Focusrite Scarlett garso sąsajos preamp stiprintuvai

Kas tie preamp’ai ir kodėl jie tokie svarbūs

Kai pirmą kartą laikote rankose Focusrite Scarlett garso sąsają, greičiausiai labiausiai domina, kaip greitai galėsite pradėti įrašinėti. Bet jei sustotumėte minutei ir pagalvotumėte, kas vyksta tame raudoname dėžutėje, suprastumėte, kad didžioji dalis magijos slypi būtent preamp stiprintuvuose. Šie nedideli elektroniniai mazgai yra tarsi tiltas tarp jūsų mikrofono ir kompiuterio – jie paima silpną, beveik negirdimą signalą ir paverčia jį kažkuo, su kuo gali dirbti skaitmeninė įranga.

Mikrofonai, ypač kondensatoriniai ar dinaminiai studijiniai modeliai, generuoja itin mažos įtampos signalą. Kalbame apie milivolto dalis. Tokį signalą tiesiogiai paduoti į analoginį-skaitmeninį keitiklį būtų tas pats, kas bandyti fotografuoti beveik tamsoje be blykstės. Preamp stiprintuvas pakelia šį signalą iki linijinio lygio – maždaug iki 1-2 voltų, priklausomai nuo nustatymo. Ir čia prasideda tikrasis menas.

Focusrite Scarlett serija naudoja tai, ką kompanija vadina ISA mikrofono preamp technologija. ISA – tai legendiniai Focusrite konsolių stiprintuvai, kuriuos kūrė pats įmonės įkūrėjas Rupert Neve bendradarbis – Focusrite inžinieriai. Nors Scarlett modeliuose nėra tikslios ISA analogijos (tai būtų per brangu masinio gamybos produktui), pagrindinė filosofija išlieka ta pati: švarus, skaidrus, tikslus garsas su minimaliomis iškraipomis.

Kaip veikia Scarlett preamp grandinė

Kai įjungiate mikrofoną į Scarlett XLR lizdą ir pasukate Gain rankenėlę, įvyksta keletas dalykų vienu metu. Pirma, jei naudojate kondensatorinį mikrofoną, jums reikia įjungti 48V fantominį maitinimą. Tas mažas raudonas mygtukas su žaibo simboliu siunčia 48 voltus per tą patį XLR kabelį atgal į mikrofoną, kuris be šio maitinimo tiesiog neveiks.

Pats stiprinimo procesas vyksta keliais etapais. Pirmas laipsnis – tai įėjimo transformatorius arba elektroninis ekvivalentas (priklausomai nuo modelio). Čia signalas yra subalansuojamas ir apsaugomas nuo elektromagnetinių trukdžių. Scarlett naudoja diskretinę įėjimo grandinę, o ne vieną integruotą mikroschemą – tai reiškia, kad signalas keliauja per atskirus tranzistorius ir kitus komponentus, kurie kruopščiai parinkti dėl jų garsinių savybių.

Antrasis etapas – tai pats stiprinimas. Čia GAIN rankenėlė kontroliuoja, kiek kartų signalas bus sustiprintas. Scarlett preamp’ai gali suteikti iki 56 dB stiprinimo, o kai kuriuose naujesniuose modeliuose – net iki 69 dB. Tai daugiau nei pakankamai net tyliausiems dinaminiams mikrofonams, tokiems kaip Shure SM7B, kuris garsėja tuo, kad „ryja” signalą ir reikalauja daug stiprinimo.

Trečias aspektas – tai impedanso derinimas. Skirtingi mikrofonai turi skirtingą išėjimo impedansą, ir preamp įėjimo impedansas turi būti tinkamas, kad signalas persiduotų optimaliai. Scarlett naudoja standartinį mikrofonų įėjimo impedansą apie 3 kΩ, kas puikiai dera su dauguma studijinių mikrofonų.

Air režimas – Focusrite triukas skaidrumo mėgėjams

Vienas iš įdomiausių Scarlett preamp ypatumų yra „Air” funkcija, kuri atsirado nuo trečios kartos modelių. Kai paspaudžiate tą nedidelį mygtuką su debesėlio ikona, jūsų garsas tarsi atsiveria, įgauna daugiau oro ir skaidrumo aukštose dažnių juostose.

