Kompiuterio ventiliatorius triukšmauja: ką daryti?

Kodėl ventiliatoriai pradeda garsiai sukti

Sėdi prie kompiuterio, dirbi ar žaidi, ir staiga pajunti, kad tavo ramybę drumstų vis garsėjantis ūžesys. Ventiliatoriai kompiuteryje – tai tie patys maži propeleriai, kurie sukasi tūkstančius apsisukimų per minutę, kad išlaikytų tavo procesorių, vaizdo plokštę ir kitus komponentus vėsius. Kai jie pradeda triukšmauti, paprastai yra kelios pagrindinės priežastys.

Pirmiausia – dulkės. Jos kaupiasi ant ventiliatoriaus menčių, varikliuko guolių, radiatorių. Per metus vidutinis kompiuteris gali prikaupti stebėtiną kiekį šiukšlių, plaukų, net smulkių vabzdžių likučių. Visa tai trukdo ventiliatoriui suktis lygiai, didina trinties jėgą ir verčia variklį dirbti sunkiau. Rezultatas – garsas.

Antra priežastis – susidėvėję guoliai. Kiekvienas ventiliatorius turi mažytį guolį, kuris leidžia jam suktis. Laikui bėgant, ypač jei ventiliatorius dirba aukštais apsisukimais, šis guolis pradeda skilti, išsidėvėti. Tada girdisi ne tik ūžesys, bet ir traškėjimas, žviegimas ar net vibruojantis garsas.

Trečia problema – temperatūra. Kai kompiuteris įkaista labiau nei įprastai (pavyzdžiui, vasarą arba žaidžiant reiklų žaidimą), ventiliatoriai automatiškai sukasi greičiau, bandydami atvėsinti sistemą. Didesnis greitis = didesnis triukšmas. Tai normalu, bet jei ventiliatoriai ūžia net tuščiąja eiga, kai nieko nedarai – turime problemą.

Kaip nustatyti triukšmo šaltinį

Prieš imantis veiksmų, reikia suprasti, kuris ventiliatorius kelia triukšmą. Vidutiniame stacionariame kompiuteryje jų gali būti 3-5: procesoriaus aušintuvo, vaizdo plokštės, maitinimo bloko, korpuso priekyje ir gale, kartais dar papildomi ant šiaurės tilto ar kietojo disko.

Paprasčiausias būdas – atsargiai atidaryti kompiuterio šoninį dangtelį (išjungus iš elektros!) ir įjungti kompiuterį. Taip galėsite pamatyti, kuris ventiliatorius sukasi neįprastai ar skleidžia garsą. Tik būkite atsargūs – nesikiškit pirštų ar kitų daiktų į besisukančius ventiliatorius.

Jei nenorite ardyti kompiuterio, galite naudoti programas kaip HWMonitor, SpeedFan ar MSI Afterburner. Jos rodo kiekvieno ventiliatoriaus apsisukimus per minutę (RPM). Jei matote, kad kažkuris ventiliatorius sukasi 3000-4000 RPM, kai kiti tik 1000-1500 – greičiausiai jis ir yra problemos šaltinis.

Nešiojamuose kompiuteriuose situacija sudėtingesnė, nes ten paprastai yra tik vienas ar du ventiliatoriai, ir jų pasiekti sunkiau. Bet principas tas pats – reikia nustatyti, ar triukšmas atsiranda esant didelei apkrovai, ar nuolat.

Dulkių šalinimas – pirmasis žingsnis

Jei kompiuteris nebuvo valomas bent metus, beveik garantuotai dulkės yra problema. Valymas nėra sudėtingas, bet reikia tai daryti teisingai.

Pirmiausia – išjunkite kompiuterį iš elektros tinklo. Ne tik užmigdykite ar išjunkite, bet būtinai ištraukite maitinimo laidą. Atidarykite šoninius dangtelius (paprastai jie laikomi varžtais ar specialiais fiksatoriais).

Dabar jums reikia suspausto oro balionėlio. Jį galite nusipirkti bet kurioje elektronikos ar kompiuterių parduotuvėje už 3-5 eurus. Nepūskite į kompiuterį burna – jūsų kvėpavime yra drėgmė, kuri gali pakenkti elektronikai.

Laikydami balionėlį vertikaliai (ne aukštyn kojomis!), trumpais paspaudimais išpūskite dulkes iš visų ventiliatorių, radiatorių, kampelių. Svarbu: laikydami ventiliatorių vieną ranką, kad jis nesuktuisi nuo oro srovės. Jei ventiliatorius laisvai suksis nuo oro, galite sugadinti jo guolį.

