Kodėl namų kino sistema neatkuria DTS

Kas yra DTS ir kodėl tai svarbu

Pirmiausia reikia suprasti, kad DTS (Digital Theater Systems) – tai garso kodavimo formatas, kuris kine ir namų kino sistemose atsakingas už daugiakanalį erdvinį garsą. Jei jūsų namų kino sistema neatkuria DTS garso takelio, greičiausiai žiūrėdami filmą girdite tik stereofoninį garsą arba visai negirdite garso. Tai ypač aktualu, kai žiūrite Blu-ray diskus ar aukštos kokybės skaitmeninį turinį, nes daugelis filmų pagrindinį garso takelį pateikia būtent DTS formatu.

DTS atsirado dar 1993 metais kaip alternatyva Dolby Digital formatui. Šis formatas naudoja mažesnę kompresiją nei Dolby Digital, todėl teoriškai turėtų skambėti geriau, nors praktikoje skirtumas ne visada akivaizdus. Svarbu tai, kad DTS tapo labai populiarus – daugelis filmų turi DTS garso takelius, o kai kurie net tik DTS, be kitų alternatyvų.

Pagrindinės priežastys, kodėl sistema neatkuria DTS

Dažniausiai problema slypi ne pačiame garso formате, o jūsų įrangos suderinamume ir nustatymuose. Pirmiausia patikrinkite, ar jūsų AV stiprintuvas ar namų kino sistema iš viso palaiko DTS formatą. Tai gali atrodyti akivaizdu, bet daugelis pigesnių sistemų, ypač senesnių modelių, tiesiog neturi DTS dekodavimo galimybės. Paprastai ant įrenginio turėtų būti DTS logotipas, o specifikacijose – aiškiai nurodyta DTS palaikymo informacija.

Kita dažna problema – HDMI kabelio pralaidumas. Jei naudojate seną HDMI kabelį, jis gali neperduoti aukštos kokybės garso signalų. HDMI 1.3 ir ankstesnės versijos kartais turi problemų su naujesniais DTS formatais, tokiais kaip DTS-HD Master Audio. Nors kabelis atrodo visiškai normalus ir vaizdas perduodamas puikiai, garso duomenų srautas gali būti per didelis senesniam standartui.

Trečia priežastis – neteisingi nustatymai garso šaltinyje. Jei naudojate Blu-ray grotuvą, televizorių ar žaidimų konsolę, reikia patikrinti garso išvesties nustatymus. Daugelis įrenginių pagal nutylėjimą bando konvertuoti visą garsą į PCM arba Dolby Digital, nes tai universalesni formatai. Tokiu atveju DTS signalas tiesiog nepasieks jūsų stiprintuvo.

Kaip veikia garso perdavimas iš šaltinio į stiprintuvą

Supratimas, kaip keliauja garso signalas, padeda diagnozuoti problemą. Kai įdedate Blu-ray diską ar paleidžiate filmą iš kito šaltinio, įrenginys nuskaito prieinamų garso takelių sąrašą. Paprastai filmų diskuose būna keli variantai: DTS-HD Master Audio, Dolby TrueHD, Dolby Digital, DTS Core ir pan.

Jūsų grotuvas turi nuspręsti, kurį formatą siųsti toliau. Jei grotuve nustatyta „Bitstream” arba „Auto” garso išvesties režimas, jis turėtų perduoti originalų DTS signalą be jokių pakeitimų tiesiai į stiprintuvą. Stiprintuvas tada atpažįsta DTS formatą ir jį dekoduoja. Tačiau jei grotuve pasirinktas „PCM” režimas, grotuvas pats dekoduoja DTS ir išsiunčia jau nesuglaudintą daugiakanalį PCM garsą.

Problema atsiranda tada, kai kažkurioje grandyje įvyksta nesuderinamumas. Pavyzdžiui, jūsų televizorius gali priimti HDMI signalą iš grotuvo, bet per HDMI ARC (Audio Return Channel) grąžinti į stiprintuvą tik stereofoninį garsą arba Dolby Digital, nes televizorius nepalaiko DTS perdavimo per ARC. Tai labai dažna problema.

Televizoriaus vaidmuo garso perdavime

Daugelis žmonių padarę klaidą prijungia visus šaltinius prie televizoriaus, o tada bando garsą perduoti į stiprintuvą per HDMI ARC arba optinį kabelį. Problema ta, kad dauguma televizorių tiesiog nepalaiko DTS formato perdavimo. Tai ne techninė kliūtis, o verslo sprendimas – televizorių gamintojai nenori mokėti licencijos mokesčių DTS kompanijai už formatą, kurį dauguma žmonių vis tiek nenaudoja.

