Kaip nustatyti virtualias sienas robotui siurbliui

Kas tie robotai siurbliai ir kodėl jiems reikia sienų, kurių nematai

Robotai siurbliai pastaraisiais metais tapo tikra namų technikos sensacija. Šie nedideli diskų formos įrenginiai lenda po lovomis, aplink baldus ir stengiasi išvalyti kiekvieną kampelį. Tačiau kartais jiems reikia pasakyti „stop” – ne visur galima važinėti. Čia ir ateina į pagalbą virtualios sienos.

Virtualios sienos – tai neregimos ribos, kurias robotas siurblys atpažįsta ir jų neperžengia. Tai tarsi nematomos tvoros, kurias galite sukurti bet kur namuose. Pavyzdžiui, jei nenorite, kad robotas važinėtų po valgomojo stalu pietų metu, arba bijote, kad jis apvers šuns vandens dubenį – virtualios sienos padės išspręsti šias problemas.

Skirtingi gamintojai šią technologiją vadina skirtingai: „virtual walls”, „no-go zones”, „restricted areas” ar tiesiog „draudžiamos zonos”. Esmė ta pati – jūs nurodote robotui, kur jam nevažiuoti, ir jis klauso.

Magnetinės juostos – senasis, bet patikimas būdas

Pirmieji robotai siurbliai naudojo fizines magnetines juostas. Tai tokios lanksčios, lipnios juostelės, kurias galite priklijuoti ant grindų. Robotas turi specialų magnetinį jutiklį, kuris aptinka šią juostą ir sustoja prieš ją.

Magnetinės juostos veikia paprastai – robotas važiuoja, jutiklis aptinka magnetinį lauką ir gauna signalą pakeisti kryptį. Tai mechaniškai patikimas metodas, kuris nepriklausys nuo baterijos išsikrovimo ar Wi-Fi ryšio. Tačiau yra ir trūkumų.

Pirma, juostas reikia fiziškai priklijuoti prie grindų. Tai gali būti nepatogu, ypač jei dažnai keičiate baldų išdėstymą. Antra, juostos gali atsilipti, ypač jei turite šunį ar katę, kurie mėgsta su jomis žaisti. Trečia, jos nėra labai estetiškai patrauklios – matosi ant grindų kaip juodos ar baltos linijos.

Vis dėlto daugelis žmonių jas naudoja, nes jos veikia. Jei turite vietą, kur robotas tikrai neturėtų važinėti (pavyzdžiui, prie židinio ar ant kilimo, kuris linkęs susivynioti), magnetinė juosta bus patikimas sprendimas.

Infraraudonųjų spindulių bokšteliai – bevielė alternatyva

Kai kurie robotai siurbliai komplekte turi specialius bokštelius, kurie skleidžia infraraudonųjų spindulių signalą. Šie bokšteliai paprastai vadinami „virtual wall” įrenginiais ir veikia kaip neregimos tvoros.

Bokštelį pastatote ten, kur norite sukurti barjerą. Jis skleidžia infraraudonųjų spindulių pluoštą, kurį robotas atpažįsta ir jo neperžengia. Kai kurie bokšteliai kuria tiesią liniją (kaip siena), kiti – apskritimą (kaip halo zona).

Halo režimas ypač naudingas, kai norite apsaugoti konkretų objektą. Pavyzdžiui, pastatote bokštelį šalia šuns dubenų, ir robotas aplink juos važinės ratu, bet nepriartės per arti. Arba galite apsaugoti brangią vazą ant grindų, kurią robotas galėtų netyčia stumtelėti.

Infraraudonieji bokšteliai turi vieną didelį trūkumą – jiems reikia baterijų. Jei baterija išsikrauna, o jūs to nepastebite, robotas staiga pradės važinėti ten, kur neturėtų. Todėl patartina reguliariai tikrinti bokštelių būklę ir laikyti atsarginių baterijų.

Programinės virtualios sienos per programėlę

Modernūs robotai siurbliai su navigacijos sistemomis leidžia kurti virtualias sienas tiesiog telefono programėlėje. Tai, mano nuomone, patogiausias ir lanksčiausias būdas.

Robotas pirmiausia sukuria jūsų namų planą. Jis važinėja po namus ir naudodamas lazerius, kameras ar kitus jutiklius sudaro žemėlapį. Kai žemėlapis sukurtas, jūs jį matote savo telefone ir galite pirštu nubrėžti linijas ar stačiakampius ten, kur robotas neturėtų važiuoti.