Ypatingą dėmesį skirkite procesoriaus radiatoriui – ten dulkės kaupiasi labiausiai. Kartais radiatorius būna tiek užkimštas, kad atrodo kaip pilkas kilimas. Tokiu atveju galite atsargiai panaudoti minkštą šepetėlį (pavyzdžiui, dažymo teptuką), kad atlaisvintumėte užsikirtusias dulkes prieš jas išpūsdami.

Jei turite vaizdo plokštę, jos ventiliatoriai taip pat renka daug dulkių. Dažnai reikia išimti vaizdo plokštę iš lizdo, kad gerai ją išvalytumėte. Tai nėra sunku – paprastai ji laikoma vienu ar dviem varžtais ir plastikine fiksavimo skląste.

Guolių tepimas ir ventiliatorių priežiūra

Jei dulkių šalinimas nepadėjo, o ventiliatorius vis tiek triukšmauja, galbūt reikia patepti guolį. Ne visi ventiliatoriai tai leidžia, bet daugelis turi nuimamą lipdukų dangtelį centre, po kuriuo slepiasi guolis.

Jums reikės labai nedidelio kiekio silikono arba mašininio aliejaus. Nepilkite WD-40 ar kitų universalių purškiamų tepalų – jie per trumpą laiką išgaruoja ir gali net pabloginti situaciją. Idealus variantas – specialus guolių tepalas arba silikono aliejus.

Atsargiai nuimkite lipdukų dangtelį (kartais jis užfiksuotas, kartais tiesiog priklijuotas). Pamatysite mažą skylutę – tai guolio vieta. Įlašinkite vieną-du lašus aliejaus, pasukiokite ventiliatorių ranka kelis kartus, kad tepalas pasiskirstytų. Uždėkite dangtelį atgal.

Kai kurie ventiliatoriai turi guminius amortizatorius kampuose, kurie slopina vibraciją. Laikui bėgant šie guminiai elementai gali sukietėti ar net ištrupėti. Jei taip atsitiko, galite nusipirkti naujų guminių tvirtinimų arba panaudoti mažus guminius žiedelius.

Dar vienas triukas – patikrinti, ar ventiliatorius tvirtai pritvirtintas. Kartais varžtai atsilaisvina nuo vibracijos, ir ventiliatorius pradeda drebėti. Paprastas varžtų priveržimas gali išspręsti problemą.

Temperatūrų kontrolė ir ventiliatorių greičio reguliavimas

Jei ventiliatoriai sukasi per greitai, nes kompiuteris įkaista, reikia spręsti temperatūros problemą. Pirmiausia patikrinkite temperatūras programomis kaip HWMonitor ar Core Temp.

Normalios temperatūros tuščiąja eiga: procesorius 30-45°C, vaizdo plokštė 30-50°C. Esant apkrovai: procesorius iki 70-80°C, vaizdo plokštė iki 80-85°C. Jei matote didesnes temperatūras, turime problemą.

Dažniausia priežastis – išdžiūvusi terminė pasta tarp procesoriaus ir aušintuvo. Ši pasta perduoda šilumą nuo procesoriaus į radiatorių. Po 3-5 metų ji išdžiūsta ir tampa nebeefektyvi. Pastos keitimas nėra labai sudėtingas, bet reikalauja atsargumo.

Jums reikės nusipirkti naujos terminės pastos (geros pastos kaina 5-15 eurų, pavyzdžiui, Arctic MX-4 ar Noctua NT-H1). Nuimkite procesoriaus aušintuvą (paprastai jis laikomas keturių varžtų ar specialios fiksavimo sistemos), nuvalykite seną pastą alkoholiu ir vatos pagaliuku, uždėkite plonyčiausią naujosios pastos sluoksnį (apie ryžio grūdo dydžio lašelį centre) ir pritvirtinkite aušintuvą atgal.

Jei nenorite keisti pastos, galite pabandyti sureguliuoti ventiliatorių greičius BIOS nustatymuose arba specialiomis programomis. Daugelis motininių plokščių leidžia nustatyti ventiliatorių kreives – t.y. kaip greitai jie turi suktis esant tam tikrai temperatūrai. Galite nustatyti, kad ventiliatoriai suktuisi lėčiau, jei temperatūros leidžia.