Rezultatas – net jei jūsų Blu-ray grotuvas siunčia DTS signalą į televizorių, televizorius jį arba ignoruoja (ir girdite tik tylą), arba automatiškai perjungia į kitą prieinamą garso takelį, paprastai Dolby Digital arba stereo. Kai kurie televizoriai net nerodo jokio įspėjimo apie tai.

Sprendimas paprastas – prijunkite visus garso šaltinius tiesiai į AV stiprintuvą, o ne į televizorių. Stiprintuvas turėtų turėti kelis HDMI įėjimus, o vaizdas iš stiprintuvo perduodamas į televizorių per HDMI išėjimą. Taip garso signalas pasiekia stiprintuvą be jokių tarpininkų, ir DTS dekodavimas vyksta be problemų.

Optinio kabelio apribojimai

Jei naudojate optinį (Toslink) kabelį garso perdavimui, čia slypi kita problema. Optinis kabelis fiziškai negali perduoti aukštos kokybės DTS formatų, tokių kaip DTS-HD Master Audio ar DTS:X. Optinio kabelio pralaidumas apsiriboja maždaug 1,5 Mbps, o DTS-HD Master Audio gali reikalauti iki 24,5 Mbps.

Tai reiškia, kad per optinį kabelį galite perduoti tik DTS Core – suglaudintą DTS versiją, kuri skamba gerokai prasčiau nei pilna versija. Daugelis žmonių net nepastebi skirtumo, bet jei investavote į kokybišką namų kino sistemą, tikrai norėsite išgirsti pilną DTS-HD kokybę.

Optinis kabelis vis dar naudingas senesnėms sistemoms arba kai HDMI prijungimas neįmanomas, bet šiuolaikiniam namų kinui HDMI yra vienintelis protingas pasirinkimas aukštos kokybės garsui. Jei jūsų stiprintuvas turi tik optinį įėjimą, tai paaiškina, kodėl negirdite pilnos DTS kokybės.

Nustatymų labirintas įrenginiuose

Dabar pereikime prie praktinių sprendimų. Pirmiausia patikrinkite savo Blu-ray grotuvo nustatymus. Ieškokite garso nustatymų skyriaus ir raskite „Audio Output” arba panašų meniu punktą. Čia turėtų būti kelios parinktys:

Bitstream – šis režimas perduoda originalų garso formatą be jokių pakeitimų. Tai idealus variantas, jei turite gerą AV stiprintuvą su DTS palaikymu. Pasirinkite šį režimą ir įsitikinkite, kad įjungtos visos garso formato parinktys (DTS, DTS-HD, Dolby Digital, Dolby TrueHD).

PCM – šiuo režimu grotuvas pats dekoduoja garsą ir siunčia nesuglaudintą signalą. Tai veikia, bet prarandate galimybę matyti stiprintuve, koks originalus formatas buvo naudojamas, ir kartais gali būti garso vėlavimo problemų.

Auto – teoriškai turėtų automatiškai pasirinkti geriausią variantą, bet praktikoje dažnai sukelia problemų. Geriau pasirinkti Bitstream rankiniu būdu.

Jūsų stiprintuve taip pat reikia patikrinti nustatymus. Įeikite į garso nustatymų meniu ir įsitikinkite, kad DTS dekodavimas yra įjungtas. Kai kuriuose stiprintuvuose galima išjungti tam tikrus formatus, jei jų nenaudojate. Taip pat patikrinkite, ar teisingai sukonfigūruoti garsiakalbių nustatymai – jei stiprintuvas mano, kad turite tik 2.0 sistemą, jis gali atsisakyti dekoduoti daugiakanalį DTS.

Streaming platformų ypatumai

Jei žiūrite filmus per Netflix, Amazon Prime, Disney+ ar kitas streaming platformas, situacija šiek tiek kitokia. Dauguma šių platformų naudoja Dolby Digital Plus arba Dolby Atmos garsui, o DTS praktiškai nenaudoja. Tai verslo sprendimas – Dolby agresyviau įsiskverbė į streaming rinką, o DTS liko daugiau fizinių laikmenų formatu.

