Kodėl suvirinimo aparatas nevirina metalo

Kai elektra šoka, bet metalo nelydo

Stovite garaže, apsirengę viską, kas reikalinga – kaukę, pirštines, pasiruošę sujungti du metalo gabalus, o suvirinimo aparatas tiesiog atsisako bendradarbiauti. Elektrodas prilimpa prie metalo kaip klijuotas, arba priešingai – nė neliečia paviršiaus, o kibirkštys šoka kažkur šone. Tokia situacija pažįstama daugeliui, kurie bent kartą bandė susipažinti su suvirinimo menu. Tiesą sakant, suvirinimo aparatas gali atsisakyti veikti dėl daugybės priežasčių, ir ne visada kaltas pats įrenginys.

Pirmiausia reikia suprasti, kad suvirinimas – tai ne tik elektros srovės tiekimas į elektrodą. Tai sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja elektros lankas, lydomas metalas, cheminės reakcijos ir fizikos dėsniai. Kai kas nors šioje grandinėje sutrinka, rezultatas būna nusivylimas ir nesuvirintos detalės.

Elektros srovės paslaptys ir jų įtaka

Viena dažniausių problemų – netinkama srovės stiprumo nuostata. Daugelis pradedančiųjų mano, kad kuo daugiau amperų, tuo geriau. Realybė kitokia. Per maža srovė tiesiog nesugebės išlydyti metalo – elektrodas šaltai lies paviršių, o jokio suvirinimo siūlės nebus. Per didelė srovė sukels priešingą efektą: metalas pradės tryškti, degti skylėmis, o elektrodas lydysis greičiau nei spėsite pajudinti ranką.

Kiekvienas elektrodo storis reikalauja konkretaus amperažo diapazono. Pavyzdžiui, 2,5 mm storio elektrodui paprastai reikia apie 70-100 amperų, priklausomai nuo padėties ir metalo tipo. Tai ne griežta taisyklė, bet geras orientyras. Jei jūsų aparatas nustatytas į 40 amperų, o bandote virti 3 mm elektrodu – nesistebėkite, kad nieko nevyksta.

Dar vienas svarbus momentas – elektros tinklo įtampa. Daugelis buitinių suvirinimo aparatų veikia nuo 220V tinklo, bet jei jūsų garaže ar dirbtuvėje įtampa krenta žemiau 200V (o tai nutinka dažniau nei manote, ypač kaime ar senuose namuose), aparatas tiesiog nesugebės išvystyti reikiamos galios. Tai ypač aktualu, kai tame pačiame tinkle veikia ir kiti galingi įrenginiai – kompresoriai, šlifuoklės ar net paprastas elektrinis šildytuvas.

Elektrodų kokybė ir jų drėgmė

Štai ko daugelis net neįtaria – elektrodai sugeria drėgmę iš oro kaip kempinė. Jei laikote juos drėgnoje patalpoje ar tiesiog atviroje pakuotėje, jų apvalkalas prisigeria vandens. O kai bandysite virti tokiais elektrodais, vanduo virsta garais, kurie sukelia pūsleles suvirinimo siūlėje, nestabilų lanką ir apskritai visišką chaosą.

Profesionalai elektrodų pakuotes laiko sandariai uždaras, o kai kuriuos tipus (ypač bazinius) net džiovina specialiose krosnelėse 300-400°C temperatūroje prieš naudojimą. Namuose tokios prabangos neturite, bet galite laikyti elektrodų pakuotę šiltoje, sausoje vietoje – pavyzdžiui, ant šildytuvo ar bent jau ne drėgname garaže.

Elektrodų kokybė taip pat svarbi. Pigūs kinų elektrodai už kelis eurus už kilogramą dažnai būna tokie prastos kokybės, kad net patyręs virėjas su jais vargsta. Apvalkalas byra, lankas šokinėja, metalas taškauja visomis kryptimis. Kartais verta investuoti į normalius elektrodų komplektus nuo žinomų gamintojų – skirtumas matomas iš karto.

Metalo paviršiaus paruošimas

Dabar pereikime prie dalyko, kurį pradedantieji ignoruoja dažniausiai – metalo paviršiaus būklės. Bandote virti surūdijusį metalą? Metalą su dažų sluoksniu? Ar gal riebalais apteptą paviršių? Sėkmės neturėsite.

Rūdys, dažai, riebalai, purvas – visa tai trukdo elektros lankui normaliai degti ir metalui lydytis. Suvirinimo lankas tiesiog negali prasiskverbti pro šiuos sluoksnius. Rezultatas – kibirkščių fejerverkai, nestabilus lankas, o suvirinimo siūlė, jei ji apskritai susiformuoja, būna pilna įtrūkimų ir pūslių.

Prieš virinant metalą reikia tinkamai paruošti. Šlifuokite rūdis metaliniu šepečiu ar šlifavimo diskeliu iki švarios metalo spalvos. Jei paviršius riebalu apteptas (o tai dažna, nes daugelis metalų sandėliuose laikomi apsauginiame alyvos sluoksnyje), nuvalykite acetonu, spiritu ar specialiu nuriebintoju. Taip, tai papildomas darbas, bet be šito normalaus suvirinimo nebus.

Įžeminimas ir elektros grandinės uždarumas

Čia labai paprasta, bet dažnai pamirštama detalė – įžeminimo gnybto kontaktas su metalu. Jei gnybtas prastai prispaustai, arba prispaustai per rūdis, dažus ar kitokį izoliuojantį sluoksnį, elektros grandinė neužsidaro tinkamai. Srovė negali tekėti, lankas nedega arba dega labai nestabiliai.

