BIOS/UEFI nustatymų optimizavimas kompiuterio spartai pagerinti

BIOS ir UEFI: kompiuterio širdies valdymo centras

Daugelis kompiuterio naudotojų niekada neužsuka į BIOS ar UEFI aplinką, nors būtent čia slypi nemažai galimybių pagerinti sistemos spartą. Šios aplinkos – tai pirmosios programos, kurios paleidžiamos įjungus kompiuterį, dar prieš operacinei sistemai pradedant krauti. Jos kontroliuoja fundamentalius kompiuterio aparatinės įrangos parametrus ir gali turėti reikšmingą įtaką bendram sistemos veikimui.

Šiuolaikiniuose kompiuteriuose tradicinį BIOS (Basic Input/Output System) keičia modernesnė UEFI (Unified Extensible Firmware Interface) sistema, tačiau principai išlieka panašūs. Nors gamykliniai nustatymai dažniausiai užtikrina stabilų darbą, tikslingas šių nustatymų keitimas gali atnešti apčiuopiamos naudos sistemos spartai, ypač entuziastams ir pažengusiems naudotojams.

Kaip patekti į BIOS/UEFI nustatymų meniu

Prieš pradedant eksperimentuoti su nustatymais, reikia žinoti, kaip patekti į BIOS/UEFI aplinką. Skirtingų gamintojų kompiuteriuose naudojami skirtingi klavišai:

Dell kompiuteriuose – F2 arba F12
HP – F10 arba ESC
Lenovo – F1, F2 arba Fn + F2
ASUS – F2 arba Delete
Acer – F2 arba Delete
MSI – Delete

Jei naudojate Windows 10 ar 11, galite patekti į UEFI ir per operacinę sistemą: Nustatymai → Atnaujinimas ir sauga → Atkūrimas → Išplėstinis paleidimas → Trikčių šalinimas → Išplėstiniai parametrai → UEFI programinės aparatinės įrangos nustatymai.

Prieš keičiant bet kokius nustatymus, rekomenduoju nusifotografuoti ar užsirašyti esamus parametrus – taip lengviau grįšite prie pradinės konfigūracijos, jei kiltų problemų.

Procesorių optimizavimo galimybės

Procesorius – kompiuterio smegenys, todėl jo nustatymų optimizavimas gali duoti didžiausią naudą sistemos spartai. Štai pagrindiniai parametrai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:

Taktinio dažnio didinimas (Overclocking)

Jei turite „atrakintą” procesorių (pvz., Intel modeliai su „K” raide pavadinime arba daugelis AMD Ryzen procesorių) ir tinkamą pagrindinę plokštę, galite padidinti procesoriaus taktinį dažnį. BIOS/UEFI aplinkoje ieškokite nustatymų, pavadintų:

CPU Ratio/Multiplier
CPU Core Ratio
CPU Frequency

Taktinio dažnio didinimą rekomenduoju atlikti nedideliais žingsniais (po 0,1-0,2 GHz), po kiekvieno pakeitimo tikrinant sistemos stabilumą. Nepamirškite, kad didesnis dažnis reiškia didesnį energijos suvartojimą ir šilumos išskyrimą, todėl būtina užtikrinti tinkamą aušinimą.

Procesoriaus įtampos reguliavimas

Daugelis entuziastų ne tik didina taktinį dažnį, bet ir optimizuoja procesoriaus įtampą. Kai kuriems procesoriams gamykliniai įtampos nustatymai būna pertekliniai, todėl juos sumažinus galima pasiekti mažesnį energijos suvartojimą ir žemesnę temperatūrą, išlaikant tą patį našumą.

BIOS/UEFI aplinkoje ieškokite nustatymų:

CPU Core Voltage
CPU Vcore
Dynamic Vcore

Įtampos mažinimas (undervolting) yra subtilus procesas – per daug sumažinus, sistema taps nestabili, todėl rekomenduoju mažinti po 0,01-0,02V žingsnius ir kiekvieną kartą tikrinti stabilumą su apkrovos testais (pvz., Prime95, AIDA64).

