Kaip prijungti telefoną prie televizoriaus

Kada iš viso reikia jungti telefoną prie TV?

Turbūt kiekvienas esame patyrę tą momentą, kai telefone radai kažką įdomaus – gal atostogų nuotraukas, šmaikštų vaizdo įrašą ar filmą, kurį norėtum parodyti draugams ant didesnio ekrano. O gal tiesiog nusibodo žiūrėti serialą ant mažyčio telefono ekrano, kai namuose stovi puikus televizorius?

Šiandien telefonai tapo galingais multimedijos centrais, kuriuose saugome tūkstančius nuotraukų, žiūrime vaizdo medžiagą iš įvairių platformų, žaidžiame žaidimus ir net dirbame. Tačiau kartais to 6-7 colių ekrano tiesiog nepakanka. Čia ir ateina į pagalbą galimybė prijungti telefoną prie televizoriaus.

Tokio prijungimo privalumai akivaizdūs: didžiulis ekranas, geresnis garsas (jei turite padorią garso sistemą), galimybė dalintis turiniu su šeima ar draugais. Taip pat tai puikus būdas pažiūrėti nuotraukas po kelionės – kur kas įspūdingiau nei visiems susispausti aplink vieną telefoną.

Belaidis būdas: kai laidai tik trukdo

Pradėkime nuo patogiausio ir šiuolaikiškiausio būdo – belaidžio ryšio. Jei turite palyginti naują televizorių (pagamintą maždaug po 2015 metų), labai tikėtina, kad jis palaiko vieną ar kelias belaidžio turinio transliavimo technologijas.

Miracast ir Screen Mirroring – tai technologija, kuri veikia kaip belaidis HDMI kabelis. Android telefonuose ši funkcija dažniausiai vadinama „Smart View”, „Screen Mirroring” arba „Cast”. Principas paprastas: telefonas ir televizorius sukuria tiesioginį Wi-Fi ryšį tarpusavyje ir transliuoja viską, kas vyksta telefono ekrane.

Kad tai suveiktų, abu įrenginiai turi būti prijungti prie to paties Wi-Fi tinklo. Tada telefone ieškote nustatymų skydelyje ikonos, kuri primena ekraną su bangomis (dažniausiai ji slepiasi greitųjų nustatymų skydelyje, kurį atidarote braukdami pirštu nuo ekrano viršaus). Paspaudę pamatysite galimus įrenginius – pasirinkite savo televizorių ir po kelių sekundžių jūsų telefono ekranas atsiras ant TV.

Chromecast veikia šiek tiek kitaip. Jei turite Google Chromecast įrenginį (arba televizorių su integruotu Chromecast), galite transliuoti turinį iš palaikomų programėlių tiesiogiai. Skirtumas nuo paprastos ekrano dubliavimo tas, kad transliuojant per Chromecast, telefonas tarsi tampa nuotolinio valdymo pulteliu – jis nurodo televizoriui, ką rodyti, bet pats turinys atsisiunčiamas tiesiai į TV. Tai reiškia, kad galite naudoti telefoną kitoms užduotims, kol televizorius rodo jūsų pasirinktą turinį.

AirPlay – tai Apple sprendimas iPhone savininkams. Jei turite Apple TV priedėlį arba naujesnį televizorių, palaikantį AirPlay 2, prijungimas tampa itin paprastas. Atidarote valdymo centrą iPhone’e, spaudžiate „Screen Mirroring” ir pasirenkate savo televizorių. Veikia stabiliai ir kokybiškai, kaip ir tikėtasi iš Apple produktų.

Kai laidai – patikimiausi draugai

Nors belaidis ryšys atrodo patrauklus, kartais senovinis kabelis būna geresnis pasirinkimas. Ypač kai žiūrite aukštos kokybės vaizdo įrašus arba žaidžiate žaidimus, kur svarbus kiekvienas milisekundės vėlavimas.

USB-C į HDMI kabelis – tai tikriausiai paprasčiausias ir patikimiausias būdas, jei turite naujesnį Android telefoną su USB-C jungtimi. Tiesiog įsigyjate USB-C į HDMI adapterį arba kabelį (jie kainuoja nuo 10 iki 30 eurų), prijungiate vieną galą prie telefono, kitą – prie televizoriaus HDMI lizdo, perjungiate televizorių į atitinkamą HDMI įvestį ir viskas veikia.

Svarbus niuansas: ne visi USB-C portai palaiko vaizdo išvestį. Jūsų telefonas turi palaikyti „DisplayPort Alt Mode” funkciją. Dauguma flagmanų (Samsung Galaxy S serija, Google Pixel, OnePlus ir panašūs) tai palaiko, bet pigesni modeliai – ne visada. Prieš perkant kabelį verta pasitikrinti telefono specifikacijas.

