Sonos garso kolonėlių daugiakambario sinchronizacija

Kaip viskas prasidėjo ir kodėl tai svarbu

Prisimenu, kai pirmą kartą išgirdau apie Sonos sistemas – atrodė kaip kažkas iš mokslinės fantastikos filmo. Muzika sklinda visame name, viskas groja sinchroniškai, o valdyti galima vienu pirštu telefone. Bet iš tikrųjų technologija, kuri už viso to slypi, yra gana įdomi ir ne tokia paprasta, kaip galėtų pasirodyti.

Sonos kompanija 2002 metais pradėjo revoliuciją namų garso sistemų srityje. Tuo metu, jei norėjai turėti muziką keliuose kambariuose, reikėjo tiesti daugybę laidų arba pirkti atskirus grotuvus kiekvienam kambariui. Sonos įkūrėjai sugalvojo genialų sprendimą – sukurti belaidę sistemą, kuri leistų kolonėlėms bendrauti tarpusavyje ir groti tą pačią muziką absoliučiai sinchroniškai.

Kaip kolonėlės „supranta” viena kitą

Daugelis žmonių mano, kad Sonos kolonėlės tiesiog naudoja Bluetooth ar paprastą Wi-Fi. Iš dalies teisybė – Wi-Fi čia tikrai dalyvauja, bet viskas daug sudėtingiau ir protingiau.

Sonos sukūrė savo nuosavą belaidžio tinklo protokolą, kurį vadina SonosNet. Tai specialiai garso perdavimui optimizuotas tinklas, veikiantis 2.4 GHz dažnyje. Kai prijungiate prie tinklo bent vieną Sonos įrenginį laidu (arba kai kurie naujesni modeliai gali veikti tik per Wi-Fi), jis tampa tiltu tarp jūsų namų interneto ir visos Sonos ekosistemos.

Štai kaip tai veikia praktiškai: kiekviena kolonėlė yra ne tik garso atkūrimo įrenginys, bet ir tinklo mazgas. Jos kuria vadinamąjį „mesh” tinklą – kiekviena kolonėlė gali perduoti signalą kitai, net jei ji nėra tiesiogiai prijungta prie maršrutizatoriaus. Tai reiškia, kad jūsų sistema tampa patikimesnė – jei viena kolonėlė praranda ryšį su maršrutizatoriumi, ji gali gauti signalą per kitą kolonėlę.

Sinchronizacijos magija arba kaip išvengti aido

Dabar pats įdomiausias dalykas – kaip Sonos pasiekia, kad muzika visose kolonėlėse grotų absoliučiai sinchroniškai? Juk net kelių milisekundžių skirtumas sukeltų bjaurų aido efektą, ypač jei kolonėlės stovi greta.

Sonos naudoja labai tikslų laiko sinchronizavimo mechanizmą. Kiekviena kolonėlė turi vidinį laikrodį, kuris nuolat sinchronizuojamas su kitomis sistemoje esančiomis kolonėlėmis. Kai pradedama groti muzika, viena kolonėlė (paprastai ta, kuri prijungta laidu arba turi stipriausią signalą) tampa „vadovu”. Ji išsiunčia garso duomenis kartu su tiksliais laiko žymėmis.

Kitos kolonėlės gauna šiuos duomenis ir saugo juos nedideliame buferyje. Jos žino tiksliai, kurią milisekundę turi pradėti groti konkretų garso fragmentą. Netgi jei duomenys atvyksta šiek tiek skirtingu laiku dėl tinklo svyravimų, kolonėlės vis tiek pradeda groti tiksliai tuo pačiu momentu, nes vadovaujasi gautomis laiko žymėmis.

Šis buferiavimas sukelia nedidelį vėlavimą – apie 75 milisekundes. Tai nepastebima klausantis muzikos, bet būtent dėl to Sonos kolonėlės netinka televizoriaus garsui (nors naujesni modeliai kaip Beam ar Arc turi specialų režimą, kuris sumažina šį vėlavimą).

Praktiniai patarimai diegiant sistemą

Jei planuojate įsirengti Sonos sistemą namuose, yra keletas dalykų, kuriuos verta žinoti iš anksto.

Pirma, nors sistema veikia belaidžiu būdu, bent vieną kolonėlę prijungti laidu prie maršrutizatoriaus vis tiek verta, ypač jei turite senesnius modelius. Tai sukuria stabilesnį SonosNet tinklą ir sumažina apkrovą jūsų Wi-Fi tinklui. Naujesni modeliai (S2 sistema) gali puikiai veikti ir tik per Wi-Fi, bet jei pastebite ryšio problemas, laidas išsprendžia daugumą jų.

Antra, kolonėlių išdėstymas turi reikšmės ne tik garsui, bet ir tinklo stabilumui. Jei turite didelį namą ar storų sienų, geriau kolonėles išdėstyti taip, kad jos būtų paskirstytos po visą erdvę, o ne sutelktos vienoje vietoje. Taip jos geriau palaikys tarpusavio ryšį.

