Neveikiančios USB jungties diagnostika ir remontas

Kai USB jungtis staiga atsisakė bendradarbiauti

Turbūt kiekvienas esame patyrę tą nemalonų momentą, kai įkišame USB laidą į kompiuterį ir… nieko. Jokio garso, jokio pranešimo, jokios reakcijos. Arba dar blogiau – kompiuteris pradeda keistai elgtis, nuolat atjunginėja įrenginį ar meta klaidos pranešimus. USB jungtys yra viena iš dažniausiai naudojamų kompiuterio dalių, todėl jų gedimai tikrai nėra retenybė.

Prieš pradedant kažką ardyti ar skambinti į servisą, verta suprasti, kad USB jungtis – tai ne tik tas metalinis lizdas, kurį matome kompiuterio korpuse. Tai visa grandinė, apimanti fizinį jungtį, lituotus kontaktus pagrindinėje plokštėje, valdiklius ir programinę įrangą. Problema gali slypėti bet kuriame iš šių elementų, todėl diagnostika kartais primena detektyvo darbą.

Pirmieji žingsniai: ar tikrai kaltas kompiuteris?

Prieš kaltinant kompiuterį, būtina įsitikinti, kad problema tikrai jo pusėje. Paimkite tą patį USB įrenginį (pelę, klaviatūrą, atmintinę) ir pabandykite jį kitame kompiuteryje ar nešiojamajame. Jei ten veikia puikiai – problema aiški. Jei neveikia niekur – galbūt gedęs pats įrenginys ar laidas.

Taip pat verta išbandyti kelias skirtingas USB jungtis kompiuteryje. Šiuolaikiniuose kompiuteriuose jų paprastai būna 4-10, ir ne visada visos prijungtos prie to paties valdiklio. Priekinės korpuso jungtys dažnai būna atskiros nuo galinių, esančių tiesiogiai pagrindinėje plokštėje. Jei veikia tik galinės, o priekinės ne – problema greičiausiai priekiniame plokštės jungtyje ar jos laidų prijungime.

Dar vienas paprastas, bet dažnai užmirštamas dalykas – perkraukite kompiuterį. Ne užmigdykite, o būtent visiškai išjunkite ir vėl įjunkite. USB valdikliai kartais „pakimba” ir jiems reikia pilno perkrovimo. Ypač tai aktualu, jei naudojate greitąjį Windows paleidimą (Fast Startup), kuris iš tikrųjų neišjungia visų aparatinės įrangos komponentų.

Programinės įrangos kaprizai

Jei fiziškai viskas atrodo gerai, bet USB jungtis vis tiek neveikia, didelė tikimybė, kad problema slypi tvarkyklėse. Windows operacinė sistema kartais sugeba taip „susipainiot” su USB tvarkyklėmis, kad net patyrę IT specialistai tik rankomis numoja.

Atidarykite įrenginių tvarkytuvą (Device Manager) – tai galite padaryti paspaudę Win+X ir pasirinkę atitinkamą punktą. Ieškokite skilties „Universal Serial Bus controllers”. Jei šalia kokio nors įrenginio matote geltoną trikampį su šauktuku – štai jūsų problema. Dešiniu pelės mygtuku spustelėkite ant problemiško įrenginio ir pasirinkite „Uninstall device”. Taip, skamba bauginančiai, bet nebijokite – perkrovus kompiuterį, Windows automatiškai bandys įdiegti tvarkykles iš naujo.

Kartais problema slypi ir USB Root Hub energijos valdyme. Windows mėgsta taupyti energiją ir gali išjungti USB jungtis, kai jos, jo manymu, nenaudojamos. Įrenginių tvarkytuve atidarykite kiekvieno USB Root Hub savybes, pereikite į „Power Management” kortelę ir atžymėkite „Allow the computer to turn off this device to save power”. Taip, reikės tai padaryti kiekvienam atskirai – varginantis darbas, bet dažnai padeda.

Fiziniai gedimai: ką galima pamatyti plika akimi

Dabar pereikime prie fizinės pusės. Paimkite žibintuvėlį ir apžiūrėkite USB jungtį. Dažnai ten galima rasti visko – nuo dulkių kamuoliukų iki sulenktos metalinės plokštelės viduje. Ta plokštelė (ji vadinama liežuvėliu) yra labai svarbi – ant jos yra kontaktai, kurie perduoda duomenis ir maitinimą.

