Kaip sukonfigūruoti 5.1 garso sistemas

Kas yra 5.1 garso sistema ir kodėl ji tokia populiari

Turbūt daugelis esate girdėję apie 5.1 garso sistemas, bet ne visi supranta, ką iš tikrųjų reiškia šie skaičiai. Pirmasis skaičius – 5 – nurodo garsiakalbių kanalų skaičių, o antrasis – 1 – žemų dažnių garsiakalbį, vadinamą žargoniškai „sabvuferiu”. Tai reiškia, kad tokia sistema turi penkis pagrindinius garsiakalbius ir vieną žemų dažnių garsiakalbį, kuris atsakingas už gilus, žemų dažnių garsus – sprogimus, dundėjimą, boso liniją.

Ši konfigūracija tapo standartu namų kino sistemose ne be priežasties. Ji puikiai atkartoja erdvinį garsą, kurį girdi žiūrovai kino teatruose. Kai žiūrite filmą su 5.1 garso takelis, galite išgirsti lėktuvo skrendančio virš jūsų galvos, šūvių atskrendančių iš šono ar dialogų sklindančių tiesiog iš ekrano centro. Tai visiškai kitas patyrimas, palyginti su paprastu stereo garsu iš televizoriaus garsiakalbių.

Įdomu tai, kad 5.1 formatas atsirado dar 1976 metais, kai buvo išleistas filmas „A Star Is Born”. Nors tuomet tai buvo eksperimentinė technologija, šiandien ji yra standartinis DVD, Blu-ray diskų ir srautinio turinio garso formatas. Daugelis muzikos albumų, žaidimų ir net televizijos laidų dabar įrašomi su 5.1 garso takeliais.

Kokie garsiakalbiai ir kur juos reikia statyti

Prieš pradedant konfigūruoti sistemą, svarbu suprasti, kokią funkciją atlieka kiekvienas garsiakalbis. Centro kanalas yra turbūt svarbiausias – jis atkuria maždaug 60-70% viso filmo garso, ypač dialogus. Todėl šis garsiakalbis turi būti tiesiai prieš jus, dažniausiai po arba virš televizoriaus ekrano.

Priekiniai kairysis ir dešinysis garsiakalbiai sukuria stereo vaizdą ir atkuria muziką, garso efektus bei atmosferą. Juos reikia statyti maždaug 22-30 laipsnių kampu nuo centro pozicijos, idealiu atveju suformuojant lygiakraštį trikampį su klausytojo vieta. Jei galite, pastatykite juos tokiame aukštyje, kad aukštadažniai garsiakalbiai (tviteriai) būtų ausų lygyje, kai sėdite.

Galiniai garsiakalbiai (kartais vadinami erdviniais ar „surround”) atsakingi už aplinkos garsus ir efektus, kurie kuria įtraukimo jausmą. Juos reikėtų statyti šonuose arba šiek tiek už klausytojo, maždaug 90-110 laipsnių kampu nuo centro pozicijos. Dažnai žmonės daro klaidą ir stato juos per toli už nugaros – tai sumažina efektyvumą.

Žemų dažnių garsiakalbis yra kiek lankstesnis – žemi dažniai sklinda visomis kryptimis, todėl jo tikslią vietą galima koreguoti. Tačiau paprastai geriausia vieta yra priekyje, šalia vieno iš priekinių garsiakalbių, arba kambario kampe, kur žemi dažniai natūraliai sustiprėja.

Kabelių prijungimas ir garso imtuvo nustatymas

Kai garsiakalbiai išdėstyti, laikas juos prijungti prie AV imtuvo (resyverio). Dauguma šiuolaikinių imtuvų turi aiškiai pažymėtas jungtis kiekvienam kanalui. Svarbu laikytis teisingos poliškumo – raudonas prie raudono, juodas prie juodo. Jei supainiojate poliškumą, garsas skambės „tuščias” ir prarasite žemų dažnių gylį.

