Kaip dezinfekuoti dulkių siurblį

Kodėl dulkių siurbliui reikia dezinfekcijos

Daugelis žmonių reguliariai siurbia namus, bet retai kada pagalvoja apie tai, kad pats dulkių siurblys gali tapti tikra bakterijų, pelėsių ir dulkių erkių kolonija. Pagalvokite – jūsų siurblys renka viską: nuo gatvės purvo, gyvūnų plaukų, maisto likučių iki negyvo odos ląstelių. Visa tai kaupiasi filtruose, žarnoje ir dulkių maišelyje ar konteineryje, kur drėgmės ir šilumos dėka mikroorganizmai jaučiasi kaip rojuje.

Ypač aktualu tai šeimoms su mažais vaikais, alergiškiems žmonėms ar tiems, kurie laiko naminius gyvūnus. Nevalytas siurblys ne tik prasčiau veikia, bet ir išpučia atgal į orą visas tas nemalonias daleles, kurias turėjo pašalinti. Tai tarsi bandytumėte valyti grindis purvinu šluoste – efektas priešingas nei tikitės.

Kas kaupiasi dulkių siurblio viduje

Pirmiausia ten atsiduria įprastos dulkės – tai mišinys tekstilės skaidulų, žmogaus ir gyvūnų odos ląstelių, smulkių dirvožemio dalelių. Bet tai tik pradžia. Dulkių erkės, kurios minta tomis odos ląstelėmis, mielai įsikuria siurblio viduje. Jų išmatos – vienas iš stipriausių alergenų namuose.

Jei kada nors atsitiktinai įsiurbėte kažką šlapio arba gyvenate drėgnesnėje aplinkoje, siurblyje gali pradėti dygti pelėsiai. Bakterijos taip pat jaučiasi puikiai, ypač jei siurbiate virtuvę ar vonios kambarį. O jei turite šunį ar katę – jų plaukai su visais paviršiaus mikrobais irgi keliauja tiesiai į siurblio vidų. Kai kurie tyrimai parodė, kad nevalytuose dulkių siurbliuose galima rasti net salmonelės ar E. coli bakterijų pėdsakų.

Pasiruošimas dezinfekcijai – ką reikia žinoti

Prieš pradedant bet kokius valymo darbus, būtinai ištraukite dulkių siurblį iš elektros lizdo. Skamba akivaizdžiai, bet nelaimingų atsitikimų pasitaiko dažniau nei galvojate. Tuomet perskaitykite gamintojo instrukciją – kai kurie modeliai turi specialių reikalavimų, o garantija gali nutrūkti, jei naudosite netinkamus valymo būdus.

Pasiruoškite darbo vietą – geriausia tai daryti lauke, balkone ar bent jau gerai vėdinamame kambaryje. Kai pradėsite ardyti siurblį ir valyti filtrus, dulkių pakils nemažai. Jei esate alergiškų, užsidėkite kaukę. Taip pat pravers guminės pirštinės, nes kai kurie dezinfekavimo skysčiai gali dirginti odą.

Jums reikės: šilto vandens, indų ploviklio arba švelnaus muilo, balto acto arba specialaus dezinfekavimo tirpalo, švarių skudurų ar mikropluošto šluosčių, senos dantų šepetėlio kitiems sunkiai pasiekiamiems kampams, ir kantrybės – procesas nėra sudėtingas, bet užima laiko.

Dulkių maišelio ir konteinerio valymas

Jei turite siurblį su vienkartiniais maišeliais, čia viskas paprasta – išmeskite seną ir įdėkite naują. Bet net ir čia yra niuansų: maišelį keiskite kai jis pripildytas maždaug 2/3, o ne laukite kol jis sprogdins siūles. Perpildytas maišelis sumažina siurbimo galią ir didina bakterijų dauginimosi riziką.

Daugiakartinio konteinerio savininkai turi daugiau darbo, bet ir daugiau galimybių tikrai gerai išvalyti. Ištuštinkite konteinerį tiesiai į šiukšlių maišą, stengdamiesi kuo mažiau dulkinti. Tuomet išplaukite jį šiltu vandeniu su indų plovikliu. Čia svarbu gerai ištrinti visus kampus – būtent ten kaupiasi lipnios dulkės ir formuojasi bakterijų kolonijos.

Po pradinės plovimo, užpilkite konteinerį vandeniu su baltu actu (santykis maždaug 1:1) ir palikite pastovėti 15-30 minučių. Actas natūraliai dezinfekuoja, naikina kvapus ir ištirpina kalkių nuosėdas. Jei kvapas labai stiprus arba matote pelėsių pėdsakų, galite naudoti specialius dezinfekavimo tirpalus, bet būtinai gerai išskalaukite.

Labai svarbu – prieš surinkdami siurblį atgal, konteineris turi būti VISIŠKAI sausas. Palikite jį džiūti natūraliai bent kelias valandas arba nušluostykite sausu rankšluosčiu ir palikite ore. Drėgmė siurblyje – tai tiesus kelias į pelėsių problemą.

