Televizoriaus garso kokybės optimizavimas be papildomos garso sistemos

Kodėl verta tobulinti televizoriaus garso sistemą?

Šiuolaikiniai televizoriai stebina įspūdinga vaizdo kokybe, tačiau garso patirtis dažnai lieka nuošalyje. Gamintojai, siekdami sukurti vis plonesnius ekranus, aukoja vietos garsiakalbių sistemoms. Rezultatas – plokšti, neišraiškingi garsai, kurie nesukuria tikroviškos žiūrėjimo patirties. Vis dėlto, prieš skubant išleisti kelis šimtus ar net tūkstantį eurų papildomai garso sistemai, verta išnaudoti jau turimo televizoriaus potencialą.

Daugelis nežino, kad šiuolaikiniai televizoriai turi nemažai garso nustatymų, kuriuos tinkamai sukonfigūravus, galima pasiekti ženkliai geresnį garso atkūrimą. Nuo paprastų ekvalaizerio korekcijų iki sudėtingesnių erdvinio garso algoritmų – viskas gali būti pasiekiama keliais nuotolinio valdymo pultelio paspaudimais.

Optimalios televizoriaus padėties įtaka garso kokybei

Prieš naršant po sudėtingus garso nustatymus, verta atkreipti dėmesį į paprastesnį, bet labai efektyvų aspektą – televizoriaus ir žiūrovo padėtį kambaryje. Fizinė garsiakalbių pozicija turi didžiulę įtaką tam, kaip garsas pasiekia jūsų ausis.

Daugelyje šiuolaikinių televizorių garsiakalbiai yra įmontuoti apačioje arba galinėje dalyje. Tai reiškia, kad garsas sklinda žemyn arba į sieną, o ne tiesiai į žiūrovą. Štai keletas praktinių patarimų:

• Pakelkite televizorių – jei garsiakalbiai yra televizoriaus apačioje, pakėlus jį ant aukštesnio stovo, garsas geriau sklinda į klausymo zoną.
• Atitraukite nuo sienos – jei garsiakalbiai yra galinėje dalyje, palikite bent 10-15 cm tarpą tarp televizoriaus ir sienos, kad garsas turėtų erdvės sklisti.
• Naudokite atspindinčius paviršius – strategiškai išdėstytos kietos, atspindinčios medžiagos (pavyzdžiui, nedidelė lentyna po televizoriumi) gali nukreipti garsą link klausytojo.
• Vengite minkštų paviršių aplink televizorių – užuolaidos, minkšti baldai ir kilimai sugeria garsą, todėl stenkitės, kad tiesioginėje garso kelio linijoje nebūtų tokių kliūčių.

Eksperimentuokite su televizoriaus padėtimi – kartais net minimalūs pakeitimai gali duoti apčiuopiamų rezultatų. Idealiu atveju, garsiakalbiai turėtų būti ausų lygyje, tačiau tai ne visada įmanoma dėl televizoriaus dizaino.

Garso režimų pasirinkimas pagal žiūrimą turinį

Dauguma šiuolaikinių televizorių turi įvairius iš anksto nustatytus garso režimus, pritaikytus skirtingoms turinio rūšims. Šie režimai nėra tik marketingo triukas – jie iš tikrųjų keičia garso charakteristikas, optimizuodami jas konkrečiam turiniui:

• Standartinis režimas – universalus nustatymas, tinkantis bendram naudojimui, tačiau retai kada optimalus.
• Filmų režimas – sustiprina žemus dažnius (bosus) ir erdvinį garsą, kad sukurtų kinematografinę patirtį.
• Sporto režimas – išryškina komentatorių balsus ir aplinkos garsus, sukuriant stadiono atmosferą.
• Muzikos režimas – subalansuoja dažnių diapazoną, kad tiksliau atkurtų muzikinius niuansus.
• Naujienų/Kalbos režimas – pabrėžia vidutinius dažnius, kuriuose dominuoja žmogaus balsas, sumažinant foninį triukšmą.
• Naktinis režimas – sumažina dinaminį diapazoną, kad tylūs garsai būtų girdimi, o garsūs – ne tokie intensyvūs, idealus žiūrėjimui vėlai vakare.

Vietoj to, kad naudotumėte vieną režimą viskam, perjunkite juos priklausomai nuo to, ką žiūrite. Žiūrint filmą su įspūdingais specialiaisiais efektais, filmų režimas suteiks geriausią patirtį. Tačiau žiūrint pokalbių laidą ar žinias, kalbos režimas užtikrins, kad kiekvienas žodis būtų aiškiai girdimas.