Atminties (RAM) optimizavimas

Operatyvioji atmintis turi tiesioginę įtaką sistemos našumui, ypač daugiagijėse užduotyse ir žaidimuose. Štai kaip galite optimizuoti RAM veikimą per BIOS/UEFI:

XMP/DOCP profilių įjungimas

Daugelis šiuolaikinių RAM modulių gali veikti didesniu dažniu nei numatytasis (dažniausiai 2133 MHz ar 2400 MHz), tačiau šiam potencialui išnaudoti reikia įjungti specialius profilius:

Intel sistemose – XMP (Extreme Memory Profile)
AMD sistemose – DOCP (Direct Overclock Profile) arba AMP (AMD Memory Profile)

Šie profiliai automatiškai nustato optimalius dažnio, laikinių parametrų ir įtampos nustatymus pagal gamintojo specifikacijas. BIOS/UEFI aplinkoje ieškokite nustatymų sekcijose, pavadintose „Memory”, „RAM”, „DRAM Configuration” ir pan.

Atminties laikinių parametrų (Timings) optimizavimas

Pažengusiems naudotojams rekomenduoju peržiūrėti ir atminties laikinius parametrus. Pagrindiniai iš jų, dažnai žymimi kaip CL-tRCD-tRP-tRAS (pvz., 16-18-18-36), nusako, kiek taktų užtrunka įvairios atminties operacijos. Mažesni skaičiai reiškia greitesnį veikimą.

Laikinių parametrų optimizavimas yra sudėtingesnis procesas nei XMP įjungimas ir reikalauja daugiau žinių. Jei nuspręsite juos keisti rankiniu būdu, rekomenduoju:

Užsirašyti originalius parametrus
Keisti po vieną parametrą vienu metu
Po kiekvieno pakeitimo tikrinti sistemos stabilumą su specializuotomis programomis (pvz., MemTest86)

Įkrovimo (Boot) parametrų optimizavimas

Kompiuterio įkrovimo laiką galima reikšmingai sutrumpinti optimizuojant BIOS/UEFI nustatymus:

Fast Boot režimo įjungimas

Daugelis šiuolaikinių pagrindinių plokščių turi „Fast Boot” arba „Ultra Fast Boot” funkciją, kuri pagreitina įkrovimo procesą, praleisdama kai kuriuos diagnostinius testus ir sumažindama inicializavimo laiką. Šį nustatymą paprastai rasite „Boot” arba „Advanced” sekcijoje.

Atkreipkite dėmesį, kad įjungus Fast Boot gali būti sunkiau patekti į BIOS/UEFI aplinką įkrovimo metu, nes sistema praleidžia įprastą laukimo periodą. Tokiu atveju naudokite anksčiau minėtą metodą per Windows nustatymus.

Įkrovimo prioritetų optimizavimas

Peržiūrėkite ir optimizuokite įkrovimo įrenginių prioritetus (Boot Order). Įsitikinkite, kad pirmoje vietoje yra diskas, kuriame įdiegta operacinė sistema. Pašalinkite iš sąrašo nenaudojamus įrenginius (pvz., optinį diską, jei jo nenaudojate).

Taip pat verta išjungti nenaudojamus įrenginius ir prievadus (pvz., COM, LPT prievadus, nenaudojamus SATA kontrolerius), nes jų inicializavimas užima papildomą laiką.

Diskų posistemės optimizavimas

Diskų veikimo režimas turi didelę įtaką bendram sistemos našumui, ypač įkrovimo ir programų paleidimo greičiui:

SATA režimo nustatymas

Jei naudojate SSD diską, įsitikinkite, kad SATA kontrolerio režimas nustatytas į AHCI (Advanced Host Controller Interface), o ne IDE. AHCI režimas užtikrina geresnes SSD charakteristikas, įskaitant NCQ (Native Command Queuing) palaikymą.

