Termostato temperatūros reguliavimas

Kas tas termostatas ir kodėl jis mums reikalingas

Turbūt kiekvienas esame susidūrę su situacija, kai namuose per šalta arba per karšta. Rankiojame radiatorių rankenėles, atidarinėjame langus, vėl uždarome – ir taip be galo. Būtent čia į pagalbą ateina termostatas – nedidelis prietaisas, kuris gali tapti tikru namų komforto širdimi.

Termostatas iš esmės yra automatinis temperatūros kontrolierius. Jo pagrindinė užduotis – palaikyti patalpoje tokią temperatūrą, kokią jūs nustatėte. Skamba paprastai, bet už šio paprastumo slypi gana įdomūs fizikos ir inžinerijos principai. Kai temperatūra nukrenta žemiau norimos, termostatas įjungia šildymą. Kai pakyla aukščiau – išjungia. Taip paprastai ir taip genialiai.

Šiuolaikiniai namai be termostato būtų tarsi automobilis be greičių dėžės – teoriškai važiuotų, bet koks diskomfortas! Termostatas ne tik užtikrina patogumą, bet ir padeda taupyti energiją, o tai šiais laikais tikrai svarbu daugeliui šeimų.

Kaip veikia mechaninis termostatas

Senieji mechaniniai termostatai – tai tikri inžinerijos meno kūriniai. Jų viduje rasite bimetalinę plokštelę arba specialią kapsulę su skysčiu. Pažiūrėkime, kaip tai veikia praktikoje.

Bimetalinė plokštelė sudaryta iš dviejų skirtingų metalų juostų, sujungtų kartu. Šie metalai turi skirtingus plėtimosi koeficientus – tai reiškia, kad kaitinant vienas išsiplečia labiau nei kitas. Dėl to visa plokštelė ima lenkti vieną ar kitą pusę. Prie šios plokštelės prijungtas elektros kontaktas, kuris įjungia arba išjungia šildymo sistemą.

Pavyzdžiui, kai kambaryje atvėsta, bimetalinė plokštelė išsitiesia ir uždaro elektros grandinę – šildymas įsijungia. Kai pasiekiama nustatyta temperatūra, plokštelė išsilenkia priešinga kryptimi, kontaktas atsijungia, ir šildymas sustoja. Viskas mechaniškai, be jokių mikroschemų ar programavimo.

Kitas mechaninis variantas naudoja specialią kapsulę su skysčiu arba dujomis. Šis skystis plečiasi kaitinant ir traukiasi vėstant. Plėsdamasis jis spaudžia membraną, kuri vėlgi valdo elektros kontaktą. Šie termostatai buvo ypač populiarūs sovietmečiu ir vis dar veikia daugelyje senesnių pastatų.

Šiuolaikiniai elektroniniai termostatai

Dabar pereikime prie įdomesnių dalykų – elektroninių termostatų. Čia jau turime reikalą su temperatūros jutikliais, mikrovaldikliais ir skaitmeniniais ekranėliais. Tikslumas ir funkcionalumas čia visai kitokio lygio.

Elektroniniame termostate temperatūrą matuoja specialus jutiklis – dažniausiai tai termistorius. Tai puslaidininkinis elementas, kurio elektrinė varža keičiasi priklausomai nuo temperatūros. Mikrovaldiklis nuolat skaito šią vertę ir palygina su jumis nustatyta temperatūra. Jei reikia šildyti – įjungia relę, kuri aktyvuoja šildymo sistemą.

Kas įdomu – tokie termostatai gali būti tikrai protingi. Jie gali turėti savaitės programas, kai skirtingomis dienomis ir skirtingu paros metu palaikoma skirtinga temperatūra. Pavyzdžiui, darbo dienomis nuo 8 iki 17 valandos, kai visi išeina iš namų, temperatūra automatiškai sumažinama iki 18 laipsnių. O vakarais ir savaitgaliais – vėl pakyla iki jaukių 22 laipsnių.

