Kaip nustatyti ASIO buffer dydį

Kas tas ASIO ir kodėl jo buffer’is toks svarbus

Jei kada nors bandėte įrašinėti muziką kompiuteryje ar tiesiog groti virtualiais instrumentais, turbūt pastebėjote keistą reiškinį – kartais garsas atsilieka nuo to, ką darote. Paspaudžiate klavišą, o garsas atsiranda po akimirkos. Tai vadinama latency arba vėlavimu, ir čia į pagalbą ateina ASIO technologija.

ASIO (Audio Stream Input/Output) – tai Steinberg kompanijos sukurtas protokolas, leidžiantis garso programoms tiesiogiai bendrauti su garso plokšte, aplenkiant Windows operacinės sistemos garso sluoksnį. Tai kaip greitkelis, kuriuo garsas keliauja tiesiai iš programos į kolonėles, neužsukdamas į visokius tarpininkus.

Buffer’is čia veikia kaip mažas garso duomenų konteineris. Įsivaizduokite, kad garsas keliauja ne vientisu srautu, o mažais kibirėliais. Buffer’io dydis ir nustato, koks didelis tas kibirėlis. Mažesnis kibirėlis – greičiau pristatomas garsas, bet kompiuteriui tenka dažniau bėgioti. Didesnis – daugiau laiko, bet kompiuteris gali atsikvėpti.

Kodėl verta susipažinti su buffer’io nustatymais

Daugelis pradedančiųjų muzikantų ar podkasterių net nežino apie šiuos nustatymus, kol nesusiduria su problemomis. Gal girdite traškėjimą įrašuose? O gal klaviatūros garsas atsiranda praėjus pusei sekundės po paspaudimo? Viskas dažniausiai sukasi apie neteisingai nustatytą buffer’io dydį.

Profesionalūs garso inžinieriai šiuos nustatymus keičia priklausomai nuo to, ką daro. Įrašinėjant gyvas partijas reikia minimalaus vėlavimo, todėl buffer’is mažinamas. O kai miksuojate projektą su šimtais takelių ir efektų, galite padidinti buffer’į, nes čia svarbesnis stabilumas nei greitis.

Kur rasti tuos paslaptingus nustatymus

Pirmiausia reikia suprasti, kad ASIO nustatymai gali būti pasiekiami keliais būdais, priklausomai nuo jūsų įrangos ir programinės įrangos. Jei turite profesionalią garso sąsają (audio interface), greičiausiai ji atėjo su savo ASIO tvarkykle. Tokios kompanijos kaip Focusrite, Behringer, Presonus ar Universal Audio teikia savo valdymo pultus.

Jei naudojate įprastą kompiuterio garso plokštę, jums prireiks ASIO4ALL – tai nemokama universali ASIO tvarkyklė, kuri veikia su bet kokia garso įranga. Ją galima parsisiųsti iš oficialios svetainės ir įdiegti per kelias minutes.

Dabar pats procesas. Atidarykite savo garso programą – ar tai būtų FL Studio, Ableton Live, Cubase, Reaper ar bet kuri kita DAW (Digital Audio Workstation). Eikite į nustatymus, paprastai tai Audio Settings arba Preferences. Ten rasite ASIO tvarkyklės pasirinkimą ir mygtuką, kuris atveria jos valdymo langą. Štai čia ir slypi tas magiškas buffer size slider’is.

Skaičiai ir jų reikšmė realybėje

Buffer’io dydis matuojamas sampleais. Dažniausiai matysite tokias reikšmes: 32, 64, 128, 256, 512, 1024, 2048. Šie skaičiai atrodo abstraktūs, bet juos galima perskaičiuoti į realų laiką milisekundėmis.

Jei dirbate su standartiniu 44.1 kHz sample rate (mėginių dažniu), 128 sampleų buffer’is duos apie 2.9 ms vėlavimą. Tai beveik nejaučiama. 256 sampleai – jau 5.8 ms, vis dar neblogai. O štai 512 sampleų – tai jau 11.6 ms, ir kai kurie žmonės pradeda jausti, kad kažkas ne taip.

Įdomu tai, kad skirtingi žmonės skirtingai jautria vėlavimui. Būgnininkai ir pianistai paprastai labai greitai pastebi net 10 ms vėlavimą, nes jie įpratę prie akimirksnio atsako. O dainavimas ar gitaros solo gali toleruoti šiek tiek didesnį vėlavimą.