Įžeminimo gnybtas turi būti prispaustai prie švarios metalo dalies, kuo arčiau suvirinimo vietos. Kuo toliau nuo suvirinimo taško jį pritvirtinsite, tuo didesnė varža grandinėje, o tai reiškia mažesnę efektyvią srovę suvirinimo vietoje. Kartais verta net šiek tiek nušlifuoti vietą, kur pritvirtinsite įžeminimo gnybtą.

Patikrinkite ir pačio gnybto būklę – ar spyruoklė gerai veikia, ar kontaktinės dalys nesudegusios, ar laidas prie jo gerai pritvirtintas. Dažnai būna, kad problemos šaltinis slypi būtent čia, o ne pačiame aparate.

Suvirinimo aparato techninė būklė

Jei visa kita tvarkoje, o aparatas vis tiek nevirija, reikia pažvelgti į patį įrenginį. Modernūs invertoriai yra gana patikimi, bet ir jie turi silpnų vietų. Pirmiausia patikrinkite kabelius ir jų prijungimus. Laikui bėgant kabeliai gali įtrūkinėti, ypač ties prijungimo vietomis. Netgi viena pertrūkusi gysla iš daugelio sumažina kabelio pralaidumą, o tai reiškia didesnę varžą ir mažesnę srovę.

Pažiūrėkite į aparato vidų (tik atjungę nuo elektros!). Jei ten pilna dulkių, metalo drožlių, voro tinklų – tai gali sukelti problemų. Dulkės ir purvas užkemša vėdinimo angas, aparatas perkaista ir automatiškai išsijungia arba sumažina galią. Kartą per sezoną verta aparatą išpūsti suspaustu oru.

Invertoriniai aparatai turi elektroniką, kuri gali sugesti. Jei aparatas įsijungia, rodikliai šviečia, bet srovės nėra – gali būti sugadinti galios tranzistoriai ar kiti komponentai. Tokiu atveju be elektronikos žinių ir specialių įrankių patys nepataisysite – reikės vežti į servisą.

Virimo technika ir rankos įgūdžiai

Kartais problema ne aparate, o virėjo rankose. Taip, tai skamba nemaloniai, bet realybė tokia. Suvirinimas reikalauja tam tikrų įgūdžių, kurie ateina tik su praktika. Jei laikote elektrodą per toli nuo metalo, lankas nutrūksta. Jei per arti – elektrodas prilimpa. Jei judinate per greitai – siūlė nesusiformuoja. Jei per lėtai – metalas perdega.

Tinkamas elektrodo kampas, atstumas iki paviršiaus (apie 2-3 mm), judėjimo greitis – visa tai reikia pajausti. Pradedantiesiems rekomenduoju pirmiausia praktikuotis ant nereikalingų metalo gabalų. Bandykite išlaikyti stabilų lanką, vienodą atstumą, pastovų judėjimo greitį. Tik kai tai pavyks, galite tikėtis normalių rezultatų ant tikrų detalių.

Dar vienas niuansas – virimo padėtis. Virti horizontalioje padėtyje ant stalo – viena. Virti vertikalią siūlę ar, dar blogiau, virš galvos – visai kas kita. Kiekvienai padėčiai reikia šiek tiek skirtingų nuostatų ir technikos. Jei aparatas gerai virija horizontaliai, bet atsisako vertikaliai, problema greičiausiai ne aparate.

Kada aparatas tikrai sugedęs ir ką su tuo daryti

Gerai, išbandėte viską – patikrinote srovę, pakeitėte elektrodus, nuvalėte metalą, patikrinote kabelius, o aparatas vis tiek nevirija arba virija labai blogai. Tada tikrai laikas įtarti, kad problema techninė.

Paprasčiausias būdas patikrinti – pabandyti kitą aparatą tokiomis pat sąlygomis. Jei skolintas aparatas virija normaliai, o jūsų ne – atsakymas akivaizdus. Jei turite multimetrą, galite patikrinti, ar aparatas apskritai duoda srovę – prijunkite multimetrą ampermetro režimu nuosekliai į grandinę (bet čia jau reikia žinoti, ką darote, nes suvirinimo srovės didelės).

Dažniausios aparatų gedimo priežastys: perdegę galios elementai (tranzistoriai, diodai), sugadinti transformatoriai ar droseliniai elementai, sugedę valdymo schemos komponentai. Invertoriniai aparatai turi apsaugas nuo perkaitimo ir perkrovos, bet jos ne visada išgelbsti.

Jei aparatas dar garantijoje – vežkite į servisą be svarstymo. Jei garantija baigėsi, įvertinkite remonto kainą. Kartais pigesnių aparatų remontas kainuoja beveik tiek pat, kiek naujas aparatas. Tokiu atveju ekonomiškai prasmingiau pirkti naują.

Tačiau prieš skubėdami į parduotuvę ar servisą, dar kartą sistemingai patikrinkite visus dalykus, apie kuriuos kalbėjome. Statistiškai daugiau nei pusė atvejų, kai „aparatas nevirija”, problema slypi ne pačiame aparate, o aplinkybėse – netinkamose nuostatose, prastuose elektroduose, neparuoštame metale ar nepakankamoje virėjo patirtyje.

Suvirinimas – tai ne magiška lazdelė, kurią priglaudei ir viskas savaime susivirino. Tai procesas, kuriame svarbu viskas – nuo elektros tinklo kokybės iki rankos judesio. Bet kai pagaliau viskas susidėlioja į vietas, kai elektrodas ėmė lydytis kaip reikiant, kai lankas dega stabiliai ir formuojasi graži siūlė – tai suteikia tikrą pasitenkinimą. Ir tada suprantate, kad visos tos pradinės kančios buvo vertos rezultato.