Kada reikia keisti ventiliatorių

Kartais ventiliatorius tiesiog per senas ir jokia priežiūra nebepadeda. Guoliai gali būti taip susidėvėję, kad ventiliatorius virpa, žviegia ar net periodiškai sustoja.

Naujo ventiliatorius kaina priklauso nuo dydžio ir kokybės. Paprastas 120mm korpuso ventiliatorius kainuoja 5-15 eurų, geresni (tylūs) modeliai kaip Noctua ar be quiet! – 15-30 eurų. Procesoriaus aušintuvai su ventiliatoriumi – 20-100 eurų.

Rinkdamiesi naują ventiliatorių, atkreipkite dėmesį į keletą parametrų:
– Dydis (80mm, 92mm, 120mm, 140mm – matuokite seną ventiliatorių)
– Jungtis (3-pin ar 4-pin PWM)
– Triukšmo lygis (matuojamas dBA – kuo mažesnis, tuo geriau)
– Oro srautas (CFM – kuo didesnis, tuo geriau vėsina)

PWM (4-pin) ventiliatoriai yra geresni, nes jų greitis gali būti tiksliai reguliuojamas motininės plokštės. 3-pin ventiliatoriai taip pat veikia, bet jų greičio kontrolė mažiau tiksli.

Jei keičiate procesoriaus aušintuvą, įsitikinkite, kad jis suderinamas su jūsų procesoriaus lizdu (socket). Informaciją rasite gamintojo svetainėje. Taip pat patikrinkite, ar aušintuvas tilps į jūsų korpusą – kai kurie bokšto tipo aušintuvai būna labai aukšti.

Programiniai sprendimai ir optimizavimas

Ne visada problema yra aparatinė. Kartais kompiuteris tiesiog dirba per sunkiai dėl programinių priežasčių.

Patikrinkite užduočių tvarkytuvą (Task Manager Windows sistemoje), kurios programos naudoja daug procesoriaus ar vaizdo plokštės resursų. Kartais fone veikia programos, kurių net nežinote – kriptovaliutų kasėjai, reklaminės programos, atsinaujinimai.

Jei pastebite, kad ventiliatoriai ūžia net nieko nedarant, gali būti, kad fone vyksta Windows atnaujinimai, antivirusinė programa skanuoja sistemą, arba kažkokia programa „pakibusi” ir naudoja resursus.

Galite naudoti programas kaip SpeedFan ar Argus Monitor, kurios leidžia sukurti individualias ventiliatorių kreives. Pavyzdžiui, galite nustatyti, kad ventiliatorius suktuisi tik 30% greičiu, kai temperatūra žemesnė nei 50°C, ir tik didėjant temperatūrai didintų greitį.

Nešiojamiems kompiuteriams yra specialios aušinimo padėklos su papildomais ventiliatoriais. Jos kainuoja 15-40 eurų ir gali žymiai sumažinti vidinių ventiliatorių apkrovą, nes padeda atvėsinti visą kompiuterį iš apačios.

Kai triukšmas tampa draugo, o ne priešo

Išsprendus ventiliatorių triukšmo problemą, kompiuteris vėl dirba tyliai ir efektyviai. Dažniausiai pakanka paprastos profilaktikos – dulkių valymo kas 6-12 mėnesių, terminės pastos keitimo kas 3-4 metus, ir dėmesio temperatūroms.

Svarbu suprasti, kad ventiliatorių triukšmas – tai ne tik diskomfortas, bet ir signalas, kad kažkas negerai. Ignoruojant problemą, kompiuteris gali pradėti perkaisti, dėl to komponentai greičiau sensta, gali atsirasti stabilumo problemų ar net gedimų.

Reguliari priežiūra nėra sudėtinga ir nereikalauja specialių įgūdžių. Net jei niekada neatidarysite kompiuterio, dabar žinote, ką daryti ir ko ieškoti. O jei nejaučiate pasitikėjimo, visada galite kreiptis į kompiuterių remonto specialistus – paprasto valymo kaina paprastai 15-30 eurų, o tai tikrai verta ramybės ir tylesnio darbo aplinkos.

Galiausiai, atminkite, kad visiškai begarsis kompiuteris – tai beveik neįmanoma, nebent turite pasyvų aušinimą arba vandeninį. Bet skirtumas tarp sveiką protą drumščiančio ūžesio ir švelnaus fono ošimo yra milžiniškas, ir jūsų ausys tikrai įvertins pastangas.