Kai kurie modeliai turi net oro drėgmės jutiklius, lango atidarymo detektorius ir kitas papildomas funkcijas. Yra termostatų, kurie mokosi jūsų įpročių ir automatiškai prisitaiko prie jūsų gyvenimo ritmo.

Išmanieji WiFi termostatai – ateities technologija šiandien

Dabar jau galime valdyti namų temperatūrą sėdėdami biure ar net atostogaudami užsienyje. WiFi termostatai – tai ne tik patogumas, bet ir rimtas energijos taupymo įrankis.

Šie prietaisai jungiasi prie namų belaidžio interneto tinklo ir gali būti valdomi per išmanųjį telefoną. Programėlėje matote tikslią dabartinę temperatūrą, galite ją keisti, peržiūrėti statistiką, kiek energijos sunaudojote per mėnesį. Kai kurie modeliai net rodo, kiek pinigų sutaupėte optimizavę šildymą.

Įdomiausia, kad tokie termostatai gali naudoti jūsų telefono GPS duomenis. Kai išeinate iš namų ir nutolstate tam tikrą atstumą, termostatas automatiškai sumažina temperatūrą. Kai grįžtate – jau iš anksto pradeda šildyti, kad parėję rastumėte šiltus namus. Nereikia nieko spaudinėti – viskas vyksta automatiškai.

Populiariausi WiFi termostatų gamintojai – tai „Nest”, „Ecobee”, „Honeywell Home” ir kiti. Lietuvoje tokių prietaisų kaina svyruoja nuo 100 iki 300 eurų, priklausomai nuo funkcionalumo.

Kaip tinkamai nustatyti termostatą

Turėti termostatą – tai viena, o mokėti jį tinkamai naudoti – visai kas kita. Štai keletas praktinių patarimų, kaip išspausti maksimumą iš šio prietaiso.

Pirmiausia, termostato vieta labai svarbi. Jis turėtų būti montuojamas maždaug 1.5 metro aukštyje, toliau nuo tiesioginių šilumos šaltinių – radiatorių, saulės spindulių, virtuvės, durų ir langų. Jei termostatas bus šalia radiatoriaus, jis nuolat rodys per aukštą temperatūrą ir šildymas neveiks tinkamai.

Dėl optimalios temperatūros – gyvenamose patalpose rekomenduojama palaikyti 20-22 laipsnius. Miegamajame gali būti šiek tiek vėsiau – 18-20 laipsnių. Moksliniai tyrimai rodo, kad vėsesniame kambaryje žmonės miega geriau. O naktį ar kai niekas nėra namuose, temperatūrą galima sumažinti iki 16-18 laipsnių.

Vienas laipsnis žemiau per visą šildymo sezoną gali sutaupyti apie 6-10% šildymo sąnaudų. Tai gali būti 50-100 eurų per metus, priklausomai nuo namo dydžio ir šilumos kainų. Per penkerius metus – jau gana solidi suma.

Programuojamus termostatus verta nustatyti pagal savo dienos ritmą. Pavyzdžiui, jei keliates 7 valandą, nustatykite, kad šildymas įsijungtų apie 6:30. Išeidami į darbą 8:30 – temperatūra krenta. Grįžtate 18:00 – nuo 17:30 vėl šyla. Einate miegoti 23:00 – temperatūra vėl krenta. Tokia programa gali sutaupyti iki 20-30% šildymo išlaidų.

Termostato montavimas ir prijungimas

Daugelis žmonių bijo patys montuoti termostatą, manydami, kad tai sudėtinga. Iš tiesų, jei turite bent minimalių elektros darbų įgūdžių, tai visai įmanoma.

Pirmiausia išjunkite elektros skydinėje šildymo sistemos saugiklį. Saugumas – pirmoje vietoje! Senas termostatas paprastai pritvirtintas dviem varžtais prie sienoje įmontuotos dėžutės. Atsukus varžtus ir nuėmus korpusą, pamatysite kelis laidus – paprastai du arba keturi.

