Vėdinamų sėdynių oro cirkuliacija

Kaip atsirado mintis vėdinti automobilių sėdynes

Kas būtų pagalvojęs prieš trisdešimt metų, kad mūsų automobilių sėdynės turės savo klimato kontrolę? O vis dėlto šiandien vėdinamos sėdynės tapo viena iš populiariausių papildomų funkcijų, ypač premium klasės automobiliuose. Viskas prasidėjo nuo paprastos problemos – vasaros karščiais oda tiesiog prilimpa prie odos sėdynių, o net ir audinio dangos nesugeba efektyviai pašalinti drėgmės.

Pirmieji bandymai spręsti šią problemą buvo gana primityvūs. Automobilių gamintojai eksperimentavo su perforuota oda, specialiais audiniais ir net mediniais karoliukų užvalkalais (taip, tie patys, kuriuos naudojo taksi vairuotojai). Bet tikrasis proveržis įvyko devintojo dešimtmečio pabaigoje, kai inžinieriai suprato – reikia aktyvios oro cirkuliacijos sistemos, kuri dirbtų panašiai kaip kondicionierius, tik tiesiogiai sėdynėje.

Pagrindinė veikimo schema ir komponentai

Vėdinamos sėdynės principas iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas, bet realybėje tai gana sudėtinga sistema. Sėdynės viduje įmontuoti nedideli, bet galingi ventiliatoriai – paprastai nuo dviejų iki keturių vienoje sėdynėje. Šie ventiliatoriai gali veikti dviem režimais: įtraukti orą arba jį išstumti.

Dažniausiai naudojama įtraukimo sistema. Ventiliatoriai traukia orą per perforuotą odos ar audinio paviršių, praleidžia jį per sėdynės vidų ir išstumia į apačią arba į šonus. Tokiu būdu sukuriamas nuolatinis oro judėjimas ties kūno kontakto zona, kas efektyviai šalina drėgmę ir karštį. Kai kuriuose modeliuose oro srautas nukreipiamas per specialius kanalus, kurie paskirstyti strategiškai – ten, kur kūnas labiausiai prakaituoja.

Svarbus elementas yra pats sėdynės užvalkalas. Oda ar audinys turi būti perforuoti – paprastai tai mažytės skylutės, išdėstytos tam tikru šablonu. Šios skylutės turi būti pakankamai didelės, kad oras laisvai cirkuliuotų, bet ne per didelės, kad nejaustumėte ventiliatoriaus tiesioginio poveikio ar kad į vidų nepatektų nešvarumai.

Oro kelias per sėdynės konstrukciją

Įdomiausia dalis – kaip oras keliauja per pačią sėdynę. Tarp išorinės dangos ir sėdynės rėmo yra kelios skirtingos medžiagų sluoksniai. Pirmiausia eina putų sluoksnis – tai ne paprastas porolonas, o specialiai sukurta medžiaga su oro kanalais. Šie kanalai veikia kaip mažytės magistralės, kuriomis oras keliauja nuo vieno sėdynės taško į kitą.

Po putų sluoksniu paprastai būna oro paskirstymo plokštė – plastikinė arba kompozitinė konstrukcija su įvairiais ertmėmis ir angomis. Ši plokštė užtikrina, kad oras pasiektų visas reikiamas zonas, o ne tik vieną tašką. Ventiliatoriai montuojami būtent šioje plokštėje arba tiesiogiai po ja.

Kai kuriuose pažangesniuose modeliuose naudojamos net trijų zonų sistemos – atskira ventiliacija nugaros apatinei daliai, vidurinei daliai ir sėdimajam paviršiui. Kiekviena zona gali turėti savo ventiliatorių ir reguliavimo galimybes. Tai leidžia tiksliau kontroliuoti komfortą, nes skirtingos kūno dalys skirtingai prakaituoja.

Šildymas ir vėdinimas – dviguba sistema

Daugelyje šiuolaikinių automobilių vėdinamos sėdynės ateina komplekte su šildymu. Tai ne atsitiktinumas – abi sistemos puikiai papildo viena kitą ir dažnai naudoja tuos pačius oro kanalus. Šildymo elementai – paprastai tai plonos kaitinimo vielos ar specialūs kaitinimo kilimėliai – montuojami tarp putų sluoksnio ir oro paskirstymo plokštės.

Kai įjungiate šildymą, ventiliatoriai gali veikti mažesniu pajėgumu, kad šiltas oras cirkuliuotų per sėdynę ir šildytų jūsų kūną. Kai įjungiate vėdinimą, šildymas automatiškai išsijungia, o ventiliatoriai pradeda veikti visu pajėgumu. Kai kuriuose automobiliuose galite net nustatyti, kad sistema automatiškai persijungtų tarp šildymo ir vėdinimo priklausomai nuo temperatūros.

Įdomu tai, kad kai kurie gamintojai eksperimentuoja su Peltier elementais – tai termoelektriniai komponentai, kurie gali ir šildyti, ir vėsinti priklausomai nuo elektros srovės krypties. Tokia sistema teoriškai galėtų ne tik vėdinti, bet ir aktyviai vėsinti sėdynę, tačiau kol kas tai labai brangu ir energetiškai neefektyvu.

Valdymo elektronika ir jutikliai

Šiuolaikinės vėdinamos sėdynės – tai ne tik ventiliatoriai ir skylutės. Čia dirba išmani elektronika, kuri stebi ir reguliuoja viską. Pagrindinis valdymo blokas paprastai yra įmontuotas po sėdyne ir jungiasi su automobilio CAN magistrale – tai komunikacijos sistema, kuri leidžia visoms automobilio dalims bendrauti tarpusavyje.