Jei matote, kad liežuvėlis sulenktas į viršų ar apskritai atplėštas – tai rimta problema. Tokią jungtį galima pabandyti atsargiai ištiesinti plonais replėmis ar adatėle, bet tai labai delikatus darbas. Per daug jėgos ir galite visiškai ją sunaikinti. Jei neturite patirties su tokiais smulkmenų remontais, geriau nerizikuokite.

Dulkes galima išpūsti suslėgtu oru arba atsargiai išvalyti medvilniniu pagaliuku, suvilgytu izopropilo alkoholiu. Tik įsitikinkite, kad kompiuteris išjungtas ir alkoholis visiškai išgaravo prieš vėl jungiant maitinimą. Vanduo ar kiti skysčiai čia tikrai netinka – jie gali sukelti trumpąjį jungimą.

Kai problema giliau nei atrodo

Jei išorinė jungtis atrodo tvarkingai, bet vis tiek neveikia, problema gali būti lituotose vietose pagrindinėje plokštėje. Tai ypač aktualu priekinėms korpuso jungtims, kurios prijungiamos prie pagrindinės plokštės laidais. Tie laidai ir jų jungtys gali atsitraukti, ypač jei kompiuteris buvo keliamas ar transportuojamas.

Norėdami tai patikrinti, reikės atidaryti kompiuterio korpusą. Prieš tai būtinai išjunkite kompiuterį iš elektros ir palaukite kelias minutes. Suraskite laidus, einančius nuo priekinių USB jungčių – jie paprastai pažymėti „USB” ir turi 9 kontaktų jungtį. Patikrinkite, ar ji tvirtai įkišta į pagrindinę plokštę. Pagrindinės plokštės instrukcijoje turėtų būti nurodyta, kur tiksliai turi būti prijungtos šios jungtys.

Galinės jungtys, esančios tiesiogiai pagrindinėje plokštėje, gali turėti atskilusių litavimo vietų. Tai dažnai nutinka, kai USB jungtį naudojame kaip svirtį – pavyzdžiui, įkišame labai standų laidą ir jis nuolat spaudžia jungtį viena ar kita kryptimi. Laikui bėgant litavimo vietos atskilsta. Tokį gedimą galima sutaisyti tik perlituojant, o tam reikia ir įgūdžių, ir įrangos.

Elektriniai niuansai ir maitinimo problemos

USB jungtis tiekia ne tik duomenis, bet ir elektros maitinimą – standartiškai 5 voltus. Jei šis maitinimas netinkamas, įrenginiai gali neveikti arba veikti nestabiliai. Ypač tai aktualu išoriniams kietiesiems diskams ar kitiems įrenginiams, kuriems reikia daug energijos.

Vienas iš būdų patikrinti – naudoti aktyvų USB šakotuvo (hub) su savu maitinimo šaltiniu. Jei įrenginys veikia per tokį šakotuvą, bet neveikia tiesiogiai kompiuteryje, problema greičiausiai maitinime. Tai gali reikšti, kad kompiuterio maitinimo blokas per silpnas arba kad pagrindinė plokštė netinkamai reguliuoja USB maitinimą.

BIOS nustatymuose kartais galima rasti USB maitinimo valdymo parinktis. Kai kurios pagrindinės plokštės leidžia reguliuoti, kiek energijos tiekiama USB jungtyse. Verta pasižiūrėti – galbūt ten kažkas nustatyta netinkamai. Taip pat patikrinkite, ar BIOS yra naujausios versijos – gamintojai dažnai ištaiso USB valdymo klaidas atnaujinimuose.

Suderinamumo klausimai tarp skirtingų USB kartų

Ne visi USB vienodi. Yra USB 1.1, 2.0, 3.0, 3.1, 3.2, ir naujausias USB 4.0. Teoriškai jie visi turėtų būti suderinami tarpusavyje, bet praktikoje kartais kyla problemų. Ypač kai bandote naudoti seną USB 2.0 įrenginį naujoje USB 3.2 jungtyje arba atvirkščiai.

USB 3.0 ir naujesni turi papildomų kontaktų – todėl jų jungtys viduje mėlynos spalvos (nors ne visada). Jei šie papildomi kontaktai pažeisti, jungtis vis tiek gali veikti USB 2.0 režimu, bet ne pilnu greičiu. Taip pat kai kurie seni įrenginiai tiesiog „nesutaria” su naujais valdikliais.

