BenQ fotografų monitoriaus spalvų kalibravimas

Kodėl monitoriaus kalibravimas fotografui yra būtinas dalykas

Kai redaguoji nuotraukas kompiuteryje, o vėliau jas išspausdini arba įkeli į internetą, dažnai susiduri su keista problema – spalvos atrodo visiškai kitaip nei matei ekrane. Dangus, kuris monitoriuje atrodė gražiai mėlynas, atspaudoje tampa pilkšvas. Oda, kurią kruopščiai retušavai, socialiniuose tinkluose atrodo pernelyg raudona. Tai ne magija ir ne blogos spausdinimo paslaugos – tai nekalibruoto monitoriaus problema.

BenQ fotografų monitoriai, tokie kaip SW serijos modeliai, sukurti specialiai profesionaliam darbui su vaizdais. Tačiau net ir geriausias monitorius iš gamyklos neatkeliauja idealiai suderintas būtent jūsų darbo aplinkai. Kiekvienas ekranas šiek tiek skiriasi dėl gamybos procesų, o ir laikui bėgant LED apšvietimo elementai keičia savo savybes. Štai kodėl kalibravimas yra ne prabanga, o būtinybė kiekvienam, kas rimtai dirba su fotografija.

Kas iš tiesų vyksta kalibravimo metu

Kalibravimas – tai procesas, kurio metu monitorius „išmokomas” tiksliai atvaizduoti spalvas pagal tarptautinius standartus. Paprasčiau tariant, jūs pasakote monitoriui: „Kai kompiuteris sako, kad tai raudona, tu turi parodyti būtent tokią raudoną, ne šviesesne ir ne tamsesnę”.

Procesas vyksta dviem etapais. Pirma, specialus įrenginys – kolorimetras arba spektrofotometras – matuoja, kokias spalvas monitorius iš tikrųjų rodo. Jis priglunda prie ekrano ir analizuoja dešimtis ar net šimtus skirtingų spalvų atspalvių. Antra, programinė įranga sukuria spalvų profilį – tai tarsi vertimo žodynas tarp to, ką kompiuteris nori parodyti, ir to, ką monitorius gali parodyti.

BenQ fotografų monitoriai turi įmontuotą aparatinę kalibraciją, kuri veikia kitaip nei paprasta programinė kalibracija. Vietoj to, kad tiesiog keistų vaizdo signalą, einantį iš kompiuterio, ji keičia paties monitoriaus vidines nuostatas. Tai reiškia, kad spalvų tikslumas išlieka nepriklausomai nuo to, kokią programą naudojate ar kokius nustatymus keičiate operacinėje sistemoje.

Kokie įrankiai reikalingi ir kiek tai kainuoja

Norint tinkamai sukalibruoti BenQ fotografų monitorių, jums reikės kolorimetro arba spektrofotometro. Skamba brangiai ir sudėtingai, bet realybė ne tokia baisi.

Kolorimetrai yra populiaresni ir prieinamesni. X-Rite i1Display Pro arba Datacolor SpyderX – tai du dažniausiai naudojami įrenginiai, kurių kaina svyruoja nuo 200 iki 400 eurų. Jie puikiai tinka RGB monitorių kalibravimui ir daugumai fotografų yra visiškai pakankamas pasirinkimas. Šie įrenginiai veikia filtrų principu – jie matuoja šviesos intensyvumą per spalvotus filtrus ir taip nustato, kokios spalvos rodomas.

Spektrofotometrai, tokie kaip X-Rite i1Pro 2 ar i1Pro 3, yra tikslesni ir brangesni (nuo 1000 eurų). Jie faktiškai išskaido šviesą į spektrą ir matuoja kiekvieną bangos ilgį atskirai. Tai ypač svarbu, jei dirbate su spausdinimo profiliais arba reikia kalibruoti projektorius. Tačiau eiliniam fotografui, net ir profesionalui, kolorimetro visiškai pakanka.

Gera žinia BenQ vartotojams – daugelis SW serijos monitorių palaiko „Palette Master Element” programinę įrangą, kuri yra nemokama ir puikiai veikia su populiariausiais kolorimetrais. Tai reiškia, kad jums nereikia pirkti brangios papildomos programinės įrangos.

Pasiruošimas kalibravimui: kas svarbu žinoti

Prieš pradedant kalibraciją, monitorius turi būti įjungtas bent 30 minučių, o geriausia – valandą ar dvi. LED apšvietimas stabilizuojasi tik pasiekęs darbinę temperatūrą, todėl kalibravimas šalto monitoriaus duos netikslų rezultatą. Tai kaip bandyti suderinti pianino stygas, kai jis dar neatšilęs iki kambario temperatūros.

Darbo aplinka taip pat turi reikšmės. Idealiu atveju kambaryje turėtų būti kontroliuojamas apšvietimas be tiesioginės saulės šviesos, krintančios ant ekrano. Jei dirbate prie lango, geriausia kalibruoti vakare arba užtraukus užuolaidas. BenQ monitoriai dažnai komplektuojami su specialiu gaubtu, kuris apsaugo ekraną nuo aplinkos šviesos – tai ne dizaino elementas, o praktinis įrankis.