Tai neįtikėtinai patogu. Norite, kad robotas nevažiuotų į vaikų kambarį, kol jie žaidžia? Nubrėžiate liniją per duris. Norite apsaugoti tam tikrą kilimą? Nubrėžiate stačiakampį aplink jį. Viskas daroma per kelias sekundes, be jokių fizinių įrenginių.

Dar geriau – šias zonas galite keisti bet kada. Vaikai baigė žaisti? Pašalinate virtualią sieną ir leidžiate robotui išvalyti kambarį. Perstatėte baldus? Atnaujinate virtualias sienas pagal naują išdėstymą.

Kai kurios programėlės leidžia sukurti skirtingus žemėlapius skirtingiems aukštams ar net skirtingiems laikams. Pavyzdžiui, dieną robotas gali vengti miegamojo, o naktį – svetainės.

Kaip praktiškai nustatyti virtualias sienas žingsnis po žingsnio

Jei turite robotą su programėle, procesas paprastai atrodo taip:

Pirma, leiskite robotui sukurti žemėlapį. Pirmą kartą paleiskite jį valyti visus namus be jokių apribojimų. Robotas važinės apie 30-60 minučių (priklausomai nuo namų dydžio) ir sudarys planą. Kai kurie robotai žemėlapį sukuria iš karto, kitiems reikia kelių valymų, kad planas būtų tikslus.

Antra, atidarykite programėlę ir raskite žemėlapio redagavimo funkciją. Skirtingose programėlėse ji vadinama skirtingai: „No-Go Zones”, „Virtual Walls”, „Restricted Areas”, „Forbidden Zones” ir panašiai.

Trečia, nubrėžkite draudžiamas zonas. Daugumoje programėlių galite pasirinkti tarp kelių variantų:
– Tiesios linijos (kaip siena per duris)
– Stačiakampiai (aplink baldus ar kilimus)
– Zonos, kur robotas gali važiuoti, bet nevartoti šluostymo funkcijos (jei jūsų robotas ir šluosto)

Ketvirta, išsaugokite nustatymus ir išbandykite. Paleiskite robotą valyti ir stebėkite, ar jis tikrai laikosi nustatytų ribų. Jei reikia, pakoreguokite zonas – kartais reikia padaryti jas šiek tiek didesnes, kad robotas tikrai neįvažiuotų.

Jei naudojate magnetines juostas, procesas kitoks bet taip pat nesudėtingas. Išmatuokite, kur norite sukurti barjerą, nukirpkite reikiamo ilgio juostą, nulupkite apsauginį sluoksnį ir priklijuokite prie grindų. Įsitikinkite, kad juosta gerai prilipusi, ypač kampuose.

Infraraudonųjų bokštelių atveju – įdėkite baterijas, įjunkite bokštelį ir pastatykite jį norimoje vietoje. Patikrinkite, ar mirksi indikatorius (tai reiškia, kad veikia). Kai kurie bokšteliai turi jungiklį, kuriuo galite pasirinkti sieną ar halo režimą.

Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

Per daug virtualių sienų – tai klaida, kurią daro daugelis pradedančiųjų. Jie sukuria tiek daug draudžiamų zonų, kad robotas beveik nebeturi kur važinėti. Rezultatas – praleistos vietos ir neišvalyti kampai.

Geriau pradėti nuo mažiau. Sukurkite tik tas sienas, kurios tikrai būtinos. Po kelių savaičių pamatysite, ar reikia daugiau. Galbūt paaiškės, kad robotas puikiai susidoroja ir be jų.

Kita problema – per siauri koridoriai tarp virtualių sienų. Robotas siurbliui reikia maždaug 40-50 cm pločio, kad galėtų laisvai važinėti. Jei paliksite siauresnius tarpus, jis gali įstrigti arba apskritai ten nevažiuoti.

Magnetinių juostų atveju dažna klaida – juostos klijavimas ant nevalytos grindų. Dulkės ir nešvarumai neleidžia juostai gerai prilipti. Prieš klijuodami, nuvalykite grindis šlapia šluoste ir palaukite, kol išdžius.

Dar viena smulkmena – kai kurie žmonės užmiršta atnaujinti virtualias sienas po baldų perstatymo. Robotas tada stengiasi važiuoti į vietą, kur dabar stovi spinta, arba vengia vietos, kur dabar nieko nėra. Perstatę baldus, skirkite minutę atnaujinti žemėlapį.

Specialūs scenarijai ir kūrybiški sprendimai

Virtualios sienos gali būti naudojamos ne tik tam, kad robotas kažko neliestų. Jos gali padėti optimizuoti valymą įdomiais būdais.

