Televizoriaus spalvų neryškumo koregavimas

Kodėl spalvos ekrane atrodo blankios

Sėdite prieš televizorių ir kažkas tiesiog neduoda ramybės – spalvos atrodo lyg išplovusios, nebeturi tos gyvasties, kurią matėte parduotuvėje ar prieš kelerius metus. Tai gana dažna problema, su kuria susiduria daugelis žmonių, ir gera žinia ta, kad dažniausiai ją galima išspręsti be techniko pagalbos.

Pirmiausia reikia suprasti, kad televizoriaus ekrano spalvų kokybę lemia keletas skirtingų parametrų. Tai ne vienas jungtukas, kurį pasukus viskas vėl taps ryšku. Moderniuose televizoriuose yra dešimtys nustatymų, kurie veikia vienas kitą, todėl kartais net nedidelis pakeitimas gali sukelti akivaizdžių pokyčių. Be to, televizoriai sensta – jų šviesos šaltiniai (LED diodai ar OLED pikseliai) laikui bėgant praranda intensyvumą, o tai natūraliai veikia spalvų ryškumą.

Dar viena dažna priežastis – gamykliniai nustatymai. Daugelis žmonių net nežino, kad televizoriai parduotuvėse būna nustatyti specialiu „demo” režimu, kuris spalvas padaro nenatūraliai ryškias. Namuose tokios nuostatos atrodo per intensyvios, todėl vartotojai jas sumažina, bet kartais per daug. Taip pat svarbu suprasti, kad skirtingi šaltiniai (kabelinė televizija, Netflix, PlayStation) gali siųsti skirtingos kokybės signalą, o tai taip pat veikia galutinį vaizdą.

Pagrindiniai nustatymai, kuriuos reikia patikrinti

Prieš lendant į sudėtingesnius parametrus, verta pradėti nuo paprastų dalykų. Pirmiausia patikrinkite, kokiame vaizdo režime veikia jūsų televizorius. Dauguma šiuolaikinių TV turi kelis iš anksto nustatytus režimus: „Standartinis”, „Dinaminis”, „Kinas”, „Sportas” ir panašiai. „Dinaminis” režimas paprastai yra skirtas parduotuvėms – jis spalvas daro per ryškias ir nenatūralias. „Kinas” režimas, priešingai, dažnai būna per tamsus ir šiltas namų apšvietimui.

Rekomenduoju pradėti nuo „Standartinio” arba „Namų” režimo ir toliau koreguoti pagal savo poreikius. Kai kurie televizoriai turi „Ryškus” (Vivid) režimą – jo geriau vengti, nes jis dirbtinai ištempia spalvas ir gali atrodyti įspūdingai pirmąsias minutes, bet ilgiau žiūrint vargina akis.

Ryškumo (Brightness) nustatymas yra vienas svarbiausių. Daug kas mano, kad ryškumas kontroliuoja ekrano šviesumą, bet iš tiesų jis reguliuoja juodų tonų lygį. Jei ryškumas per žemas, tamsios scenos tampa visiškai juodos ir prarandate detales. Jei per aukštas – juoda spalva tampa pilka, o bendras vaizdas atrodo išblukęs. Optimalus nustatymas: žiūrint tamsią sceną, turėtumėte matyti detales šešėliuose, bet juoda vis tiek turėtų atrodyti kaip juoda, ne pilka.

Kontrastas (Contrast) kontroliuoja baltų tonų intensyvumą. Per aukštas kontrastas padaro šviesias vietas per ryškias, prarandamos detalės (pavyzdžiui, debesyse ar baltose palaidinėse). Per žemas kontrastas daro vaizdą blankų. Geras testas: žiūrėkite į baltus debesis ar sniegą – turėtumėte matyti tekstūrą ir atspalvius, ne tik vientisą baltą plotą.

Spalvų nustatymai, kurie iš tiesų veikia

Dabar pereikime prie pačių spalvų. Parametras „Color” arba „Saturation” kontroliuoja spalvų intensyvumą. Jei jis per žemas, vaizdas atrodo beveik nespalvotas, lyg senas filmas. Jei per aukštas – žmonės atrodo kaip oranžiniai mutantai, o žolė tampa nerealistiško neoninė žalia. Aukso viduriukas paprastai yra kažkur 45-55 diapazone (jei skalė 0-100).