Bet kas iš tikrųjų vyksta? Air režimas nėra paprastas ekvalaizeris. Tai analoginė grandinė, kuri emuliuoja klasikinių Focusrite ISA konsolių transformatorių elgseną. Konkrečiai – ji prideda subtilų pakilimą apie 10-15 kHz srityje, bet daro tai labai muzikiniu būdu, naudodama ne EQ filtrą, o impedanso pakeitimus grandinėje. Rezultatas – vokalas ar akustinė gitara skamba tarsi įrašyta per daug brangesnę įrangą.

Ar reikia naudoti Air visada? Tikrai ne. Kai įrašinėjate būgnus ar bas gitarą, šis efektas dažniausiai nereikalingas. Bet vokalui, akustinei gitarai, styginių instrumentams – tai gali būti tas mažas skirtumas, kuris padaro jūsų įrašą profesionalesniu. Aš asmeniškai naudoju Air beveik visiems vokaliniams įrašams, bet visada patikrinu su ir be, nes kartais natūralesnis skambesys būna geresnis pasirinkimas.

Kokybės klausimas: ar Scarlett preamp’ai tikrai geri?

Internete rasite begalę diskusijų, ar Scarlett preamp’ai yra „pakankamai geri” profesionaliam darbui. Atsakymas priklauso nuo to, ką reiškia „profesionalus darbas”. Jei kalbame apie techninę kokybę – triukšmo lygį, dinaminį diapazoną, iškraipymus – Scarlett stiprintuvai yra puikūs. Jų savitasis triukšmas (EIN – Equivalent Input Noise) yra apie -128 dBu, kas yra labai geras rezultatas šios kainos kategorijoje.

Dinaminį diapazoną Scarlett sąsajos pasiekia apie 110-120 dB, priklausomai nuo modelio. Tai reiškia, kad skirtumas tarp tyliausio ir garsiausio garso, kurį įranga gali užfiksuoti be iškraipymų, yra milžiniškas. Praktiškai tai reiškia, kad galite įrašinėti ir šnabždesį, ir riksmą, ir visa bus švaru.

THD (Total Harmonic Distortion) – bendrosios harmoninės iškraipos – yra mažesnės nei 0.001%. Tai reiškia, kad preamp prideda beveik nematomą kiekį papildomų harmonikų prie originalaus signalo. Kai kurie inžinieriai netgi sako, kad Scarlett yra „per švarus” – jiems trūksta to šilto, analoginio „spalvingumo”, kurį duoda vintažiniai preamp’ai. Bet tai skonio klausimas.

Lyginant su brangesne įranga, pavyzdžiui, Universal Audio Apollo ar Audient iD serija, Scarlett gali šiek tiek atsilikti tame subtiliame „muziškume” – kaip signalas reaguoja į permoduliacijas, kaip skamba harmonikos. Bet ar tai reiškia, kad Scarlett yra blogas? Absoliučiai ne. Daugelis profesionalių įrašų buvo padaryti su Scarlett, ir niekas negalėtų pasakyti klausydamasis.

Praktiniai patarimai dirbant su Scarlett preamp

Pirmasis ir svarbiausias dalykas – mokėkite nustatyti teisingą stiprinimo lygį. Daugelis pradedančiųjų daro klaidą, nustatydami per didelį GAIN, manydami, kad garsesnis signalas yra geresnis. Iš tikrųjų jums reikia, kad garsiausios jūsų įrašo dalys pasiektų maždaug -18 dB iki -12 dB jūsų DAW programoje. Tai palieka pakankamai „headroom” – vietos dinamikai, ir užtikrina, kad nesukursite skaitmeninių iškraipymų (clipping).

Scarlett turi labai patogų LED indikatorių žiedą aplink GAIN rankenėlę. Žalias – gerai, geltonas – artėjate prie limito, raudonas – per daug, mažinkite. Bet štai triukas: tas raudonas indikatorius rodo, kad signalas yra per stiprus analoginėje dalyje, dar prieš A/D keitiklį. Tai reiškia, kad jei matote raudoną, jūs jau sugadinote signalą, ir jokia programinė įranga to nepataisys. Visada geriau įrašyti šiek tiek tyliau ir paskui pakelti programiškai, nei iškraipyti analoginį signalą.

Antras patarimas – naudokite tinkamą mikrofoną savo preamp galimybėms. Jei turite Scarlett Solo ar 2i2, kurie turi standartinį 56 dB stiprinimą, venkit itin mažo jautrumo mikrofonų, tokių kaip minėtas Shure SM7B. Taip, galėsite jį naudoti, bet teks sukti GAIN beveik iki maksimalaus, ir tada gali pasirodyti daugiau savitojo triukšmo. Tokiems mikrofonams geriau tinka Scarlett 4i4 ar aukštesni modeliai su didesniu stiprinimu, arba papildomas Cloudlifter tipo inline preamp.