Prieš kalibravimą verta patikrinti monitoriaus nustatymus. Daugelis BenQ SW serijos monitorių turi specialų „Kalibravimo” režimą, kurį reikėtų pasirinkti kaip pradinį tašką. Ryškumą geriausia nustatyti apie 120 cd/m² (kandelos kvadratiniam metrui) – tai standartinis ryškumas spaudos darbams. Jei dirbate daugiausia su vaizdais internetui, galite rinktis 140-160 cd/m².

Spalvų temperatūra paprastai nustatoma į 6500K (D65) – tai atitinka dienos šviesą ir yra standartas spaudos pramonėje. Kai kurie fotografai, dirbantys su portretais, renkasi šiltesnę 5800K temperatūrą, bet tai jau asmeniniai prioritetai.

Kalibravimo proceso žingsnis po žingsnio

Kai viskas paruošta, pats kalibravimo procesas yra gana paprastas, nors ir užtrunka. Įdiekite Palette Master Element programą iš BenQ svetainės ir prijunkite savo kolorimetrą prie kompiuterio. Programa automatiškai atpažins daugumą populiarių įrenginių.

Paleidus programą, ji pasiūlys pasirinkti tikslinius parametrus. Čia nurodykite norimą ryškumą (pavyzdžiui, 120 cd/m²), spalvų temperatūrą (6500K) ir gamma vertę (paprastai 2.2, nors kai kurie renkasi 2.4 spaudos darbams). Taip pat reikės pasirinkti spalvų erdvę – sRGB yra saugus pasirinkimas darbui su internetu, o Adobe RGB tinka spaudai ir profesionaliam darbui.

Programa nurodys, kur pritvirtinti kolorimetrą prie ekrano. Įsitikinkite, kad jis tvirtai laikosi ir yra statmenai ekranui – netgi nedidelis pasvirimas gali įnešti netikslumų. Modernesni kolorimetrai turi aplinkos šviesos daviklį, kurį reikia palikti nukreiptą į viršų.

Paspaudus „Start”, prasideda automatinis procesas. Ekrane pradės mirksėti įvairių spalvų kvadratai – raudoni, žali, mėlyni, pilki. Kolorimetras matuoja kiekvieną iš jų, o programa skaičiuoja, kaip reikia koreguoti monitoriaus nustatymus. Visas procesas užtrunka 10-20 minučių, priklausomai nuo pasirinkto tikslumo lygio.

Štai kur BenQ aparatinė kalibracija iš tikrųjų spindi – programa tiesiogiai keičia monitoriaus vidinę LUT (Look-Up Table) lentelę. Tai reiškia, kad korekcijos atliekamos monitoriaus lygmenyje, o ne operacinės sistemos. Rezultatas – tikslesnis spalvų atvaizdavimas ir jokio praradimo dėl apvalinimo klaidų.

Ką daryti po kalibravimo

Kai kalibravimas baigtas, programa parodys rezultatus – dažniausiai grafikus, rodančius, kaip tiksliai monitorius dabar atitinka standartą. Delta E vertė yra pagrindinis tikslumą rodantis skaičius. Delta E mažesnė nei 2 reiškia, kad skirtumas tarp norimos ir rodomos spalvos yra praktiškai nematomos žmogaus akiai. Profesionalūs monitoriai po kalibravimo turėtų pasiekti Delta E < 1. Palette Master Element automatiškai išsaugos sukurtą profilį ir nustatys jį kaip numatytąjį. Taip pat programa gali priminti, kada atėjo laikas kitai kalibracijai – paprastai tai turėtų būti kas mėnesį ar du, priklausomai nuo to, kaip intensyviai naudojate monitorių. Po kalibravimo verta patikrinti rezultatus realiame darbe. Atidarykite nuotraukas, kurias gerai pažįstate, ypač tas, kurias jau esate spausdinę. Dabar spalvos ekrane turėtų atitikti atspaudus. Jei dirbate su klientais, kurie taip pat turi kalibruotus monitorius, jūsų vaizdai turėtų atrodyti vienodai abiejuose ekranuose. Vienas svarbus patarimas – nekalibruokite per dažnai. Gali atrodyti, kad kas savaitę atlikta kalibracija užtikrins didesnį tikslumą, bet iš tikrųjų tai gali įnešti daugiau kintamumo nei naudos. Šiuolaikiniai LED monitoriai yra gana stabilūs, todėl kalibravimas kas mėnesį ar du yra visiškai pakankamas.

Dažniausios problemos ir jų sprendimai

Net ir su kokybišku BenQ monitoriumi ir geru kolorimetru galite susidurti su iššūkiais. Viena dažniausių problemų – monitorius negali pasiekti norimo ryškumo arba spalvų temperatūros. Tai dažniausiai reiškia, kad nustatyti per ambicingi tikslai. Pavyzdžiui, jei bandote pasiekti 200 cd/m² ryškumą su sRGB spalvų erdve, kai kurie monitoriai tiesiog neturi pakankamai rezervo.