Filtrų priežiūra ir dezinfekcija

Filtrai – tai siurblio širdis, ir jų būklė tiesiogiai veikia oro kokybę jūsų namuose. Dauguma šiuolaikinių siurblių turi kelis filtrus: pirminį (apsaugantį variklį), HEPA filtrą (sugaunantį smulkiausias daleles) ir išmetimo filtrą.

Vienkartiniai filtrai tiesiog keičiami naujais pagal gamintojo nurodymus – paprastai kas 3-6 mėnesius, priklausomai nuo naudojimo intensyvumo. HEPA filtrus dažnai galima išplauti, bet čia reikia atsargumo. Pirmiausia išpurtykite jį lauke, kad iškristų stambesnės dalelės. Tuomet švelniai išplaukite vėsiame vandenyje be jokių ploviklių – cheminės medžiagos gali sugadinti filtro struktūrą.

Kai kurie žmonės bando greitinti džiūvimą fenu ar ant radiatorių – NEDARYKITE TO. Aukšta temperatūra gali deformuoti filtro medžiagą ir jis praras savo filtravimo savybes. Tiesiog palikite džiūti natūraliai 24-48 valandas gerai vėdinamoje vietoje. Filtras turi būti absoliučiai sausas prieš grąžinant jį į siurblį.

Putų filtrus (dažnai naudojamus bezmaišiuose siurbliuose) galima plauti šiltu vandeniu su šiek tiek skystos muilo. Švelniai suspausdinėkite juos vandenyje, bet nesukite ir netrinkit per stipriai. Išskalaukite švariu vandeniu ir taip pat leiskite visiškai išdžiūti.

Šepečių, antgalių ir žarnos dezinfekcija

Grindų šepetys – viena labiausiai užterštų siurblio dalių, nes jis tiesiogiai liečiasi su visais paviršiais. Pirmiausia pašalinkite visus susipainiojusius plaukus, siūlus ir kitus šiukšles. Dažniausiai jie apsivynioja aplink besisukančią šepetėlio dalį – panaudokite žirkles arba seifkterį atsargiai juos perpjauti ir ištraukti.

Nuimkite šepetį (daugumoje modelių tai paprasta) ir išplaukite jį šiltame vandenyje su dezinfekuojančiu skysčiu. Sena dantų šepetėlis puikiai tinka išvalyti sunkiai pasiekiamas vietas tarp šerių. Jei šepečio šeriai labai nusidėvėję ar deformuoti, geriau pirkti naują – sulenktos šerys ne tik blogiau valo, bet ir gali subraižyti jautrius paviršius.

Siurblio žarna – tai tikras iššūkis. Ilga, tamsi, drėgna aplinka – ideali vieta bakterijoms ir pelėsiams. Atjunkite žarną ir pažiūrėkite pro ją į šviesą – dažnai pamatysite nustebinančių dalykų. Galite ją išplauti praleisdami pro ją vandenį su actu, bet būkite atsargūs – kai kurios žarnos viduje turi elektrinius laidus valdymo mygtukams.

Jei žarna leidžia, galite panaudoti ilgą šepetį (pvz., butelių valymo) su muilo vandeniu. Arba senąjį triuką – įmeskite į žarną saują ryžių su šiek tiek vandens ir acto, užkimškite abu galus ir gerai papurtykite. Ryžiai veikia kaip švelnūs abrazyvai, išvalydami vidines sienas. Po to gerai išskalaukite ir pakabinkite džiūti vertikaliai, kad vanduo galėtų nubėgti.

Mažesnius antgalius (plyšių, baldų, minkštų paviršių) išmirkykite dezinfekuojančiame tirpale 15-20 minučių, tuomet išskalaukite ir išdžiovinkite. Jei turite garo valiklį, tai puikus būdas dezinfekuoti visus plastikinių antgalius – garas nužudo beveik visus mikroorganizmus be jokių chemikalų.

Korpuso ir išorės valymas

Nors išorė neatrodo tokia svarbi kaip vidus, bet pagalvokite – jūs liečiate siurblį rankomis, jis rieda po grindimis, kartais atsitrenka į baldus. Viskas tai pernešama ant jo paviršiaus.

Paruoškite tirpalą iš šilto vandens ir nedidelio kiekio indų ploviklio arba universalaus valiklio. Sudrėkinkite mikropluošto šluostę (ne permirkite!) ir nuvalykite visą korpusą, ypač rankenų, mygtukų ir ratukų sritis. Būtent čia kaupiasi daugiausiai bakterijų iš rankų.

Ratukai nusipelno atskiro dėmesio – ant jų užsivynioja plaukai, siūlai, lipnios medžiagos. Jei įmanoma, nuimkite juos ir išvalykite atskirai. Užsikimšę ratukai ne tik blogina siurblio manevringumą, bet ir gali sugadinti grindų dangą.