Dar vienas dalykas – kambario akustika. Net geriausi preamp’ai pasaulyje nepadės, jei įrašinėjate kambaryje su blogomis akustinėmis savybėmis. Scarlett preamp’ai yra tokie skaidrūs, kad užfiksuos visus atspindžius, aidas ir foninį triukšmą. Investuokite į bent minimalų akustinį apdorojimą – absorbentus, difuzorius ar bent jau įrašinėkite su užuolaidomis ir minkštais baldais aplinkui.

Skirtumai tarp skirtingų Scarlett modelių preamp’ų

Ne visi Scarlett preamp’ai yra vienodi, nors jie visi naudoja panašią technologiją. Pirmosios kartos Scarlett (raudonos metalinės dėžutės be skaičiaus pavadinime) turėjo gerus, bet šiek tiek triukšmingesnius preamp’us. Antrosios kartos (su „2nd Gen” užrašu) pagerino dinaminį diapazoną ir sumažino triukšmą.

Trečiosios kartos Scarlett (dabartiniai modeliai su atnaujintu dizainu) įvedė Air režimą ir dar labiau patobulino preamp specifikacijas. Jie taip pat turi didesnį stiprinimo rezervą – iki 69 dB kai kuriuose modeliuose, palyginti su 56 dB ankstesnėse kartose. Tai didelis skirtumas, jei dirbate su tyliais šaltiniais.

Aukštesnės klasės modeliai, tokie kaip Scarlett 18i20 ar Clarett serija, turi dar geresnius preamp’us su mažesniu triukšmo lygiu ir didesniu dinaminiu diapazonu. Clarett naudoja tikrus ISA transformatorius, o ne jų emuliacijas, todėl jų skambesys yra šiek tiek šiltesnis ir „analogiškesnis”. Bet ar tas skirtumas verta papildomų pinigų? Jei esate pradedantysis ar vidutinio lygio naudotojas, greičiausiai ne.

Įdomus faktas: visi Scarlett preamp’ai naudoja tuos pačius pagrindinius komponentus, tik aukštesnėse serijose jie yra kruopščiau atrenkami (tai vadinama „binning” procesu) ir turi geresnius papildomus komponentus grandinėje. Tai kaip automobilių gamyboje – tas pats variklis, bet skirtingas tuning’as.

Kai preamp nepakanka: papildomi sprendimai

Kartais Scarlett preamp gali būti nepakankamas specifinėms situacijoms. Pavyzdžiui, jei įrašinėjate labai tylų šaltinį, tokį kaip akustinė gitara su tyliu pickup’u, arba naudojate ribbon mikrofoną su labai mažu išėjimu. Tokiais atvejais galite svarstyti papildomus sprendimus.

Vienas populiariausių – tai inline preamp’ai, tokie kaip Cloudlifter CL-1 ar Triton Audio FetHead. Šie nedideli įrenginiai jungiami tarp mikrofono ir Scarlett, ir prideda papildomus 20-25 dB švarios stiprinimo, naudodami fantominį maitinimą kaip energijos šaltinį. Tai leidžia jums naudoti Scarlett GAIN žemesnėse pozicijose, kur savitasis triukšmas yra mažiausias.

Kitas variantas – išorinis preamp. Jei turite biudžetą, galite įsigyti atskirą preamp, tokį kaip Golden Age Pre-73 ar Warm Audio WA12, ir jį prijungti prie Scarlett linijinio įėjimo. Tokiu būdu naudojate išorinį preamp stiprinimui ir spalvingumui, o Scarlett lieka tik kaip A/D keitiklis. Tai gali labai pagerinti jūsų garso kokybę, bet reikalauja papildomų investicijų ir žinių.

Bet dauguma naudotojų niekada neprireiks tokių papildomų sprendimų. Standartiniai Scarlett preamp’ai yra daugiau nei pakankami 90% įrašymo situacijų. Problema dažniau būna ne įrangoje, o mikrofonų pasirinkime, kambario akustikoje ar įrašymo technikos trūkume.

