, kontaktas su kolektoriumi tampa prastas. Matote, kaip veikia? Blogas kontaktas = silpnesnė srovė = mažiau galios varikliui. Gręžtuvas dar sukasi, bet jau nebeturi tos jėgos, kurią turėjo anksčiau. Dažnai kartu su tuo galite pastebėti kibirkščiavimą pro ventiliacijos angas arba pajusti specifinį degėsių kvapą.

Gera žinia ta, kad šepetėlių keitimas dažniausiai nėra sudėtingas. Daugelyje gręžtuvų jie prieinami per specialias dangtelius korpuso šonuose. Tiesiog atsukate, ištraukiate senus, įstumiate naujus – ir voila! Žinoma, reikia įsigyti tinkamus šepetėlius konkrečiam modeliui. Kai kurie gamintojai net prideda atsarginius komplektą prie naujo įrankio, nes žino, kad anksčiau ar vėliau jų prireiks.

Dulkės, purvas ir kitos smulkmenos, kurios kaupiasi viduje

Elektriniai gręžtuvai dirba ne steriliausiose sąlygose. Gręžiate medieną – skrenda pjuvenos, gręžiate betoną – pilna dulkių, o jei dar dirbate lauke ar drėgnoje aplinkoje, tai viduje gali patekti bet ko. Per ventiliacijos angas visa ši „gėrybė” laikui bėgant kaupiasi ant variklio apvijų, tarp kolektoriaus segmentų, ant guolių.

Kai dulkių sluoksnis tampa storesnis, pradeda kilti problemų. Pirma, pablogėja aušinimas – variklis perkaista greičiau. Antra, tarp kolektoriaus segmentų susikaupęs purvas gali sukelti trumpuosius jungimus arba pabloginti šepetėlių kontaktą. Trečia, užteršti guoliai sukasi sunkiau, o tai reiškia, kad dalis variklio galios eikvojama tiesiog įveikiant vidinį trinties pasipriešinimą.

Ką daryti? Periodiškai reikia gręžtuvą išvalyti. Ne tik išoriškai, bet ir viduje. Atsukate korpusą (žinoma, atjungę nuo elektros!), švelniai išpučiate suspaustu oru arba dulkių siurbliu pašalinate nešvarumus. Tik atsargiai – per dideliu slėgiu galite sugadinti šepetėlius arba išstumti juos iš vietų. Kai kurie meistrai naudoja specialius kontaktų valiklių purškiklus, kurie padeda išvalyti kolektorių ir pagerinti elektrinį kontaktą.

Mechaninės dalys ir jų kaprizai

Gręžtuvas – tai ne tik variklis. Jėga turi būti perduota per reduktorių į patroną, o čia jau mechanika. Reduktorius sudarytas iš krumpliaračių, kurie gali nusidėvėti, ypač jei gręžtuvas naudojamas intensyviai arba su juo buvo dirbtoma viršijant rekomenduojamas apkrovas.

Kai krumpliaračių dantys nusidėvi arba net nusilupa, galia perduodama neefektyviai. Girdite keistus garsus – traškėjimą, girgždėjimą, bet sukimo momentas žymiai sumažėja. Kartais problema gali būti ir guoliuose – jei jie nusidėvėję arba nebeturi tepalo, varikliui tenka dirbti su didesniu pasipriešinimu.

Yra ir dar viena smulkmena – sankaba arba momento ribotuvas. Daugelis šiuolaikinių gręžtuvų turi mechanizmą, kuris apsaugo nuo perkrovos. Jei ši sistema sugenda arba netinkamai sureguliuota, gręžtuvas gali pradėti „slysти” net esant normaliai apkrovai. Patikrinkite, ar momento reguliavimo žiedas (jei toks yra) nustatytas tinkamoje padėtyje – kartais problema būna tokia paprasta.

Elektros tiekimo problemos

Ne visada kaltas pats gręžtuvas. Jei naudojate ilgą ir plonų laidų ilgintuvą, įtampa gali kristi žemiau normalios. Elektros varikliams tai reiškia mažesnę galią. Ypač tai pastebima, kai tinkle ir taip įtampa šiek tiek žemesnė nei turėtų būti – pavyzdžiui, kaime ar senosiose elektros instaliacijose.

Maitinimo laidas taip pat gali būti problemų šaltinis. Jei jis pažeistas, turi vidinių lūžių ar blogų kontaktų, varža didėja ir gręžtuvas negauna pakankamai srovės. Tai ypač aktualu, kai laidas dažnai lenkiamas, tampomas ar net užspaudžiamas. Išoriškai jis gali atrodyti normaliai, bet viduje viena ar kelios gyslos gali būti pertrūkusios.

Patikrinti galima multimetru – išmatuoti įtampą tiesiogiai prie gręžtuvo, kai jis dirba. Jei matote žymų kritimą (daugiau nei 10-15 voltų nuo nominalios), tuomet problema tikrai tiekime. Sprendimas – naudoti trumpesnį ir storesnių laidų ilgintuvą arba pakeisti pažeistą maitinimo laidą.