Garsiakalbių kabeliai nebūtinai turi būti brangūs, bet jie turi būti pakankamai storo varinių gyslelių. 16 AWG (American Wire Gauge) kabeliai tinka daugumai namų sistemų, jei atstumas iki garsiakalbio neviršija 15 metrų. Ilgesniems atstumams geriau naudoti 14 AWG ar net 12 AWG kabelius, kad išvengtumėte signalo nuostolių.

Žemų dažnių garsiakalbį paprastai reikia prijungti dviem kabeliais – vienu garso signalui (dažniausiai RCA kabeliu) ir vienu maitinimo laidui į elektros lizdą. Kai kurie žemų dažnių garsiakalbiai turi kelis įėjimus – LFE (Low Frequency Effects) yra skirtas būtent 5.1 sistemoms ir tai yra geriausia parinktis.

Automatinė kalibravimo sistema – ar ja pasitikėti

Beveik visi šiuolaikiniai AV imtuvai turi automatinę kalibravimo sistemą. Audyssey, YPAO (Yamaha Parametric Acoustic Optimizer), AccuEQ (Onkyo), Dirac Live – tai tik keletas pavadinimų. Šios sistemos naudoja mikrofoną, kurį statote klausymosi vietoje, ir automatiškai nustato garsiakalbių atstumą, lygį, dažnių charakteristikas.

Kalibravimo procesas paprastai trunka 5-15 minučių. Sistema leidžia testinius signalus per kiekvieną garsiakalbį ir matuoja, kaip jie pasiekia mikrofono vietą. Tada imtuvas automatiškai nustato atitinkamus parametrus – garsiakalbių dydį (didelis, vidutinis, mažas), crossover dažnį (kur garsiakalbis perduoda žemus dažnius žemų dažnių garsiakalbiu), atstumą ir garsumą.

Tačiau automatinė kalibravimo sistema ne visada idealiai atlieka savo darbą. Ji gali klaidingai nustatyti garsiakalbių dydį arba per daug sumažinti žemų dažnių garsiakalbio garsumą. Todėl po automatinio kalibravimo verta patikrinti nustatymus ir, jei reikia, juos pakoreguoti rankiniu būdu. Pavyzdžiui, jei turite didelius bokštinius garsiakalbius, bet sistema nustatė juos kaip „mažus”, pakeiskite į „didelius” – taip gausit pilnesnį garsą.

Rankinis garsiakalbių lygių suderinimas

Net ir naudojus automatinę kalibravimo sistemą, rankinis garsiakalbių lygių tikrinimas yra būtinas. Jums reikės SPL (Sound Pressure Level) matuoklio – galite nusipirkti pigų analoginį už 20-30 eurų arba naudoti išmaniojo telefono programėlę, nors jos tikslumas šiek tiek mažesnis.

Imtuvo nustatymuose rasite testinių tonų funkciją. Ji leidžia rožinį triukšmą (pink noise) per kiekvieną garsiakalbį atskirai. Sėdėdami pagrindinėje klausymosi vietoje, laikykite SPL matuoklį ausies aukštyje ir užrašykite kiekvieno garsiakalbio rodmenis. Idealus lygis yra 75 dB, nors kai kurie žmonės nustato 72 dB arba 78 dB – tai asmeninio skonio reikalas.

Jei vienas garsiakalbis skamba garsiau ar tyliau už kitus, koreguokite jo lygį imtuvo nustatymuose. Paprastai galima keisti po 0,5 dB ar 1 dB žingsniu. Tikslas – pasiekti, kad visi garsiakalbiai skambėtų vienodu garsumu iš jūsų klausymosi vietos. Tai užtikrina, kad garso efektai sklandžiai persiduos iš vieno garsiakalbio į kitą, nesukurdami „šuolių” garsume.

Žemų dažnių garsiakalbio lygis dažnai yra problemiškiausias. Automatinė kalibravimo sistema linkusi jį nustatyti per tyliai. Jei basai skamba per silpnai, pabandykite pakelti žemų dažnių garsiakalbio lygį 3-5 dB virš to, ką nustatė automatinė sistema. Tačiau neperdėkite – per stiprūs basai užgožia kitus dažnius ir sukelia nuovargį.