Ką reikia žinoti apie Scarlett preamp priežiūrą ir ilgaamžiškumą

Vienas iš Scarlett stiprybių – tai patikimumas. Šios garso sąsajos yra sukurtos kasdieniam naudojimui ir gali tarnauti daugelį metų be problemų. Preamp grandinės yra gana paprastos ir neturi daug komponentų, kurie galėtų sugesti. Dažniausios problemos būna ne su pačiais preamp’ais, o su mechaniniais elementais – GAIN rankenėlėmis ar įėjimo lizdais.

Jei pastebite, kad GAIN rankenėlė pradeda „traškėti” ar duoti netolygų stiprinimą, tai dažniausiai reiškia, kad potenciometras susidėvėjo. Tai gana paprasta problema, kurią gali išspręsti bet kuris elektronikos remonto specialistas. Focusrite naudoja geros kokybės ALPS potenciometrus, bet po kelių metų intensyvaus naudojimo jie gali reikalauti valymo ar keitimo.

XLR lizdai taip pat gali su laiku atsipalaiduoti, ypač jei dažnai kišate ir traukiate kabelius. Jei pastebite, kad mikrofonas pradeda „traškėti” ar dingti signalas, pirma patikrinkite kabelį, o jei problema išlieka – gali būti, kad reikia pakeisti lizdą. Tai nėra brangi procedūra, bet geriau ją pavesti profesionalams, nes reikia išardyti įrenginį.

Vienas paprastas būdas pratęsti jūsų Scarlett gyvavimo laiką – laikyti jį švarų ir sausą. Dulkės gali kauptis lizdų viduje ir sukelti kontakto problemas. Kartą per kelis mėnesius švelniai išpūskite dulkes suslėgtu oru (ne per stipriai!). Ir niekada nelaikykite garso sąsajos drėgnoje aplinkoje – elektronika ir drėgmė yra priešai.

Kodėl Scarlett preamp’ai tapo industrijos standartu namų studijose

Jei pažvelgtumėte į dešimt atsitiktinių namų studijų, greičiausiai bent penkiose rastumėte raudoną Focusrite dėžutę. Tai nėra atsitiktinumas. Scarlett serija puikiai subalansuoja kainą, kokybę ir funkcionalumą – tą šventąją trejybę, kurios ieško kiekvienas pradedantis ar vidutinio lygio garso inžinierius.

Preamp’ai čia atlieka svarbų vaidmenį. Jie nėra geriausi pasaulyje, bet yra pakankamai geri, kad profesionaliai galėtumėte dirbti. Jie nėra pigiausi, bet yra prieinami daugumai. Ir svarbiausia – jie yra patikimi ir nuoseklūs. Kai perkate Scarlett, žinote, ką gausite. Nėra staigmenų, nėra paslėptų trūkumų.

Focusrite taip pat nuolat tobulina savo produktus. Kiekviena nauja Scarlett karta atsineša pagerinimus – mažesnį triukšmą, didesnį dinaminį diapazoną, naujas funkcijas kaip Air režimas. Bet svarbiausia, kad jie išlaiko kainų lygį prieinamą. Trečios kartos Scarlett 2i2 kainuoja panašiai kaip pirmosios kartos modelis prieš dešimtmetį, bet siūlo gerokai geresnę kokybę.

Dar viena priežastis – ekosistema. Scarlett puikiai veikia su visomis populiariausiomis DAW programomis, turi puikius tvarkykles Windows ir Mac sistemoms, o Focusrite Control programinė įranga leidžia tiksliai kontroliuoti visus parametrus. Kai kurie konkurentai turi geresnę aparatinę įrangą, bet jų programinė dalis yra košmaras.

Galiausiai, Scarlett preamp’ai yra puikus mokymosi įrankis. Jie pakankamai skaidrūs, kad išgirstumėte tikruosius savo mikrofonų ir kambario skirtumus. Jie moko jus teisingai nustatyti stiprinimo lygius, suprasti signalo kelią, eksperimentuoti su skirtingais šaltiniais. Kai vėliau pereisite prie brangesnės įrangos, visos šios žinios bus aktualios, nes pagrindiniai principai išlieka tie patys.

Taigi, ar Focusrite Scarlett preamp’ai yra tobuli? Ne. Ar jie yra geriausi už savo kainą? Greičiausiai taip. Ar jie leis jums sukurti profesionalios kokybės įrašus? Absoliučiai, jei mokėsite jais naudotis. Ir galiausiai, ar verta į juos investuoti? Jei tik pradedate savo kelionę garso įrašymo pasaulyje arba ieškote patikimo darbo arklio namų studijai – Scarlett su savo preamp’ais bus vienas geriausių sprendimų, kuriuos galite priimti.