Nepamirškite, kad šie režimai skirtinguose televizorių modeliuose gali vadintis šiek tiek kitaip, todėl verta pasidomėti savo konkretaus televizoriaus naudojimo instrukcija.

Ekvalaizerio nustatymų korekcijos

Jei esate pasiryžę gilintis į garso kokybės niuansus, ekvalaizerio nustatymai yra jūsų sekantis žingsnis. Dauguma vidutinės ir aukštesnės klasės televizorių leidžia rankiniu būdu reguliuoti skirtingų dažnių lygius. Štai ką reikia žinoti apie pagrindinius dažnių diapazonus:

• Žemi dažniai (20-250 Hz) – atsakingi už bosus, duslų dundėjimą, sprogimų garsus.
• Vidutiniai žemi dažniai (250-500 Hz) – suteikia „šilumą” ir „pilnumą” garsui.
• Vidutiniai dažniai (500-2000 Hz) – čia dominuoja žmogaus balsas, dauguma instrumentų.
• Vidutiniai aukšti dažniai (2000-4000 Hz) – suteikia aiškumą ir artikuliaciją.
• Aukšti dažniai (4000-20000 Hz) – atsakingi už „šviesumą”, detales, erdvinį pojūtį.

Užuot drastiškai keitę visus dažnius, pradėkite nuo subtilių pakeitimų. Štai keletas praktinių patarimų:

• Jei dialogai sunkiai suprantami, padidinkite vidutinius dažnius (ypač 1000-3000 Hz diapazone).
• Jei garsas skamba „plokščiai”, pabandykite šiek tiek padidinti žemus (apie 100-200 Hz) ir aukštus (apie 8000-10000 Hz) dažnius.
• Jei jaučiate, kad bosai „užgožia” kitus garsus, sumažinkite žemus dažnius (apie 60-120 Hz).
• Jei garsas atrodo „nosinis” ar „dėžutės” efekto, sumažinkite vidutinius-žemus dažnius (apie 300-500 Hz).

Atminkite, kad ekvalaizerio nustatymai yra labai subjektyvūs ir priklauso nuo jūsų asmeninių preferencijų, kambario akustikos ir paties televizoriaus garsiakalbių galimybių. Eksperimentuokite ir klausykitės rezultatų, kol rasite jums tinkamą balansą.

Virtualaus erdvinio garso technologijos

Šiuolaikiniai televizoriai dažnai turi įdiegtas virtualaus erdvinio garso technologijas, kurios bando simuliuoti tikrą erdvinį garsą naudodamos tik integruotus garsiakalbius. Šios technologijos naudoja psichoakustikos principus ir signalo apdorojimo algoritmus, kad apgautų mūsų smegenis, sukurdamos iliuziją, jog garsas ateina iš skirtingų krypčių.

Populiariausios virtualaus erdvinio garso technologijos:

• Dolby Atmos – pažangi technologija, kuri kuria trimatį garso lauką.
• DTS Virtual:X – simuliuoja erdvinį garsą be papildomų garsiakalbių.
• Gamintojų specifinės technologijos – Samsung (Q-Symphony), Sony (S-Force Front Surround), LG (Ultra Surround) ir kt.

Šių funkcijų efektyvumas labai priklauso nuo televizoriaus modelio ir kambario akustikos. Mažesniuose kambariuose su mažiau atspindinčių paviršių jos veikia geriau. Taip pat verta žinoti, kad virtualus erdvinis garsas geriausiai veikia su specialiai tam pritaikytu turiniu (pvz., filmais su Dolby Atmos garso takeliu).

Įjungę virtualaus erdvinio garso funkciją, išbandykite ją su skirtingu turiniu. Kai kuriems žanrams (pvz., veiksmo filmams ar žaidimams) ji gali suteikti įspūdingą efektą, tačiau kalbos programoms ji gali būti mažiau naudinga ar net trukdyti.