Atspalvis (Tint arba Hue) – šis nustatymas dažnai ignoruojamas, bet jis labai svarbus. Jis reguliuoja balansą tarp žalios ir rožinės spalvų. Jei žmonių odos atrodo per rausvos ar per žalsvos, būtent čia reikia koreguoti. Daugumoje atvejų optimalus nustatymas yra ties viduriu arba šiek tiek į vieną pusę.

Spalvų temperatūra (Color Temperature) – tai parametras, kurį daugelis praleidžia, bet jis kardinaliai keičia viską. „Šiltas” nustatymas duoda rausvą/gelsvą atspalvį, „Šaltas” – mėlsvą. Televizijos industrijos standartas yra 6500K, kas atitinka „Šilta2” arba panašius nustatymus daugelyje televizorių. Taip, tai atrodo šiltesnis tonas nei įpratę, bet tai yra tiksliausia spalvų reprodukcija. Mūsų akys įprantą prie mėlsvesnio atspalvio, nes pigūs televizoriai ir monitoriai tradiciškai buvo nustatyti „šaltai”, bet tai nėra teisingai.

Pažangūs nustatymai drąsesniems

Jei baziniai nustatymai nepadeda arba norite dar geresnių rezultatų, galite leistis į pažangesnius parametrus. Dauguma televizorių turi „Expert” arba „Advanced” meniu, kur rasite tokius dalykus kaip „Gamma”, „White Balance”, „Color Space” ir kitus.

Gamma kontroliuoja, kaip pateikiami viduriniai tonai tarp juodos ir baltos. Standartinis nustatymas yra 2.2 arba BT.1886. Jei kambarys labai šviesus, galite padidinti gamma iki 2.4, kad vaizdas atrodytų kontrastingesnis. Tamsesnėse patalpose geriau veikia žemesnis gamma.

Dinaminis kontrastas (Dynamic Contrast) ir panašūs „pagerinimo” režimai – asmeniškai rekomenduoju juos išjungti. Jie automatiškai keičia ryškumą priklausomai nuo scenos, ir tai gali atrodyti įspūdingai demonstraciniuose klipuose, bet žiūrint filmą tai erzina – vaizdas nuolat šviečia tai šviesiau, tai tamsiau.

Judesio interpoliacija (Motion Smoothing, TruMotion, Auto Motion Plus) – tai funkcija, kuri prideda dirbtinai sugeneruotus kadrus, kad judėjimas atrodytų sklandesnis. Problema ta, kad tai daro filmus panašius į muilo operas. Jei spalvos atrodo blankios ir dirbtinės, patikrinkite, ar ši funkcija neįjungta – ji ne tik keičia judėjimą, bet ir gali veikti spalvų atvaizdavimą.

HDMI ir šaltinio įtaka spalvoms

Štai ko daugelis nežino: ne viskas priklauso nuo televizoriaus nustatymų. HDMI kabelis ir jo nustatymai taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Jei naudojate seną HDMI 1.4 kabelį su nauju 4K televizoriumi, galite negauti viso spalvų spektro.

Moderniems televizoriams reikia HDMI 2.0 ar naujesnio, ypač jei žiūrite 4K HDR turinį. Be to, daugelyje televizorių kiekvienas HDMI įėjimas turi savo nustatymus. Ieškokite parametro „HDMI Black Level”, „HDMI RGB Range” arba „Input Signal Plus”. Šis nustatymas turėtų atitikti jūsų šaltinio (PlayStation, kompiuterio, priedėlio) nustatymus.

Paprastai yra du variantai: „Limited” (16-235) ir „Full” (0-255). Jei televizorius nustatytas į „Limited”, o šaltinis siunčia „Full” signalą, spalvos atrodys išblukusios ir pilkos. Jei atvirkščiai – prarasite detales tamsiausiose ir šviesiausiose vietose. Dauguma televizijos šaltinių naudoja „Limited”, o kompiuteriai – „Full”. Patikrinkite abu galus ir įsitikinkite, kad jie sutampa.