Dažnių padalijimo taškas ir jo svarba

Crossover dažnis (dažnių padalijimo taškas) nustato, kuriame dažnyje garsiakalbis nustoja atkurti žemus dažnius ir perduoda juos žemų dažnių garsiakalbiu. Tai vienas svarbiausių, bet dažnai ignoruojamų nustatymų. Neteisingas crossover dažnis gali sukelti „skylę” arba „perkrovą” tam tikrų dažnių diapazone.

Dauguma sistemų pagal nutylėjimą nustato 80 Hz crossover dažnį, ir tai yra geras pradinis taškas daugumai garsiakalbių. Tačiau jei turite didelius bokštinius garsiakalbius su gerais žemų dažnių garsiakalbiais, galite nustatyti 60 Hz ar net 40 Hz, leisdami jiems atkurti daugiau žemų dažnių. Mažiems lentyniniams garsiakalbiu gali prireikti 100 Hz ar net 120 Hz crossover.

Kaip žinoti, koks crossover dažnis tinka jūsų garsiakalbiu? Patikrinkite gamintojo specifikacijas – ten paprastai nurodomas dažnių diapazonas. Jei garsiakalbis gali atkurti dažnius iki 50 Hz (-3 dB), tai 60 Hz crossover būtų tinkamas. Jei tik iki 80 Hz, tada 100 Hz crossover bus geresnis pasirinkimas.

Svarbu suprasti, kad žemų dažnių garsiakalbio crossover dažnis turi atitikti pagrindinių garsiakalbių nustatymą. Jei nustatėte, kad priekiniai garsiakalbiai yra „maži” su 80 Hz crossover, žemų dažnių garsiakalbis turėtų būti nustatytas taip pat į 80 Hz. Tai užtikrina sklandų dažnių perėjimą be „skylių” ar dubliavimosi.

Kambario akustika ir jos įtaka garso kokybei

Net ir tobulai sukonfigūruota 5.1 sistema gali skambėti prastai, jei kambario akustika prasta. Tušti kambariai su kietomis sienomis, grindimis ir lubomis sukuria daug atspindžių, kurie teršia garsą. Aidas iraidėjimas yra dažniausios problemos, ypač vidutinių ir aukštų dažnių diapazone.

Paprasčiausias būdas pagerinti akustiką – pridėti minkštų paviršių. Kilimas ant grindų, užuolaidos languose, minkšti baldai – visa tai absorbuoja garsą ir mažina atspindžius. Jei norite rimtesnių rezultatų, galite įsigyti specialių akustinių panelių ir juos pritvirtinti ant sienų pirmos atspindžio taškuose – ten, kur garsas atspindi nuo sienos tiesiai į jūsų ausis.

Žemų dažnių garsiakalbio vieta turi didžiulę įtaką basų kokybei. Kambarys veikia kaip rezonatorius, ir tam tikrose vietose basai bus per stiprūs, o kitose – per silpni. Tai vadinama kambario modais ar stovinčiomis bangomis. Jei pastebite, kad basai skamba „bumiški” ar „dundantys”, pabandykite pajudinti žemų dažnių garsiakalbį į kitą vietą. Kartais net 20-30 cm pokytis gali dramatiškai pagerinti basų kokybę.

Yra toks triukas, vadinamas „subwoofer crawl” (žemų dažnių garsiakalbio šliaužimas). Pastatykite žemų dažnių garsiakalbį savo klausymosi vietoje, paleiskite muziką su stipriais basais ir pradėkite šliaužti po kambarį, klausydamiesi, kur basai skamba geriausiai. Kai rasite tokią vietą, pastatykite žemų dažnių garsiakalbį būtent ten – dėl akustikos abipusiškumo, basai skambės gerai ir jūsų klausymosi vietoje.

Praktiniai patarimai ir dažniausios klaidos

Viena dažniausių klaidų – per didelis galinių garsiakalbių garsumas. Žmonės mano, kad erdvinis garsas turi būti labai pastebimas, todėl pakelia galinių garsiakalbių lygį. Tačiau tikrovėje erdviniai garsiakalbiai turėtų būti subtilūs – jūs neturėtumėte jų „girdėti” kaip atskirų šaltinių, bet jausti bendrą erdvės įspūdį.