Pavyzdžiui, jei turite didelius namus, galite sukurti virtualias sienas, kurios padalija namus į zonas. Tada galite nurodyti robotui valyti tik vieną zoną per kartą. Tai ypač naudinga, jei robotas neturi pakankamai baterijos išvalyti visus namus vienu metu.

Arba štai kitas triukas: jei turite vietą, kuri greitai purvina (pavyzdžiui, prie įėjimo durų), galite sukurti virtualias sienas, kurios išskiria šią zoną. Tada galite nurodyti robotui valyti tik šią vietą du kartus per dieną, o likusius namus – kartą.

Kai kurie žmonės naudoja virtualias sienas sezoniškai. Žiemą, kai daugiau laiko praleidžiama namuose, jie sukuria daugiau draudžiamų zonų. Vasarą, kai dažniau būnama lauke, leidžia robotui valyti visur.

Jei turite augintinių, virtualios sienos gali padėti apsaugoti jų maitinimo vietą. Nors kai kurie robotai ir turi jutiklius, kurie aptinka dubenėlius, papildoma apsauga nepakenks. Ypač jei jūsų šuo ar katė mėgsta žaisti su robotu.

Technologijų raida ir kas laukia ateityje

Virtualių sienų technologija nuolat tobulėja. Pirmieji robotai siurbliai apskritai neturėjo tokios funkcijos – jie tiesiog atsitiktinai važinėjo ir atsitrenkdavo į daiktus. Tada atsirado magnetinės juostos ir infraraudonieji bokšteliai. Dabar turime programines virtualias sienas, kurias galima valdyti per telefoną.

Naujausios kartos robotai eina dar toliau. Jie naudoja dirbtinį intelektą, kad atpažintų objektus. Pavyzdžiui, robotas gali pats atpažinti šuns dubenį, vaikiškus žaislus ar batų krūvą ir jų vengti be jūsų nurodymo. Tai reiškia, kad ateityje galbūt apskritai nereikės kurti virtualių sienų – robotas pats supras, ko neliesti.

Kai kurie gamintojai eksperimentuoja su balso komandomis. Įsivaizduokite, kad galėtumėte pasakyti: „Robotai, šiandien nevažiuok į virtuvę” ir jis suprastų. Tokia technologija jau egzistuoja, bet dar nėra labai paplitusi.

Taip pat atsiranda robotai, kurie gali bendrauti su kitais išmaniaisiais namų įrenginiais. Pavyzdžiui, robotas galėtų žinoti, kada jūs žiūrite televizorių svetainėje, ir automatiškai tuo metu ten nevažiuoti. Arba jis galėtų sužinoti iš išmaniųjų durų, kada grįžtate namo, ir baigti valymą prieš jums ateinant.

Kai robotas klauso, o kai – ne visai

Virtualios sienos – tai viena iš tų technologijų, kurios iš pradžių atrodo kaip prabanga, bet greitai tampa būtinybe. Jos leidžia robotui siurbliui būti tikrai naudingam, o ne tiesiog žaislui, kuris važinėja po namus.

Svarbu suprasti, kad nėra vieno teisingo būdo nustatyti virtualias sienas. Kiekvienas namai skirtingi, kiekviena šeima turi skirtingus poreikius. Tai, kas veikia jūsų kaimynui, nebūtinai veiks jums. Eksperimentuokite, bandykite skirtingus variantus ir raskite tai, kas geriausiai tinka jūsų situacijai.

Jei jūsų robotas turi tik magnetines juostas ar bokštelius, nebijokite – tai vis dar veikiantys sprendimai. Taip, programinės virtualios sienos patogesnės, bet fiziniai barjerai turi savo privalumų, ypač patikimumu.

Ir nepamirškite, kad robotas siurblys – tai įrankis, kuris turėtų palengvinti jūsų gyvenimą, o ne komplikuoti. Jei pradedate praleisti daugiau laiko virtualių sienų konfigūravimui nei užtrukdavo paprastas siurbimas, galbūt verta supaprastinti. Kartais kelios gerai apgalvotos virtualios sienos veikia geriau nei dešimtys smulkių apribojimų.

Technologijos tobulėja, robotai darosi protingesni, bet pagrindinis principas lieka tas pats – jūs nustatote taisykles, robotas jų laikosi. Ir kai viskas veikia sklandžiai, jūs tiesiog mėgaujatės švariais namais, o robotas tyliai atlieka savo darbą, žinodamas, kur gali, o kur negali važinėti.