Kraujospūdžio matuoklio slėgio matavimas

Kodėl tas rankogalis taip suspaudžia ranką

Turbūt kiekvienas esame patyrę tą keistą pojūtį, kai gydytojas ar slaugytoja apvynioja mūsų ranką specialiu rankogaliu, o paskui jis pradeda vis labiau ir labiau spausti. Kartais net atrodo, kad ranka tuoj sprogs! Bet kas iš tikrųjų vyksta tuo metu? Kraujospūdžio matavimas – tai vienas paprasčiausių ir kartu genialių medicininių išradimų, kuris padeda suprasti, kaip dirba mūsų širdis ir kraujagyslės.

Pats matavimo principas yra paremtas labai paprasta idėja: reikia laikinai sustabdyti kraują tekantį per arteriją, o paskui atidžiai klausytis, kas vyksta, kai jis vėl pradeda tekėti. Skamba paprasta, bet tam reikėjo ne vieno dešimtmečio medicinos raidos ir kelių išradingų protų.

Kaip viskas prasidėjo – nuo žvakių iki manketos

Pirmieji bandymai išmatuoti kraujospūdį buvo gana kraupūs. XVIII amžiuje anglų kunigas ir mokslininkas Stephenas Halesas tiesiogiai įkišo stiklinį vamzdelį į arklio arteriją ir stebėjo, kaip aukštai pakyla kraujas. Šis metodas, nors ir veikė, nebuvo nei patogus, nei saugus, o ir pacientams tikrai nepatiko.

Tikrasis proveržis įvyko 1896 metais, kai italų gydytojas Scipione Riva-Rocci išrado pirmąjį praktiškesnį kraujospūdžio matuoklį su pripučiama manžete. Tai buvo revoliucija – pagaliau galima buvo matuoti kraujospūdį nedarant skylių paciento kūne! Vėliau, 1905 metais, rusų gydytojas Nikolajus Korotkovas atrado tuos garsus garsus, kuriuos girdime per stetoskopą – dabar jie vadinami Korotkovo tonais. Būtent šie garsai ir leidžia tiksliai nustatyti kraujospūdžio rodmenis.

Mechaninis stebuklas – kaip veikia tradicinis tonometras

Klasikinis kraujospūdžio matuoklis susideda iš kelių dalių: pripučiamos manketos (rankogalio), guminio balionėlio su vožtuvu ir manometro, kuris rodo slėgį. Kai kurie modeliai dar turi integruotą stetoskopą, nors dažniausiai gydytojai naudoja atskirą.

Štai kaip vyksta pats matavimas: manketa užvelkama ant žasto, maždaug širdies lygyje. Svarbu, kad ji būtų nei per laisva, nei per stipriai įtempta – tarp manketos ir odos turėtų tilpti vienas pirštas. Paskui pradedama pūsti. Manketa spaudžia žastą ir kartu – žasto arteriją. Kai slėgis manketos viduje viršija kraujospūdį arterijoje, kraujas visiškai nustoja tekėti.

Dabar prasideda įdomiausia dalis. Lėtai pradedame leisti orą iš manketos. Kai slėgis manketos viduje nukrenta iki tokio lygio, kad tampa lygus aukščiausiam kraujospūdžiui (sistolinis slėgis), kraujas pradeda prasiveržti pro suspaustos arterijos sieneles. Šis prasiveržimas sukuria specifinį garsą – pirmąjį Korotkovo toną. Būtent šiuo momentu manometras rodo viršutinį kraujospūdžio skaičių.

Toliau leidžiant orą, garsai keičiasi – jie tampa garsesni, paskui vėl tylėja. Kai garsai visiškai išnyksta, tai reiškia, kad slėgis manketos viduje sumažėjo iki žemiausio kraujospūdžio lygio (diastolinis slėgis). Arterija vėl laisva, kraujas teka normaliai ir tyliai.

Automatiniai matuokliai – technologija mūsų namuose

Šiuolaikiniai skaitmeniniai kraujospūdžio matuokliai veikia šiek tiek kitaip. Jiems nebereikia klausytis Korotkovo tonų – jie naudoja oscilometrinį metodą. Skamba sudėtingai, bet iš tikrųjų principas paprastas: matuoklis stebi manketos slėgio svyravimus, kuriuos sukelia arterijos sienos pulsavimas.

Kai manketa pripučiama ir paskui lėtai išleidžiamas oras, arterija pradeda pulsuoti. Šie pulsai perduodami į manketos orą ir juos užfiksuoja specialūs jutikliai. Kompiuteris analizuoja šiuos svyravimus ir apskaičiuoja kraujospūdį. Didžiausi svyravimai atitinka vidutinį arterinį slėgį, o iš jo matematiškai apskaičiuojami sistolinis ir diastolinis rodmenys.

Automatiniai matuokliai turi didelį privalumą – jais gali naudotis bet kas, net neturint jokio medicininio išsilavinimo. Nereikia klausytis jokių garsų ar spėlioti, kada sustabdyti oro leidimą. Tiesa, jie kartais būna šiek tiek mažiau tikslūs nei profesionaliai atliktas rankinis matavimas, bet namų sąlygoms tai puikus pasirinkimas.

Kodėl skaičiai kartais šoka ir ką tai reiškia

Turbūt daugelis pastebėjote, kad kraujospūdis nėra pastovus. Rytą vienas, vakare kitas, po kavos dar kitoks. Tai visiškai normalu! Mūsų kraujospūdis nuolat keičiasi priklausomai nuo to, ką darome, ką jaučiame, net nuo to, ar esame įkvėpę ar iškvėpę.