Automatinių garso funkcijų optimizavimas

Daugelis televizorių turi automatines garso funkcijas, kurios gali būti naudingos, tačiau kartais jos veikia prieš jūsų norus. Štai pagrindinės funkcijos, kurias verta peržiūrėti:

• Automatinis garsumo reguliavimas – išlygina garsumo skirtumus tarp skirtingų šaltinių ar programų. Naudinga, kai nenorite, kad reklamos būtų garsesnės už programas, tačiau gali sumažinti dinaminį diapazoną filmuose.
• Aiškus balsas / Dialogo pagerinimas – išryškina žmogaus balso dažnius, kad dialogai būtų geriau suprantami. Puiki funkcija naujienoms ar dokumentiniams filmams, bet gali iškreipti muzikos skambesį.
• Bosų stiprinimas – padidina žemų dažnių intensyvumą. Gali pagerinti filmų žiūrėjimo patirtį, bet taip pat gali sukelti garso iškraipymus, ypač didesniame garsume.
• Erdvinio garso emuliacija – bando sukurti erdvinio garso iliuziją. Efektyvumas priklauso nuo televizoriaus garsiakalbių kokybės ir išdėstymo.

Rekomenduoju peržiūrėti šias funkcijas ir išjungti tas, kurios neatitinka jūsų poreikių. Pavyzdžiui, jei mėgstate žiūrėti filmus su plačiu dinaminiu diapazonu, išjunkite automatinį garsumo reguliavimą. Jei dažnai žiūrite laidas su dialogais, įjunkite dialogo pagerinimo funkciją.

Taip pat atkreipkite dėmesį, kad kai kurios funkcijos gali turėti skirtingus intensyvumo lygius (žemas, vidutinis, aukštas). Vietoj to, kad visiškai išjungtumėte funkciją, pabandykite sumažinti jos intensyvumą.

Išorinių veiksnių įtaka garso kokybei

Net ir geriausiai sukonfigūruotas televizorius negali kompensuoti nepalankių aplinkos sąlygų. Štai keli išoriniai veiksniai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:

• Kambario akustika – didelės tuščios erdvės su kietomis sienomis sukuria aidą, kuris mažina garso aiškumą. Minkšti paviršiai (užuolaidos, kilimas, minkšti baldai) gali padėti sumažinti šį efektą.
• Foniniai triukšmai – šaldytuvas, oro kondicionierius ar gatvės triukšmas gali trukdyti girdėti subtilias garso detales. Jei įmanoma, sumažinkite šiuos triukšmo šaltinius žiūrėjimo metu.
• Televizoriaus padėtis – jei televizorius pastatytas uždaroje lentynoje ar spintelėje, garsas gali skambėti dusliai. Geriau statyti televizorių atviroje erdvėje.
• Žiūrėjimo atstumas – optimalus atstumas nuo televizoriaus priklauso ne tik nuo vaizdo, bet ir nuo garso. Per toli sėdint, prarandamas garso detalumas, per arti – erdvinis efektas.

Paprastas būdas patikrinti kambario akustiką – suploti rankomis ir įsiklausyti į atsirandantį aidą. Jei aidas ilgai tęsiasi, verta pagalvoti apie papildomus minkštus elementus kambaryje. Net paprastas kilimas ar didelė sofa gali žymiai pagerinti garso kokybę.

Garso kelionė: nuo fabriko nustatymų iki asmeninės simfonijos

Televizoriaus garso optimizavimas yra ne vienkartinis veiksmas, o nuolatinis procesas. Skirtingas turinys, skirtingi žiūrėjimo įpročiai ir net skirtingi metų laikai (kai keičiasi kambario akustika dėl atidarytų langų ar papildomų tekstilės elementų) gali reikalauti skirtingų nustatymų.

Svarbiausia suprasti, kad net ir vidutinės klasės televizorius gali skambėti žymiai geriau, nei jūs įpratę girdėti su gamykliniais nustatymais. Eksperimentuokite, klausykitės ir pasitikėkite savo ausimis – jos yra geriausias jūsų garso kokybės teisėjas.

Jei po visų bandymų vis tiek jaučiate, kad garso kokybė nepakankama, nepamirškite, kad yra ir kompromisinis sprendimas tarp integruotų garsiakalbių ir pilnos namų kino sistemos – garso projektoriai (soundbar). Jie užima nedaug vietos, yra santykinai nebrangūs ir gali žymiai pagerinti garso kokybę.

Galiausiai, geriausias garso nustatymas yra tas, kuris jums labiausiai patinka. Nesivaikykite „teisingų” nustatymų – siekite tokios garso kokybės, kuri leistų jums visiškai pasinerti į žiūrimą turinį, pamiršti apie techninius niuansus ir tiesiog mėgautis patirtimi. Juk būtent tam ir skirta pramogų technologija – ne techniniam tobulumui, o jūsų malonumui.