Variklio apvijų problemos

Tai jau rimtesnė bėda. Elektrinis variklis turi varinių laidų apvijas – ir statoriuje, ir rotoriuje. Šios apvijos gali pažeisti dėl perkaitimo, mechaninio poveikio arba tiesiog senatvės. Kai dalis apvijų trumpinasi arba nutrūksta, variklis nebesugeba sukurti pilnos galios.

Kaip tai pasireiškia? Gręžtuvas gali visai nesukti arba sukti labai silpnai, kartais tik tuščiąja eiga. Dažnai jaučiamas stiprus kaitimas, variklis gali net rūkti. Jei matote, kad iš gręžtuvo eina dūmai arba jaučiate degančios izoliacijos kvapą – nedelsiant išjunkite! Tai aiškus ženklas, kad kažkas rimtai negerai su apvijomis.

Deja, apvijų remontas dažniausiai nėra ekonomiškai naudingas paprastiems buitiniams gręžtuvams. Naujų apvijų vyniojimas kainuoja nemažai, o rezultatas ne visada garantuotas. Profesionalūs, brangūs įrankiai dar gali būti verti remonto, bet įprastiems – greičiausiai lengviau įsigyti naują.

Elektronikos valdymo sistemos

Šiuolaikiniai gręžtuvai, ypač bekepuriai (brushless), turi elektronines valdymo plokštes. Jos reguliuoja variklio greitį, momento ribojimą, apsaugo nuo perkrovos. Kai ši elektronika suserga, simptomai gali būti įvairiausi – nuo visiško neveikimo iki keisto, netolygaus sukimosi.

Elektroninės plokštės nekenčia drėgmės ir perkaitimo. Jei gręžtuvas buvo naudojamas drėgnoje aplinkoje arba ilgai dirbo su didelėmis apkrovomis, elektronika gali sugesti. Kartais problema būna kondensatoriuose, kurie laikui bėgant praranda talpą, kartais – tranzistoriuose ar kituose komponentuose.

Diagnostika čia jau sudėtingesnė ir reikalauja specialių žinių bei įrangos. Jei įtariate elektronikos problemą, o patys neturite patirties su elektronika – geriau kreiptis į servisą. Bandymas taisyti savaip gali tik pabloginti situaciją arba net būti pavojingas.

Ką daryti pirmiausiai ir kaip išvengti problemų ateityje

Taigi, jūsų gręžtuvas nebesuka stipriai. Pirmas žingsnis – nesipiktinti ir nesvaidyti įrankio į kampą. Pradėkite nuo paprasčiausių dalykų: patikrinkite, ar maitinimo laidas ir kištukas tvarkoje, ar ilgintuvas tinkamas, ar elektros tinkle yra įtampa. Skamba juokingai, bet kartais problema būna tikrai tokia paprasta.

Jei su elektra viskas gerai, atjunkite gręžtuvą ir apžiūrėkite išoriškai. Ar ventiliacijos angos neužsikimšusios? Ar korpusas nepažeistas? Ar nėra degėsių ar kitų keistų kvapų? Jei turite patirties, galite atsukti ir pažiūrėti į šepetėlius – tai dažniausiai lengviausia problema spręsti.

Dėl profilaktikos – gręžtuvą reikia prižiūrėti. Periodiškai valyti nuo dulkių, laikyti sausoje vietoje, nenaudoti viršijant rekomenduojamas apkrovas. Jei gręžiate betoną ar kitą dulkėjančią medžiagą, darykite pertraukėles, kad variklis nespėtų perkaisti. Naudokite tinkamus grąžtus ir neprievartaukite – jei gręžtuvas sunkiai eina, gal grąžtas atbukęs arba medžiaga per kieta?

Dar vienas patarimas – jei gręžtuvas su akumuliatoriumi, įsitikinkite, kad baterija pilnai įkrauta. Senėjančios baterijos nebelaiko įkrovos taip gerai ir gali duoti per mažą įtampą, dėl ko gręžtuvas sukasi silpnai. Tai ypač pastebima žiemą, kai šaltis papildomai sumažina baterijos efektyvumą.

Elektriniai gręžtuvai, kaip ir bet kuri technika, turi savo tarnavimo laiką. Jei įrankis jau senas, intensyviai naudotas ir pradeda rodyt silpnumo ženklus – gal laikas pagalvoti apie naują? Kartais bandymas gaivinти seną gręžtuvą kainuoja daugiau nei naujo įsigijimas, ypač dabar, kai rinkoje pilna įvairių variantų įvairioms kišenėms.

Bet jei gręžtuvas dar gana naujas arba turi sentimentinę vertę, o problema atrodo išsprendžiama – kodėl gi ne? Šepetėlių komplektas kainuoja keliolika eurų, išvalymas nieko nekainuoja, o pasitenkinimas, kai suremontavai daiktą savo rankomis – neįkainojamas. Tik žinokite savo ribas ir nesikiškit į tai, kas gali būti pavojinga ar reikalauja specialių žinių. Elektra – ne juokai, o besisukantys mechanizmai taip pat gali sužeisti, jei neatsargiai elgsitės.