Fizinis krūvis, stresas, kavos ar arbatos gėrimas, net pilnas šlapimo pūslė – visa tai gali pakelti kraujospūdį. Todėl gydytojai visada rekomenduoja matuoti kraujospūdį ramybės būsenoje, po bent 5 minučių poilsio. Geriausia sėdėti patogiai, kojos nesukeltos, ranka ant stalo širdies lygyje.

Įdomu tai, kad kraujospūdis taip pat priklauso nuo paros laiko. Paprastai jis būna žemiausias naktį, pradeda kilti anksti ryte ir pasiekia piką popietę. Tai vadinama paros ritmu, ir tai yra visiškai normalu. Štai kodėl gydytojai kartais prašo matuoti kraujospūdį kelis kartus per dieną – taip gaunamas tikslesnis vaizdas.

Dažniausios klaidos matavimo metu

Net ir turėdami puikų matuoklį, galime gauti neteisingus rezultatus, jei nesilaikome tam tikrų taisyklių. Viena dažniausių klaidų – netinkamas manketos dydis. Per maža manketa parodys per aukštą kraujospūdį, per didelė – per žemą. Tai ypač aktualu vaikams ir žmonėms su labai stora ar plona ranka.

Kita dažna problema – netinkama rankos padėtis. Jei ranka kabo žemiau širdies lygio, kraujospūdis atrodys didesnis nei yra iš tikrųjų. Jei ranka pakelta aukščiau – mažesnis. Skirtumas gali siekti net 10-15 mm Hg kiekvienam 10 cm aukščio skirtumui!

Taip pat svarbu nekalėti matavimo metu. Atrodo smulkmena, bet net paprastas pokalbis gali pakelti kraujospūdį 10-15 vienetų. Todėl geriausia tiesiog tyliai sėdėti ir leisti matuokliui atlikti savo darbą. Ir dar vienas patarimas – neužriškite rankogalio ant storos megztės. Manketa turi liestis su oda arba būti ant labai plono audinio.

Riešo matuokliai – patogu, bet su išlygomis

Pastaruoju metu populiarėja kraujospūdžio matuokliai, kurie dedami ant riešo. Jie kompaktiški, patogūs kelionėms, lengvai naudojami. Bet ar jie tokie pat tikslūs kaip tradiciniai žasto matuokliai?

Atsakymas – priklauso. Riešo matuokliai gali būti tikslūs, bet tik jei naudojami teisingai. Pagrindinis iššūkis – riešas turi būti tiksliai širdies lygyje matavimo metu. Net nedidelis nuokrypis gali duoti klaidingus rezultatus. Todėl matavimo metu reikia laikyti ranką ant krūtinės, alkūnė sulenkta 90 laipsnių kampu.

Dar viena problema – riešo arterijos yra mažesnės ir gula arčiau odos paviršiaus, todėl jos jautresnės išoriniams veiksniams. Žmonėms su kraujotakos sutrikimais, diabetu ar kitomis ligomis, kurios paveikia kraujagysles, riešo matuokliai gali būti mažiau tikslūs.

Ką daryti su gautais rezultatais

Taigi, išmatavote kraujospūdį ir gavote du skaičius, pavyzdžiui, 120/80. Pirmasis skaičius (120) – tai sistolinis slėgis, rodantis, koks slėgis arterijose, kai širdis susitraukia ir išstumia kraują. Antrasis (80) – diastolinis slėgis, rodantis slėgį arterijose, kai širdis atsipalaiduoja tarp dūžių.

Normaliu laikomas kraujospūdis iki 120/80 mm Hg. Nuo 120/80 iki 139/89 – tai jau paaukštėjęs normalus slėgis, kai reikia atkreipti dėmesį į gyvenimo būdą. 140/90 ir daugiau – tai jau hipertenzija, dėl kurios būtina konsultuotis su gydytoju.

Bet nepamirškite – vienas paaukštėjęs matavimas dar nieko nereiškia. Kraujospūdžio diagnozė statoma tik po kelių matavimų skirtingu laiku. Jei pastebite, kad jūsų kraujospūdis nuolat padidėjęs, tai rimtas signalas kreiptis į gydytoją. Neprižiūrima hipertenzija gali sukelti rimtų komplikacijų – nuo širdies ligų iki insulto.

Kai technologija susitinka su sveikatos priežiūra

Šiandien kraujospūdžio matuokliai tapo tokia įprasta technologija, kad juos galima rasti beveik kiekviename name. Tai puikus pavyzdys, kaip paprasta fizikos idėja – slėgio matavimas – tapo nepakeičiamu sveikatos priežiūros įrankiu. Nuo tų laikų, kai reikėjo kišti vamzdelius į arterijas, iki šiuolaikinių išmaniųjų matuoklių, kurie duomenis siunčia tiesiai į telefoną – nuėjome ilgą kelią.

Svarbu suprasti, kad kraujospūdžio matuoklis – tai ne tik prietaisas, bet ir langas į mūsų širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Reguliarus kraujospūdžio stebėjimas gali padėti anksti aptikti problemas ir užkirsti kelią rimtoms ligoms. Tačiau kartu reikia prisiminti, kad skaičiai ekranėlyje – tai tik informacija, kuri tampa prasminga tik kartu su gydytojo konsultacija ir sveiku gyvenimo būdu.

Taigi, kitą kartą, kai tas rankogalis spaus jūsų ranką, galėsite įvertinti visą šio paprasto, bet genialaus išradimo grožį. Ir kas žino – galbūt būtent reguliarus kraujospūdžio matavimas padės jums išvengti rimtų sveikatos problemų ateityje.