Prieš atjungdami laidus, būtinai nusifotografuokite, kaip jie buvo prijungti! Arba pasižymėkite ant popieriaus. Tai išgelbės jus nuo galvos skausmo vėliau. Dažniausiai laidai žymimi raidėmis: L (fazė), N (nulis), o kai kuriuose modeliuose dar ir žemė.

Naujas termostatas turėtų būti komplekte su montavimo instrukcija. Paprastai prie jo yra montavimo plokštelė, kurią pritvirtinate prie sienos. Tada prijungiate laidus pagal schemą – dažniausiai tai tiesiog du laidai, kurie eina į šildymo katilą ar cirkuliacinį siurblį. Galiausiai užspaudžiate termostatą ant montavimo plokštelės ir įjungiate elektros skydinėje saugiklį.

WiFi termostatams dar reikės prijungti prie interneto. Tai daroma per išmaniojo telefono programėlę – paprastai termostatas sukuria savo WiFi tinklą, prie jo prisijungiate telefonu, tada per programėlę nurodote savo namų WiFi slaptažodį. Viskas užtrunka apie 5-10 minučių.

Jei abejojate savo gebėjimais, geriau pakvieskite elektriką. Neteisingas prijungimas gali sugadinti termostatą arba net sukelti trumpąjį jungimą.

Termostatinės galvutės radiatoriams

Ne visuose namuose yra centrinė temperatūros valdymo sistema. Daugelyje butų ir namų naudojamos termostatinės galvutės ant radiatorių. Jos veikia šiek tiek kitaip nei sieniniai termostatai, bet principas panašus.

Termostatinė galvutė – tai nedidelis cilindro formos prietaisas, kuris užsukamas ant radiatoriaus vietoj paprastos rankenėlės. Viduje yra kapsulė su specialiu skysčiu arba vašku, kuris plečiasi kaitinant. Kai kambaryje pasiekiama nustatyta temperatūra, šis skystis išsiplečia ir užspaudžia vožtuvą – vandens srautas į radiatorių sumažėja arba visai sustoja.

Ant galvutės paprastai yra skaičiai nuo 0 iki 5. Dažniausiai 3 atitinka maždaug 20 laipsnių, 4 – apie 24 laipsnius, o 2 – apie 16 laipsnių. Tai tik apytikslės vertės, tikslios temperatūros priklauso nuo gamintojo ir modelio.

Įdomu tai, kad termostatinė galvutė reaguoja į visos patalpos temperatūrą, ne tik į radiatoriaus. Todėl jei kambaryje įjungsite elektrini šildytuvą ar įeis daug svečių, galvutė tai pajus ir priverks radiatorių mažiau šildyti. Taip automatiškai taupoma energija.

Šiuolaikinės elektroninės termostatinės galvutės gali būti programuojamos arba net valdomos per WiFi. Jos turi mažytį ekranėlį, baterijas ir leidžia nustatyti skirtingą temperatūrą skirtingu paros metu. Kaina tokių galvučių – nuo 15 eurų už paprasčiausias mechanines iki 60-80 eurų už išmaniąsias.

Kai termostatas neveikia – dažniausios problemos ir sprendimai

Net ir geriausi prietaisai kartais sutrinka. Pažiūrėkime, su kokiomis problemomis dažniausiai susiduriama ir kaip jas išspręsti be specialisto pagalbos.

Pirmoji ir dažniausia problema – termostatas rodo vieną temperatūrą, o termometras kitą. Tai gali būti dėl netinkamos termostato vietos. Jei jis kabo šalia radiatoriaus ar saulėtoje vietoje, rodmenys bus netikslūs. Sprendimas – perkelti termostatą į tinkamesnę vietą arba pakeisti nustatymus atsižvelgiant į šį skirtumą.