Jei turite NVMe SSD, patikrinkite, ar PCIe režimas nustatytas į Gen3 arba Gen4 (priklausomai nuo jūsų disko ir pagrindinės plokštės palaikymo).

RAID konfigūracija

Jei naudojate kelis diskus, galite apsvarstyti RAID konfigūracijos galimybes:

RAID 0 – duomenys paskirstomi tarp kelių diskų, kas padidina skaitymo/rašymo greitį, tačiau sumažina patikimumą
RAID 1 – duomenys dubliuojami keliuose diskuose, kas padidina patikimumą, bet nepadidina greičio
RAID 5/10 – sudėtingesnės konfigūracijos, subalansuojančios greitį ir patikimumą

RAID konfigūracija atliekama BIOS/UEFI aplinkoje, dažniausiai specializuotame RAID kontrolerio meniu, kuris gali būti pasiekiamas įkrovimo metu paspaudus tam tikrą klavišų kombinaciją (pvz., Ctrl+I Intel sistemose).

Energijos valdymo optimizavimas

Energijos valdymo nustatymai gali turėti reikšmingos įtakos sistemos našumui, ypač nešiojamuosiuose kompiuteriuose:

C-States ir P-States

Šiuolaikiniai procesoriai turi įvairius energijos taupymo režimus, vadinamus C-States (kai procesorius neaktyvus) ir P-States (kai procesorius aktyvus, bet veikia skirtingais galios lygiais).

Maksimaliam našumui galite išjungti gilesnius C-States režimus (C3, C6, C7), tačiau tai padidins energijos suvartojimą. Nešiojamuosiuose kompiuteriuose rekomenduoju palikti šiuos režimus įjungtus, nebent turite konkrečių priežasčių juos išjungti.

High Performance režimas

Daugelis pagrindinių plokščių turi iš anksto nustatytus energijos valdymo profilius. Maksimaliam našumui rinkitės „High Performance”, „Performance” arba panašiai pavadintą profilį. Šie profiliai dažniausiai randami „Power Management” arba „CPU Configuration” sekcijose.

Atkreipkite dėmesį, kad aukštesnio našumo režimai paprastai reiškia didesnį energijos suvartojimą ir šilumos išskyrimą, todėl stacionariems kompiuteriams su geru aušinimu jie tinka labiau nei nešiojamiesiems.

Technologinė alchemija: nustatymų derinimas ir testavimas

BIOS/UEFI nustatymų optimizavimas nėra vienkartinis procesas – tai labiau panašu į alchemiją, kur bandymų ir klaidų keliu ieškoma tobulo balanso tarp našumo, stabilumo ir temperatūros. Kiekvienas kompiuteris yra unikalus, net ir identiškos specifikacijos sistemose gali būti skirtumų dėl gamybos tolerancijų ir komponentų kokybės.

Po kiekvieno reikšmingesnio pakeitimo būtina atlikti stabilumo testus. Tam naudokite specializuotas programas:

Prime95 arba AIDA64 – procesoriaus apkrovai ir stabilumui tikrinti
MemTest86 – operatyviosios atminties stabilumui tikrinti
CrystalDiskMark – diskų našumui matuoti
3DMark arba Unigine Heaven – bendram sistemos našumui tikrinti

Taip pat stebėkite temperatūras su programomis kaip HWMonitor ar HWiNFO. Procesorių temperatūros neturėtų viršyti 85-90°C ilgalaikėje apkrovoje, o idealu būtų išlaikyti jas žemiau 80°C.

Galiausiai, nepamirškite, kad BIOS/UEFI atnaujinimai gali atnešti naujų optimizavimo galimybių ir išspręsti esamas problemas. Reguliariai tikrinkite, ar jūsų pagrindinės plokštės gamintojas nėra išleidęs naujų BIOS/UEFI versijų.

Optimizuodami BIOS/UEFI nustatymus, jūs ne tik pagerinsite kompiuterio spartą, bet ir geriau suprasite savo sistemos veikimą. Tai – investicija į žinias, kuri atsipirks kiekvieną kartą naudojantis kompiuteriu.