Kita klaida – ignoruoti centro kanalą. Kai kurie žmonės mano, kad du geri priekiniai garsiakalbiai pakanka ir centro kanalas nereikalingas. Tačiau be centro kanalo dialogai bus „išsklaidyti” tarp kairės ir dešinės, o jei sėdite ne tiksliai centre, dialogai girdėsis iš vieno šono. Centro kanalas užtikrina, kad dialogai visada sklinda iš ekrano centro, nepriklausomai nuo jūsų sėdėjimo vietos.

Dar viena problema – per žemas garsiakalbių statymas. Jei visi garsiakalbiai stovi ant grindų, garsas atspindi nuo grindų ir sukelia dažnių problemas. Priekiniai ir centro garsiakalbiai turėtų būti pakelti taip, kad aukštadažniai garsiakalbiai būtų maždaug ausų lygyje. Galite naudoti specialias stovus arba net knygų krūvas (nors tai ne pats gražiausias sprendimas).

Nepamirškite reguliariai tikrinti kabelių jungčių. Laikui bėgant, oksidacija gali pabloginti kontaktą, ypač jei naudojate pigesnius kabelius. Kartą per metus verta atjungti ir vėl prijungti visus kabelius, galbūt lengvai nuvalyti kontaktus. Tai gali padėti išvengti keistų garso problemų, kurios atsiranda pamažu ir nepastebimos iš karto.

Kai viskas veikia – kaip mėgautis rezultatu

Kai sistema sukonfigūruota, laikas ją išbandyti su tinkamu turiniu. Ne visas turinys turi 5.1 garso takelį, todėl verta ieškoti filmų ar muzikos, specialiai įrašytų erdviniam garsui. Blu-ray diskai beveik visada turi kokybišką 5.1 ar net 7.1 garso takelį. Srautinio turinio platformose kaip Netflix, Disney+, Amazon Prime Video taip pat galite rasti daug turinio su Dolby Digital 5.1 ar net Dolby Atmos garsu.

Kai kurie filmai yra ypač geri demonstruojant 5.1 sistemos galimybes. „Mad Max: Fury Road”, „Blade Runner 2049″, „Dunkirk”, „Gravity” – šie filmai turi puikų garso dizainą, kuris išnaudoja visus garsiakalbius. Žaidimai taip pat gali būti įspūdingi su 5.1 garsu – daugelis šiuolaikinių žaidimų konsolių palaiko erdvinį garsą.

Muzikos klausymas 5.1 sistemoje yra šiek tiek kitoks patyrimas. Nors dauguma muzikos įrašyta stereo formatu, kai kurie albumai išleisti su 5.1 miksu – ypač progresyviojo roko, džiazo ir klasikinės muzikos srityse. Taip pat galite naudoti imtuvo „surround mode” funkcijas, kurios dirbtinai sukuria erdvinį efektą iš stereo šaltinio, nors puristai tai laiko „garso teršimu”.

Svarbu nepamiršti, kad garso sistema – tai ne „nustatyk ir pamiršk” įrenginys. Laikui bėgant gali prireikti nedidelių koregavimų, ypač jei pakeitėte baldų išdėstymą ar pridėjote naujų daiktų į kambarį. Kartą per kelis mėnesius verta paleisti testinį toną ir patikrinti, ar visi garsiakalbiai vis dar skamba subalansuotai. Jūsų ausys taip pat prisitaiko – tai, kas pradžioje skambėjo gerai, po kelių savaičių gali atrodyti per garsus ar per tylus.

Galiausiai, geriausia 5.1 sistema yra ta, kuri jums patinka. Nėra vieno teisingo būdo, kaip turi skambėti garsas. Kai kurie žmonės mėgsta stipresnius basus, kiti – ryškesnius aukštus dažnius. Automatinė kalibravimo sistema ir visi šie patarimai yra tik pradinis taškas. Nebijokite eksperimentuoti su nustatymais, klausyti įvairaus turinio ir koreguoti sistemą pagal savo skonį. Juk visa technologija egzistuoja tam, kad patenkintų jus, o ne atvirkščiai.