Oro išmetimo angas taip pat dažnai užmirštamas. Jei jūsų siurblys išpučia nemalonų kvapą, problema gali būti būtent čia – susikaupusios dulkės ir nešvarumai. Išvalykite šią sritį šepečiu ir nuvalykite drėgna šluoste.

Natūralūs dezinfekavimo būdai ir kvapo šalinimas

Ne visi nori naudoti stiprius cheminius dezinfektantus, ir tai visiškai suprantama, ypač jei namuose yra mažų vaikų ar gyvūnų. Laimei, yra puikių natūralių alternatyvų.

Baltasis actas – absoliutus čempionas. Jis naikina daugumą bakterijų ir pelėsių, neutralizuoja kvapus ir netgi padeda išardyti kalkių nuosėdas. Naudokite jį skiestuose tirpaluose valymui arba tiesiog įpurkškite į konteinerį po valymo ir palikite išdžiūti.

Kepimo soda – kitas universalus pagalbininkas. Užberkite šaukštą sodros į dulkių konteinerį prieš siurbdami – ji sugeria kvapus siurbimo metu. Arba padarykite pastą iš sodros ir vandens kitiems sunkiai išvalomai nešvarumams.

Eteriniai aliejai ne tik maloniai kvepia, bet kai kurie (pvz., arbatmedžio, eukaliptų, levandų) turi ir antibakterines savybes. Laštelį aliejaus ant vatinio diskelio ir įsiurbkite – jūsų namai kvepės nuostabiai. Bet naudokite saikingai – per stiprus kvapas gali dirginti kvėpavimo takus.

Citrinų žievelės – senovinis, bet veiksmingas būdas. Įsiurbkite keletą šviežių citrinų žievelių gabalėlių – natūralūs aliejai padės neutralizuoti nemalonų kvapą ir paliks šviežų aromatą.

Kaip dažnai reikia dezinfekuoti ir kaip išlaikyti švarą ilgiau

Pilną dezinfekciją rekomenduojama atlikti kas 3-6 mėnesius, priklausomai nuo naudojimo intensyvumo. Jei turite naminius gyvūnus, siurbiate kasdien ar gyvente ypač dulkėtoje aplinkoje – linkite į dažnesnį variantą. Šeimoms be gyvūnų, kurios siurbia kartą per savaitę, pakaks du kartus per metus.

Bet yra dalykų, kuriuos reikėtų daryti dažniau. Dulkių konteinerį ar maišelį tuštinkite po kiekvieno naudojimo arba kai jis pripildytas 2/3. Grindų šepetį tikrinkite kas savaitę ir pašalinkite susipainiojusius plaukus. Pirminius filtrus valykite kas mėnesį.

Keletas patarimų, kaip išlaikyti siurblį švaresnį ilgiau:

Nesiurbkite šlapių dalykų – drėgmė siurblyje skatina pelėsių augimą ir gali sugadinti variklį. Jei atsitiktinai įsiurbėte kažką šlapio, iškart ištuštinkite konteinerį ir palikite jį atvirą džiūti.

Stambius šiukšles surinkite rankomis – smulkūs akmenėliai, maisto likučiai, popieriniai skardiniai gali užkimšti žarną ar sugadinti variklį.

Laikykite siurblį sausoje vietoje – drėgnas rūsys ar vonios kambarys nėra geriausios vietos. Idealiai – gerai vėdinamoje sandėliukėje ar spintelėje.

Neužpildykite maišelio ar konteinerio iki galo – tai ne tik sumažina siurbimo galią, bet ir didina bakterijų dauginimosi riziką.

Kai švarumas tampa įpročiu, o ne pareiga

Dulkių siurblio dezinfekcija iš pradžių gali atrodyti kaip dar viena nuobodi namų ruošos užduotis, bet kai suprantate, kokią įtaką tai daro oro kokybei jūsų namuose, perspektyva keičiasi. Tai investicija į jūsų ir jūsų šeimos sveikatą, ne tik į švarius kilimus.

Gera žinia ta, kad kai įsisavinate rutiną, viskas tampa daug paprasčiau. Greitai pradėsite pastebėti skirtumus – siurblys geriau traukia, namai kvepia švariausiai, o alergijos simptomai sumažėja. Kai kurie žmonės sako, kad po kruopštaus siurblio išvalymo net elektros sąskaitos sumažėjo – švarus siurblys dirba efektyviau ir sunaudoja mažiau energijos.

Nepamirškite, kad dulkių siurblys – tai įrankis, kuris turėtų padėti jums kurti švaresnę aplinką, o ne ją teršti. Reguliari priežiūra pratęs jo tarnavimo laiką, sutaupys pinigų naujoms dalims ar naujam siurbliui, ir svarbiausia – užtikrins, kad kiekvieną kartą siurbdami tikrai valote, o ne tik perkeliate bakterijas iš vienos vietos į kitą. Tai vienas iš tų atvejų, kai nedidelis pastangų įdėjimas duoda neproporcingai didelę naudą.