MHL (Mobile High-Definition Link) – tai senesnė technologija, kuri buvo populiari prieš kelerius metus. Jei turite seną Android telefoną su micro-USB jungtimi, gali būti, kad jis palaiko MHL. Tačiau šiandien ši technologija jau retai naudojama, nes ją išstūmė USB-C.

Lightning į HDMI adapteris – iPhone savininkams Apple siūlo oficialų „Lightning Digital AV Adapter”. Taip, jis kainuoja apie 50 eurų (Apple stilius), bet veikia be priekaištų. Prijungiate jį prie iPhone, o prie adapterio – HDMI kabelį. Papildomai adapteris turi Lightning jungtį, per kurią galite krauti telefoną tuo pačiu metu, kai jis prijungtas prie televizoriaus – labai praktiška žiūrint ilgą filmą.

Priedėliai ir išmanieji sprendimai

Jei jūsų televizorius neturi išmaniųjų funkcijų arba jos veikia lėtai ir nepatogiai, galite apsvarstyti specialių priedėlių įsigijimą. Jie ne tik leis prijungti telefoną, bet ir suteiks daug papildomų galimybių.

Google Chromecast – tai maža lazdelė, kuri kišama į televizoriaus HDMI lizdą. Naujausias „Chromecast su Google TV” modelis kainuoja apie 70 eurų ir veikia kaip pilnavertis Android TV priedėlis su nuotolinio valdymo pulteliu. Galite transliuoti turinį iš telefono arba naudoti priedėlį savarankiškai.

Amazon Fire TV Stick – panašus sprendimas iš Amazon, dažnai būna akcijose už 30-40 eurų. Palaiko transliavimą iš telefono ir turi savo programėlių parduotuvę.

Apple TV – brangiausias, bet ir galingiausias variantas (nuo 150 eurų). Jei esate įsisukę į Apple ekosistemą, tai puikus pasirinkimas, nes veikia sklandžiai su visais jūsų įrenginiais.

Praktiniai patarimai sėkmingam prijungimui

Dabar, kai žinote pagrindinius būdus, pasidalinsiu keliais patarimais, kurie padės išvengti dažniausių problemų.

Pirma, Wi-Fi tinklo kokybė yra kritiškai svarbi belaidžiam transliavimui. Jei jūsų maršrutizatorius stovi trijuose kambariuose nuo svetainės, kur yra televizorius, ir signalas vos vos pasiekia, ekrano dubliavimas bus lėtas ir trūkinėjantis. Idealu, kai abu įrenginiai prijungti prie 5 GHz Wi-Fi tinklo (jei jūsų maršrutizatorius jį palaiko) – jis greitesnis ir mažiau užkrautas nei 2.4 GHz.

Antra, televizoriaus įvesties pasirinkimas. Skamba banaliai, bet nustebsite, kiek žmonių pamirštą perjungti televizorių į teisingą HDMI įvestį. Jei prijungėte kabelį į HDMI 2 lizdą, televizoriuje reikia pasirinkti HDMI 2 šaltinį. Dažniausiai tai daroma mygtuku „Source” arba „Input” ant nuotolinio valdymo pultelio.

Trečia, ekrano orientacija. Kai dubliuojate telefono ekraną, televizorius rodo tiksliai tai, ką matote telefone. Jei telefonas yra vertikalioje padėtyje, televizoriuje matysite vertikalų vaizdą su juodomis juostomis šonuose. Todėl žiūrėdami vaizdo įrašus ar nuotraukas pasukite telefoną horizontaliai.

Ketvirta, baterijos naudojimas. Belaidis ekrano transliavimas labai intensyviai naudoja bateriją. Jei planuojate žiūrėti ilgą filmą, geriau naudokite laidinį prijungimą arba laikykite telefoną prijungtą prie įkroviklio.

Kokybė ir vėlavimai: ko tikėtis

Svarbu suprasti, kad ne visi prijungimo būdai yra vienodi kokybės atžvilgiu. Laidinis HDMI ryšys visuomet duos geriausią vaizdo kokybę ir mažiausią vėlavimą. Jei turite 4K vaizdo įrašą telefone ir norite jį žiūrėti visu grožiu, HDMI kabelis – jūsų pasirinkimas.

Belaidis transliavimas paprastai veikia Full HD (1920×1080) raiška, nors kai kurios naujesnės technologijos palaiko ir 4K. Tačiau čia svarbu interneto greitis ir Wi-Fi tinklo kokybė. Jei tinklas lėtas, vaizdo kokybė bus automatiškai sumažinta, kad išvengtų trūkinėjimo.