Tačiau kai kurios streaming platformos ir įrenginiai vis dėlto palaiko DTS. Pavyzdžiui, Plex media serveris gali transliuoti DTS garsą, jei jūsų asmeninė filmų biblioteka turi tokius failus. Kodi media centras taip pat puikiai dirba su DTS. Problema dažnai atsiranda su streaming įrenginiais – daugelis pigių Android TV priedėlių arba streaming lazdelių neperduoda DTS per HDMI, net jei failas jį turi.

Apple TV ilgą laiką turėjo problemų su DTS, bet naujesni modeliai (4K versijos) jau palaiko DTS perdavimą per HDMI. Nvidia Shield TV laikomas vienu geriausių variantų namų kino entuziastams būtent dėl to, kad palaiko visus įmanomus garso formatus, įskaitant DTS:X.

Kai viskas nustatyta teisingai, bet vis tiek neveikia

Kartais net ir atlikus visus nustatymus teisingai, DTS vis tiek neatkuriamas. Tokiu atveju verta patikrinti keletą papildomų dalykų. Pirmiausia, atnaujinkite visų įrenginių programinę įrangą. Stiprintuvų, grotuvų ir televizorių gamintojai reguliariai išleidžia atnaujinimus, kurie taiso suderinamumo problemas.

Antra, išbandykite skirtingus HDMI kabelius ir skirtingus HDMI prievadus. Kai kurie televizorių HDMI prievadai palaiko skirtingas funkcijas – dažnai tik vienas ar du prievadai palaiko HDMI ARC/eARC. Stiprintuvuose taip pat gali būti skirtumai tarp įvairių HDMI įėjimų.

Jei naudojate HDMI ARC garso grąžinimui iš televizoriaus į stiprintuvą, apsvarstykite galimybę pereiti prie HDMI eARC (enhanced Audio Return Channel). Tai naujesnis standartas, palaikantis daug didesnį duomenų srautą ir visus šiuolaikinius garso formatus. Tačiau tam reikia, kad ir televizorius, ir stiprintuvas palaikytų eARC, o ne tik paprastą ARC.

Dar vienas triukas – išjunkite visus įrenginius iš elektros tinklo minutei, tada įjunkite juos tam tikra tvarka: pirmiausia stiprintuvą, tada garso šaltinį, galiausiai televizorių. Kartais įrenginiai „užstringa” neteisingoje konfigūracijoje, ir paprastas perkrovimas išsprendžia problemą.

Kada verta susitaikyti su alternatyvomis

Jei po visų šių bandymų DTS vis tiek neveikia, turite keletą variantų. Pirma, galite tiesiog naudoti Dolby Digital garso takelius vietoj DTS. Daugelis Blu-ray diskų turi abu variantus, ir skirtumas tarp jų nėra dramatiškas, nebent turite labai aukštos klasės garso sistemą ir treniruotas ausis.

Antra, galite leisti savo grotuvui dekoduoti DTS į PCM. Taip prarandate galimybę naudoti kai kurias stiprintuvo funkcijas, tokias kaip garso režimų keitimas, bet bent jau išgirsite daugiakanalį garsą. Tai visiškai priimtinas sprendimas daugumai žmonių.

Trečia, jei jūsų įranga tikrai sena ir neturi DTS palaikymo, galbūt laikas pagalvoti apie atnaujinimą. Šiuolaikiniai AV stiprintuvai nebėra tokie brangūs, kaip anksčiau, o skirtumas garso kokybėje ir funkcionalume gali būti milžiniškas. Ieškokite modelių su bent jau HDMI 2.0 palaikymu ir visais pagrindiniais garso formatais – DTS-HD Master Audio, DTS:X, Dolby TrueHD, Dolby Atmos.

Galiausiai, jei daugiausia žiūrite streaming turinį, o ne fizinius diskus, DTS palaikymas gali būti ne toks svarbus. Kaip minėjau anksčiau, streaming platformos daugiausia naudoja Dolby formatus. Tačiau jei turite didelę Blu-ray kolekciją arba naudojate Plex su asmenine filmų biblioteka, DTS palaikymas tikrai verta investicija.

Svarbiausia – nesijaudinkite per daug. Namų kino sistema turėtų teikti malonumą, o ne sukelti stresą. Kartais geriau pasirinkti veikiantį sprendimą, net jei jis nėra teoriškai tobulas, nei valandų valandas krapštytis nustatymuose. Geras filmas su Dolby Digital garsu vis tiek skamba geriau nei puikus DTS takelis, kurio negalite išgirsti.