Paprasčiausiose sistemose turite tik rankinį valdymą – mygtuką su trimis ar keturiais intensyvumo lygiais. Bet pažangesnėse sistemose yra temperatūros jutikliai, drėgmės jutikliai ir net slėgio jutikliai, kurie nustato, ar sėdynėje sėdi žmogus. Sistema gali automatiškai reguliuoti ventiliatorių greitį priklausomai nuo to, kaip šilta ar drėgna yra sėdynė.

Kai kuriuose naujausių modelių automobiliuose vėdinamos sėdynės integruotos į bendrą klimato kontrolės sistemą. Pavyzdžiui, jei automobilio kondicionierius dirba visu pajėgumu, sėdynių vėdinimas gali automatiškai sumažinti intensyvumą, kad neperkrautų elektros sistemos. Arba priešingai – jei kondicionierius neįjungtas, sėdynių vėdinimas gali dirbti intensyviau, kad kompensuotų.

Praktiniai naudojimo patarimai

Turint vėdinamas sėdynes, verta žinoti kelis dalykus, kad jos tarnautų ilgai ir efektyviai. Pirma, perforuota oda reikalauja šiek tiek daugiau priežiūros nei įprasta. Tos mažytės skylutės gali užsikimšti dulkėmis, smėliu ar kitais nešvarumais, todėl reguliarus valymas yra būtinas. Naudokite siurblio antgalį su minkštu šepečiu ir švelniai išvalykite perforuotas zonas.

Antra, būkite atsargūs su skysčiais. Jei ant sėdynės išsilies kava ar vanduo, skystis gali patekti į ventiliatorių sistemą. Nors daugelis sistemų turi apsaugą nuo drėgmės, geriau to išvengti. Jei vis dėlto nutiko nelaimė, kuo greičiau nusausinkite sėdynę ir leiskite jai gerai išdžiūti prieš vėl naudodami vėdinimą.

Trečia, žiemą vėdinimas taip pat naudingas, ne tik vasarą. Kai sėdite su stora striuke ar paltu, tarp kūno ir sėdynės susikaupia drėgmė. Įjungus vėdinimą net žemiausiame lygyje, ši drėgmė pašalinama, ir jaučiatės patogiau. Be to, tai padeda išvengti nemalonių kvapų, kurie gali atsirasti dėl drėgmės kaupimosi.

Dažniausios problemos ir jų sprendimas

Kaip ir bet kuri sudėtinga sistema, vėdinamos sėdynės kartais gali sugedti. Dažniausia problema – ventiliatorių triukšmas. Jei girdite neįprastą ūžesį, cypimą ar barškėjimą, greičiausiai į ventiliatorių pateko nešvarumų arba jis tiesiog nusidėvėjo. Ventiliatorių keitimas nėra labai sudėtingas, bet reikalauja išmontuoti sėdynę, todėl geriau kreiptis į specialistus.

Kita problema – silpnas oro srautas. Jei jaučiate, kad vėdinimas veikia, bet nebeturi tokio efekto kaip anksčiau, tikėtina, kad užsikimšo oro kanalai arba perforacija. Kartais pakanka kruopštaus valymo, bet jei problema išlieka, gali būti, kad susidėvėjo putų sluoksnis ir oro kanalai sutrūkę.

Elektronikos problemos pasireiškia tuo, kad sistema visai neveikia arba veikia tik viename lygyje. Čia gali būti kaltas valdymo modulis, mygtukas arba tiesiog saugiklis. Prieš važiuojant į servisą, verta patikrinti saugiklių dėžutę – kartais sprendimas būna toks paprastas.

Ateities technologijos ir išmanusis komfortas

Automobilių pramonė nestovi vietoje, ir vėdinamos sėdynės taip pat tobulėja. Jau dabar kai kurie gamintojai eksperimentuoja su masažo funkcija, integruota į vėdinimo sistemą. Oro srautai gali būti pulsuojantys, sukuriant masažo efektą, kuris ne tik vėsina, bet ir pagerina kraujotaką ilgose kelionėse.

Kita įdomi kryptis – personalizuotas komfortas. Naujausiuose automobiliuose sistema gali įsiminti kiekvieno vairuotojo nuostatas ir automatiškai jas pritaikyti, kai atpažįsta vairuotoją (per raktą arba veidų atpažinimo sistemą). Tai reiškia, kad jūsų partneris gali mėgti stiprų vėdinimą, o jūs – silpną, ir automobilis automatiškai persijungs.

Dar viena perspektyva – aktyvus vėsinimas naudojant automobilio kondicionieriaus sistemą. Vietoj to, kad tiesiog cirkuliuotų aplinkos oras, į sėdynes galėtų būti tiekiamas atvėsintas oras iš kondicionieriaus. Tai jau naudojama kai kuriuose aukščiausios klasės automobiliuose, bet technologija dar brangi ir sudėtinga.

Vėdinamos sėdynės iš prabangos pamažu tampa standartu net ir vidutinės klasės automobiliuose. Tai puikus pavyzdys, kaip technologijos gali pagerinti kasdienį komfortą, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip nereikalingas priedas. Bet kai kartą išbandote gerą vėdinimo sistemą karštą vasaros dieną, suprantate, kad tai viena iš tų smulkmenų, kurios daro didelį skirtumą. Sistema nėra pernelyg sudėtinga, bet jos veikimas pagrįstas protingu inžinieriniu sprendimu – paprasta oro cirkuliacija gali išspręsti problemą, su kuria automobilių gamintojai kovojo dešimtmečius.