Windows įrenginių tvarkytuve galite pabandyti priversti USB jungtį veikti senesnio standarto režimu. Tai ne idealus sprendimas, bet jei jums tiesiog reikia, kad kažkas veiktų, gali padėti. Taip pat verta žinoti, kad USB-C jungtys – tai visiškai atskira istorija su savo suderinamumo problemomis, ypač kai kalbame apie alternatyvius režimus kaip DisplayPort ar Thunderbolt.

Kada laikas keliauti į servisą arba keisti plokštę

Yra situacijų, kai savarankiškas remontas tiesiog neapsimoka arba yra per sudėtingas. Jei problema yra pagrindinės plokštės USB valdiklio mikroschemoje, jos keitimas reikalauja profesionalios įrangos ir patirties. Tokios mikroschemos dažnai būna BGA tipo – tai reiškia, kad jų kontaktai yra po pačia schema, ne iš šonų, ir juos pakeisti galima tik specialiomis stotimis.

Nešiojamuosiuose kompiuteriuose situacija dar sudėtingesnė, nes ten viskas sumontuota daug tankiau ir mažiau prieinamos. Kartais USB jungtis būna įlituota į pagrindinę plokštę taip, kad ją pakeisti reikštų išardyti pusę kompiuterio. Tokiais atvejais paprasčiau būna naudoti USB šakotuvą, prijungtą prie veikiančios jungtės.

Prieš nešdami į servisą, įvertinkite remontas kaštus. Jei kompiuteris jau senas, o remontas kainuotų trečdalį naujo kompiuterio kainos, galbūt racionalu tiesiog naudoti išorinį USB šakotuvą ar net galvoti apie naują įrangą. Tačiau jei tai geras, naujas kompiuteris – profesionalus remontas tikrai verta investicija.

Kaip išvengti problemų ateityje

Prevencija visada geresnė už gydymą. USB jungtys nėra amžinos, bet jų gyvavimą galima žymiai pailginti laikantis kelių paprastų taisyklių. Visų pirma – būkite atsargūs jungdami ir išjungdami įrenginius. Nors USB ir sukurtas kaip „karšto jungimo” sąsaja, staigus ištraukimas gali pažeisti tiek programinę, tiek fizinę dalį.

Stenkitės nenaudoti USB jungčių kaip mechaninio atraminio taško. Jei įkišate standų laidą, kuris nuolat spaudžia jungtį viena kryptimi, laikui bėgant ji atsitrauks nuo plokštės. Ypač tai aktualu nešiojamiesiems kompiuteriams – geriau naudokite trumpą lanksčią jungiamąją dalį arba USB šakotuvą su ilgesniu laidu.

Reguliariai valykite USB jungtis nuo dulkių. Kartą per kelis mėnesius švelniai išpūskite suslėgtu oru – tai užtruks minutę, bet gali išgelbėti nuo rimtesnių problemų. Jei naudojate kompiuterį dulkėtoje aplinkoje, apsvarstykite galimybę įsigyti USB jungčių dangtelius, kurie apsaugo nenaudojamas jungtis.

Programinės įrangos pusėje – reguliariai atnaujinkite tvarkykles ir BIOS. Gamintojai nuolat taiso klaidas ir pagerina suderinamumą. Taip pat venkite naudoti abejotinos kokybės USB šakotuvus ar ilginamuosius laidus – jie gali sukelti elektros trikdžius ir pažeisti tiek įrenginius, tiek kompiuterio jungtis.

Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus patarimas – jei pastebėjote, kad USB jungtis pradeda „kaprizuoti” – kartais veikia, kartais ne – nedelsdami spręskite problemą. Tai, kas pradeda kaip mažas nepatogumas, gali virsti rimtu gedimų, ypač jei problema elektrinė. Trumpasis jungimas USB jungtyje gali pažeisti ne tik ją pačią, bet ir kitus pagrindinės plokštės komponentus, o tada remontas tikrai bus brangus.

USB technologija, nors ir atrodo paprasta, iš tikrųjų yra gana sudėtinga sistema, kurioje daug kas gali sugedti. Tačiau didžioji dalis problemų yra išsprendžiamos savarankiškai, jei žinote, kur ieškoti ir ką daryti. Svarbiausia – eiti nuo paprasčiausių sprendimų link sudėtingesnių, nepanikuoti ir nebijoti pasikonsultuoti su specialistais, kai problema viršija jūsų kompetenciją.