Trečia, Wi-Fi kanalų perpildymas gali sukelti problemų. Jei gyvenant daugiabučiame name pastebite, kad muzika kartais „stringa”, pabandykite pakeisti Wi-Fi kanalą maršrutizatoriuje arba perjunkite Sonos į laidinį režimą. Sonos programa turi įmontuotą tinklo diagnostikos įrankį, kuris parodo, kur gali būti problemos.

Grupavimas ir zonos – valdymo pagrindai

Sonos programėlė leidžia kurti grupes ir zonas, ir čia kartais žmonės susipainioja. Paaiškinsiu paprastai.

Zona – tai viena kolonėlė arba stereo pora (dvi kolonėlės, sukonfigūruotos kaip kairė ir dešinė). Kiekviena zona gali groti savo muziką nepriklausomai nuo kitų. Pavyzdžiui, virtuvėje gali skambėti džiazas, o svetainėje – rokas.

Grupė – tai kelios zonos, sujungtos groti tą pačią muziką sinchroniškai. Galite bet kada sukurti grupę iš bet kurių zonų. Norite, kad muzika grotų visame name? Pasirenkate visas zonas ir sujungiate į vieną grupę. Norite tik pirmame aukšte? Sujungiate tik tas zonas.

Kas puiku – tai galima daryti akimirksniu. Ruošiate vakarėlį ir norite, kad muzika sklindų visur? Vienas paspaudimas. Vakarėlis baigėsi ir norite ramiai skaityti miegamajame su klasikine muzika, o kiti šeimos nariai žiūri filmą svetainėje? Atjungiate savo zoną ir klausotės ko norite.

Kodėl kartais atsiranda problemos ir kaip jas spręsti

Nė viena technologija nėra tobula, ir Sonos sistema irgi kartais gali sukelti galvos skausmą. Dažniausiai problemos kyla ne dėl pačių kolonėlių, o dėl namų tinklo.

Viena dažniausių problemų – muzika „šokinėja” arba nutrūkinėja. Paprastai tai reiškia, kad tinklas neturi pakankamai pralaidumo arba yra per daug trukdžių. Jei naudojate tik Wi-Fi režimą, pabandykite prijungti vieną kolonėlę laidu. Jei tai nepadeda, patikrinkite, ar jūsų maršrutizatorius nėra per senas – senesni modeliai gali nesugebėti efektyviai valdyti kelių Sonos įrenginių.

Kita problema – kolonėlės „dingsta” iš programėlės. Tai dažnai nutinka, kai telefonas ir kolonėlės yra skirtinguose tinkluose. Kai kurie maršrutizatoriai turi funkciją, vadinamą „AP isolation” arba „client isolation”, kuri neleidžia įrenginiams bendrauti tarpusavyje. Ją reikia išjungti.

Dar viena keista situacija, su kuria susidūriau pats – kolonėlės puikiai veikia, bet programėlė telefone jų neranda. Pasirodo, kai kurios VPN programos telefone gali blokuoti ryšį su Sonos sistema. Išjungus VPN, viskas vėl veikia.

Naujos kartos galimybės ir apribojimai

Sonos 2020 metais pristatė S2 sistemą, kuri atnešė naujų galimybių, bet ir šiek tiek painiavos. Senesnės kolonėlės (kai kurios iš jų) negali būti atnaujintos į S2 ir turi likti S1 sistemoje. Tai reiškia, kad negalite turėti vienoje sistemoje senų ir naujų kolonėlių, jei norite naudoti naujausias funkcijas.

S2 sistema palaiko aukštesnės kokybės garso srautus, įskaitant 24-bit/48 kHz garsą ir Dolby Atmos (su tinkamais soundbar’ais). Ji taip pat geriau veikia tik per Wi-Fi, be laidinio prijungimo.

Bet štai kas įdomu – pati sinchronizacijos technologija iš esmės liko ta pati. Sonos tiesiog ją tobulino metų metus, bet pagrindinis principas – laiko žymės ir buferiavimas – išliko nepakitęs. Tai rodo, kad jie iš karto pasirinko teisingą kelią.

Kai muzika tampa namų dalimi

Grįžtant prie esmės – Sonos daugiakambario sistema veikia dėl kelių protingų sprendimų: specialaus tinklo protokolo, tikslio laiko sinchronizavimo ir protingo garso duomenų buferiavimo. Tai nėra paprastas Bluetooth kolonėlių prijungimas prie telefono – tai išties sudėtinga sistema, kuri tiesiog atrodo paprasta naudotojui.

Kai viskas veikia sklandžiai, pajuntate, kodėl žmonės taip mėgsta Sonos. Muzika tampa natūralia namų dalimi – ji seka jus iš kambario į kambarį, galite pradėti klausytis virtuvėje ir tęsti vonios kambaryje be jokių pertraukimų. Tai keičia tai, kaip namuose klausomės muzikos.

Žinoma, sistema nėra pigi, ir yra pigesnių alternatyvų rinkoje. Bet Sonos išlieka standartu daugiakambario garso srityje būtent dėl to, kaip patikimai veikia jų sinchronizacija. Kai kitos sistemos dar kovoja su vėlavimais ir nutrūkimais, Sonos tiesiog veikia – o tai technologijų pasaulyje yra didžiulis pasiekimas.