Vėlavimas (angl. „lag”) – tai laiko skirtumas tarp to, kas vyksta telefone, ir to, kas pasirodo televizoriuje. Laidiniame ryšyje jis praktiškai nejaučiamas. Belaidžiame gali siekti nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų milisekundžių. Žiūrint filmą tai nesvarbu, bet bandant žaisti dinaminius žaidimus gali būti nepatogu.

Programėlės, kurios palengvina gyvenimą

Kai kurios programėlės turi integruotas transliavimo funkcijas, kurios veikia geriau nei paprastas ekrano dubliavimas.

YouTube – viena geriausiai veikiančių programėlių transliavimui. Kai esate tame pačiame Wi-Fi tinkle kaip ir televizorius (arba išmanusis priedėlis), YouTube programėlėje pasirodys transliavimo ikonėlė. Paspaudę ją, pasirinkite televizorių, ir vaizdo įrašas pradės groti tiesiai per TV, o telefonas liks laisvas kitoms užduotims.

Netflix, HBO, Disney+ ir kitos srautinio turinio platformos taip pat palaiko transliavimą į Chromecast, Apple TV ir kitus priedėlius. Veikia analogiškai kaip YouTube.

VLC Media Player – puiki programėlė, jei norite žiūrėti telefone saugomus vaizdo įrašus. Ji palaiko transliavimą į įvairius įrenginius ir gali atkurti beveik bet kokio formato failus.

AllCast, LocalCast – universalios programėlės, leidžiančios transliuoti nuotraukas, vaizdo įrašus ir muziką iš telefono į televizorių ar kitus įrenginius. Ypač naudingos, kai standartinės telefono funkcijos neveikia taip, kaip norėtumėte.

Kai niekas neveikia: problemų sprendimas

Kartais technologijos tiesiog atsisako bendradarbiauti. Štai keletas dažniausių problemų ir jų sprendimų.

Televizorius neatsiranda įrenginių sąraše. Pirmiausiai patikrinkite, ar abu įrenginiai tikrai prijungti prie to paties Wi-Fi tinklo. Jei taip, pabandykite išjungti ir vėl įjungti Wi-Fi tiek telefone, tiek televizoriuje. Taip pat įsitikinkite, kad televizoriaus Screen Mirroring funkcija yra įjungta (ji gali būti išjungta nustatymuose).

Vaizdas trūkinėja arba lūžinėja. Tai dažniausiai Wi-Fi tinklo problema. Pabandykite priartinti maršrutizatorių arba perjunkite įrenginius į 5 GHz tinklą. Jei tai nepadeda, uždarykite kitas programėles telefone ir televizoriuje, kurios gali naudoti interneto ryšį.

Garsas girdimas telefone, bet ne televizoriuje. Kai naudojate laidinį prijungimą, kartais reikia rankiniu būdu perjungti garso išvestį telefono nustatymuose. Taip pat patikrinkite televizoriaus garsumą – skamba banaliai, bet dažnai būna problema.

Ekranas rodomas, bet labai mažas arba netelpa. Tai vadinamoji „overscan” problema. Televizoriaus nustatymuose ieškokite parinkties „Screen Fit”, „Just Scan” arba „1:1 Pixel Mapping” ir įjunkite ją.

Ką daryti su visu šiuo žinojimu

Dabar jau žinote visus pagrindinius būdus, kaip prijungti telefoną prie televizoriaus. Kiekvienas metodas turi savo privalumų ir trūkumų, todėl pasirinkimas priklauso nuo jūsų situacijos.

Jei turite naują televizorių ir norite patogumo, belaidis transliavimas per Miracast, Chromecast ar AirPlay bus geriausias pasirinkimas. Tai veikia greitai, nereikia jokių papildomų kabelių, ir galite valdyti viską iš telefono.

Jei svarbi maksimali kokybė ir stabilumas, arba jei planuojate žaisti žaidimus, rinktis laidinį HDMI ryšį. Taip, reikės kabelio, bet rezultatas bus nepriekaištingas.

O jei jūsų televizorius senas ir neturi jokių išmaniųjų funkcijų, nedidelis priedėlis kaip Chromecast ar Fire TV Stick ne tik leis prijungti telefoną, bet ir pavers jūsų televizorių į šiuolaikišką multimedijos centrą.

Svarbiausias dalykas – nebijokite eksperimentuoti. Pabandykite skirtingus būdus, pasižiūrėkite, kuris jums patogiausias. Technologijos sukurtos tam, kad palengvintų gyvenimą, o ne komplikuotų jį. Kartais paprasčiausias sprendimas – tiesiog įsikišti kabelį – veikia geriau nei visos tos belaidės stebuklų technologijos. O kartais atvirkščiai – paspaudžiate vieną mygtuką telefone ir viskas veikia kaip per sviestą. Svarbiausia rasti tai, kas veikia būtent jums.