Antra problema – šildymas nuolat įsijungia ir išsijungia per trumpus intervalus. Tai vadinama ciklišku veikimu ir gali būti dėl per mažo histerezės nustatymo. Histerezė – tai temperatūros skirtumas, ties kuriuo termostatas įsijungia ir išsijungia. Pavyzdžiui, jei nustatyta 21 laipsnis ir histerezė 0.5 laipsnio, šildymas įsijungs ties 20.5 ir išsijungs ties 21.5 laipsnio. Jei histerezė per maža, termostatas dirbs per dažnai, kas negerai šildymo sistemai. Daugelyje elektroninių termostatų šį parametrą galima pakeisti nustatymuose.

Elektroniniai termostatai kartais tiesiog „pakimba” kaip kompiuteriai. Sprendimas paprastas – išjunkite maitinimą sekundėms 30, tada vėl įjunkite. Dažniausiai tai išsprendžia problemą. Jei termostatas veikia nuo baterijų, pakeiskite jas – silpnos baterijos gali sukelti keisčiausių gedimų.

WiFi termostatams būdinga problema – prarandamas ryšys su internetu. Patikrinkite, ar WiFi maršrutizatorius veikia normaliai, ar termostatas yra pakankamai arti jo. Kartais padeda tiesiog iš naujo prijungti termostatą prie tinklo per programėlę.

Jei termostatas visai nereaguoja ir ekranėlis neužsidega, problema greičiausiai elektros tiekime. Patikrinkite saugiklius skydinėje, įsitikinkite, kad laidai gerai prijungti. Jei viskas atrodo gerai, bet termostatas vis tiek negyvas – laikas kviesti specialistą arba keisti prietaisą.

Temperatūros valdymas ateityje ir kaip iš to naudotis jau dabar

Technologijos nestovi vietoje, ir termostatai tampa vis protingesni. Jau dabar rinkoje yra modelių, kurie naudoja dirbtinį intelektą mokydamiesi jūsų įpročių ir optimizuodami šildymą be jūsų įsikišimo.

Pavyzdžiui, termostatas gali pastebėti, kad kiekvieną pirmadienį grįžtate namo 30 minučių vėliau nei įprastai. Jis automatiškai prisitaiko ir tą dieną pradeda šildyti vėliau. Arba pamato, kad šeštadienio rytais miegote ilgiau – ir neleidžia temperatūrai pakilti taip anksti kaip darbo dienomis.

Integracijos su kitais išmaniojo namo prietaisais tampa standartinės. Termostatas gali bendrauti su lango jutikliais – kai atidarote langą, šildymas automatiškai išsijungia. Arba su oro kokybės jutikliais – kai CO2 lygis pakyla, sistema primena, kad laikas vėdinti.

Energijos taupymo požiūriu, šiuolaikiniai termostatai gali rodyti realaus laiko suvartojimo duomenis ir net elektros kainų prognozes. Kai elektra pigesnė (pavyzdžiui, naktį), sistema gali intensyviau šildyti ir kaupti šilumą, o brangiausiu metu – veikti minimaliai.

Praktinis patarimas tiems, kas planuoja įsigyti naują termostatą – nepirkite pačio pigiausio, bet ir nebūtina pirkti pačio brangiausio. Vidutinės klasės programuojamas termostatas už 50-100 eurų dažniausiai visiškai pakankamas įprastam butui ar namui. Jei jau norite išmaniojo namo funkcijų ir nuotolinio valdymo – žiūrėkite WiFi modelių už 150-250 eurų. Svarbiausia – pasirinkite patikimą gamintoją su gera klientų aptarnavimo tarnyba Lietuvoje.

Ir nepamirškite, kad net pats pažangiausias termostatas nepadės, jei namai blogai apšiltinti. Pirmiausia pasirūpinkite normaliais langais, durų sandarumu ir bent minimaliu sienų šiltinimu. Tada termostatas galės dirbti efektyviai ir tikrai padės sutaupyti. Šiluma, kuri išeina pro plyšius ir prastus langus, yra išmesta į vėją pinigai, kurių joks termostatas nesulaikys.