Aplinkos poveikis spalvų suvokimui

Dabar apie tai, ko daugelis visiškai neįvertina – jūsų kambario apšvietimas ir spalvos. Jei už televizoriaus yra ryški lempa arba langas, iš kurio šviečia saulė, jūsų akys prisitaiko prie bendro ryškumo, ir televizoriaus vaizdas atrodo blankesnis nei iš tiesų yra.

Idealios sąlygos televizoriui žiūrėti – tai švelniai apšviestas kambarys be tiesioginių šviesos šaltinių, atspindinčių į ekraną. Jei žiūrite dieną, kai kambarys šviesus, gali tekti padidinti ryškumą (Backlight arba OLED Light nustatymą), o vakare jį sumažinti. Kai kurie televizoriai turi šviesą jutiklį, kuris tai daro automatiškai, bet jis ne visada tikslus.

Taip pat svarbu, kokios spalvos sienos už televizoriaus. Jei siena ryškiai geltona ar mėlyna, jūsų smegenys automatiškai kompensuoja, ir televizoriaus spalvos atrodo iškraipytos. Idealu – neutrali pilka ar balta siena. Profesionalios namų kino sistemos dažnai turi tamsiai pilką sieną už ekrano būtent dėl šios priežasties.

Kada problema ne nustatymuose

Kartais, kad ir kaip besistengtumėte, spalvos vis tiek atrodo blogai. Tai gali reikšti, kad problema techninė. OLED televizoriai gali patirti „burn-in” – kai tam tikri pikseliai nusidėvi labiau nei kiti. LED televizorių apšvietimas laikui bėgant blanksta – po 5-7 metų intensyvaus naudojimo jie gali prarasti 30-40% pradinės šviesumo.

Jei televizorius nukrito ar buvo smūgiuotas, galėjo pažeisti matricą arba jos jungtis. Tai pasireiškia ne tik blankiomis spalvomis, bet ir linijomis, tamsiais plotais ar kitais defektais. Tokiu atveju nustatymai nepadės – reikės techniko.

Dar viena galimybė – programinės įrangos problema. Taip, televizoriai dabar turi programinę įrangą, kuri gali turėti klaidų. Pabandykite atnaujinti televizoriaus firmware per nustatymus. Kartais paprastas programinės įrangos atnaujinimas išsprendžia keistus vaizdo kokybės klausimus.

Kai viską išbandėte ir vis dar nepatenkinti

Jei peržiūrėjote visus nustatymus, patikrinote kabelius, pabandėte skirtingus šaltinius, o spalvos vis dar netenkiną, galbūt laikas pripažinti, kad jūsų televizorius tiesiog nėra labai geras spalvų atžvilgiu. Ne visi televizoriai sukurti vienodi – pigūs modeliai dažnai turi siauresnį spalvų spektrą ir prastesnę kalibraciją nei brangūs.

Profesionali televizoriaus kalibracija su specialia įranga gali kainuoti 100-300 eurų, bet ji iš tiesų gali išspausti maksimumą iš jūsų televizoriaus. Specialistas naudoja kolorimetrą ir specialią programinę įrangą, kad tiksliai sureguliuotų kiekvieną spalvą pagal industrijos standartus. Tai verta apsvarstyti, jei turite aukštos klasės televizorių, bet ne biudžetiniam modeliui.

Alternatyva – naudoti nemokamas kalibravimo programas ir testų vaizdus iš interneto. YouTube pilnas kalibravimo vaizdo įrašų su spalvų juostomis, pilkų tonų gradientais ir kitais testais. Nors tai nebus taip tiksliai kaip profesionali kalibracija, galite gerokai pagerinti vaizdą tiesiog atidžiai sekdami instrukcijas ir pasitikėdami savo akimis.

Galiausiai, kartais reikia tiesiog priprasti. Jei perjungėte iš labai ryškių, perdėtų nustatymų į tikslesnę spalvų reprodukciją, pirmąsias dienas gali atrodyti, kad spalvos per blankios. Duokite sau savaitę priprasti – dažnai po to grįžus prie senų nustatymų jie atrodys baisiai dirbtiniai ir nenatūralūs. Mūsų akys ir smegenys labai prisitaiko, tik reikia laiko.