Praktinis buffer’io parinkimas skirtingoms situacijoms

Kai įrašinėjate gyvas partijas – vokalą, gitarą, klavišinius – norite kuo mažesnio buffer’io. Pradėkite nuo 128 sampleų. Jei jūsų kompiuteris stiprus ir nesigirdi jokių traškėjimų ar iškritimų, galite pabandyti net 64. Tačiau būkite atsargūs – per mažas buffer’is gali sukelti nestabilumą.

Miksuojant ar masterinant projektą, kai jau nebegriesite nieko gyvai, drąsiai kelkite buffer’į iki 512 ar net 1024 sampleų. Čia vėlavimas neturi jokios reikšmės, o jūsų procesorius galės ramiai apdoroti visus tuos kompresoriaus, EQ ir reverb’o efektus.

Jei naudojate daug virtualių instrumentų su didelėmis sample bibliotekomis (pvz., orkestriniai garsai), didesnis buffer’is padės išvengti garso iškritimų. Tokie instrumentai reikalauja daug operatyviosios atminties ir procesoriaus galios.

Kai viskas eina ne taip

Traškėjimai, spragėjimai, garso iškritimas – tai klasikiniai ženklai, kad buffer’is per mažas jūsų sistemai. Bet kartais problema gali būti ir kitur. Pirmiausia patikrinkite, ar jūsų kompiuteryje neveikia per daug programų fone. Uždaryti Chrome su 47 atvertais tabais tikrai padės.

Taip pat svarbu, kad jūsų garso sąsaja būtų prijungta prie gero USB porto. Jei turite USB 3.0 portą, naudokite jį. Kai kurios garso sąsajos labai jautrios elektros trikdžiams, todėl venkite USB šakotuvų, ypač pigių.

Jei naudojate nešiojamą kompiuterį, įsitikinkite, kad jis įjungtas į elektros tinklą ir veikia maksimalios galios režimu. Energijos taupymo režimas gali apriboti procesoriaus spartą, o tai tiesiogiai veikia garso apdorojimą.

Dar viena dažna problema – ASIO tvarkyklės konfliktas su kitomis programomis. ASIO protokolas yra ekskluzyvus – tik viena programa gali jį naudoti vienu metu. Todėl jei bandote groti YouTube vaizdo įrašą, kol atidaryta jūsų DAW su ASIO, greičiausiai nieko negirdėsite arba girdėsite klaidų pranešimus.

Optimizavimo triukai patyrusiems

Profesionalai dažnai naudoja triuką: įrašinėja su mažu buffer’iu, o tada, prieš pradedant miksuoti, padidina jį ir perkelia visus įrašytus takelius į audio failus (freeze arba bounce). Taip galima turėti ir greitį įrašinėjimo metu, ir stabilumą vėliau.

Kai kurios DAW programos leidžia nustatyti skirtingus buffer’ius įrašymui ir atkūrimui. Tai labai patogu – įrašinėjate su 128 sampleais, bet atkuriama su 512. Pasižiūrėkite savo programos nustatymuose, gal tokia funkcija yra.

Jei jūsų kompiuteris turi kelis branduolius (o šiais laikais beveik visi turi), įsitikinkite, kad jūsų DAW nustatymuose įjungtas multi-core procesorių palaikymas. Tai leidžia programai paskirstyti apkrovą tarp visų branduolių.

Dar vienas dalykas – BIOS nustatymai. Tikrai pažengusiems vartotojams: galite išjungti tokias funkcijas kaip SpeedStep, C-States ar Turbo Boost, kad procesorius visada dirbtų maksimalia sparta. Tai padidins energijos suvartojimą, bet suteiks stabilesnį garso apdorojimą.

Kai technologija sutinka kūrybiškumą

Galiausiai svarbu suprasti, kad buffer’io nustatymai – tai ne kažkoks šventas Gralis, kurį radus viskas taps tobula. Tai tiesiog įrankis, kurį reikia mokėti naudoti. Kiekviena situacija unikali, kiekvienas kompiuteris skirtingas, kiekvienas projektas turi savo poreikius.

Nebijokite eksperimentuoti. Pradėkite nuo 256 sampleų – tai saugus vidurio kelias daugumai situacijų. Jei jaučiate vėlavimą groti, mažinkite. Jei girdite traškėjimus, didinkite. Su laiku intuityviai pajusite, kokios reikšmės tinka jūsų sistemai ir darbo stiliui.

Ir atminkite – net su tobulais nustatymais, jei jūsų muzika ar podkastas neturi sielos, jokie techniniai triukai nepadės. Buffer’io optimizavimas turėtų būti nepastebimai veikiantis fonas, leidžiantis jums susikaupti į tai, kas tikrai svarbu – kūrybą. Kai technologija veikia sklandžiai, ji tampa nematoma, ir būtent to mes visi siekiame.