Sprendimas paprastas – sumažinkite reikalavimus. Vietoj 200 cd/m² bandykite 120 cd/m². Vietoj 5000K spalvų temperatūros pasirinkite 6500K. BenQ monitoriai turi savo „sweet spot” – parametrų rinkinį, kuriame jie veikia geriausiai, ir paprastai gamykliniai nustatymai yra netoli šio taško.

Kita problema – spalvos atrodo keistai po kalibravimo, nors programa rodo puikius Delta E rezultatus. Dažniausiai tai vyksta dėl to, kad jūsų akys buvo pripratusios prie nekalibruoto monitoriaus. Jei monitorius buvo per mėlynas, o dabar rodo teisingą 6500K, pirmąsias dienas jis gali atrodyti per geltonas. Tai normalu – duokite sau savaitę priprasti prie teisingų spalvų.

Kartais kolorimetras neaptinkamas arba programa praneša apie klaidas. Patikrinkite, ar įrenginys tvirtai prijungtas prie USB lizdo, ir bandykite kitą lizdą. Kai kurie USB šakotuvai nesutiekia pakankamai energijos kolorimetrui. Taip pat įsitikinkite, kad įdiegėte naujausią programinės įrangos versiją – BenQ reguliariai atnaujina Palette Master Element, pridėdama palaikymą naujiems kolorimetrams.

Spalvų erdvės ir jų svarba fotografijoje

Vienas aspektas, kuris dažnai glumina pradedančiuosius, yra spalvų erdvės. BenQ fotografų monitoriai paprastai palaiko kelias spalvų erdves – sRGB, Adobe RGB, o kai kurie modeliai netgi DCI-P3. Kas tai reiškia praktiškai?

Spalvų erdvė – tai tarsi spalvų paletė, kurią monitorius gali atvaizduoti. sRGB yra mažiausia ir seniausia, bet ji vis dar yra standartas internetui. Jei jūsų nuotraukos bus rodomos tik ekranuose – socialiniuose tinkluose, svetainėse, skaitmeninėse parodose – sRGB yra saugus pasirinkimas. Beveik visi įrenginiai palaiko šią erdvę, todėl jūsų spalvos atrodys nuosekliai įvairiuose ekranuose.

Adobe RGB yra platesnė spalvų erdvė, apimanti daugiau sodrių žalių ir mėlynų atspalvių. Ji svarbi, jei dirbate su spauda, ypač profesionalioje. Spausdintuvai gali atkurti spalvas, kurių sRGB erdvėje nėra, todėl dirbant Adobe RGB galite išnaudoti visą spausdinimo potencialą. Tačiau čia yra spąstai – jei Adobe RGB nuotrauką įkelsite į internetą be konvertavimo į sRGB, ji atrodys blankiai ir nesodri daugelyje naršyklių.

BenQ monitorių privalumas tas, kad galite lengvai perjungti tarp spalvų erdvių. Daugelis modelių turi aparatinius mygtukus, leidžiančius akimirksniu pereiti nuo sRGB prie Adobe RGB režimo. Tai neįtikėtinai patogu, kai redaguojate nuotraukas spaudai, bet norite pamatyti, kaip jos atrodys internete.

Svarbu suprasti, kad kalibravimas turi būti atliekamas kiekvienai spalvų erdvei atskirai. Tai reiškia, kad jei naudojate ir sRGB, ir Adobe RGB, turėsite atlikti du atskirus kalibravimus. Palette Master Element tai palaiko ir leidžia išsaugoti kelis profilius.

Kai monitorius tampa patikimu darbo įrankiu

Sukalibruotas BenQ fotografų monitorius keičia visą darbo su nuotraukomis patirtį. Nebereikia spėlioti, ar ta oda per raudona, ar dangus per mėlynas. Matote tiksliai tai, kas bus atspausdinta ar parodyta kituose kalibruotuose ekranuose. Tai reiškia mažiau laiko švaistymo pataisymams, mažiau nusivylimų gavus atspaudus ir daugiau pasitikėjimo savo darbu.

Kalibravimas nėra vienkartinis veiksmas – tai nuolatinė darbo proceso dalis. Modernūs LED monitoriai yra stabilesni nei senieji CCFL, bet jie vis tiek keičiasi laikui bėgant. Reguliarus kalibravimas kas mėnesį ar du užtikrina, kad jūsų spalvos visada lieka tikslios. Kai tai tampa įpročiu, procesas užima tik keliolika minučių ir vyksta automatiškai, kol jūs gerkate rytinę kavą.

Investicija į kolorimetrą ir laikas, skirtas išmokti teisingai kalibruoti, atsipirks pirmąją kartą, kai atspausdintos nuotraukos atrodys lygiai taip, kaip tikėjotės. Kai klientai pamatys nuoseklius rezultatus. Kai galėsite pasitikėti savo ekranu taip pat, kaip pasitikite savo fotoaparatu. Tai ir yra profesionalumo esmė – ne turėti brangiausią įrangą, o mokėti tinkamai naudoti tą, kurią turite.