Behringer garso maišytuvo efektų procesorius

Kas tas paslaptingas efektų procesorius maišytuve?

Kai pirmą kartą susiduri su Behringer garso miksytuvu, greičiausiai pastebėsi keistą rankenėlę ar mygtuką su užrašu „FX” arba „Effects”. Tai ir yra tas efektų procesorius – integruota sistema, kuri leidžia pridėti įvairių garso efektų prie tavo mikrofonų, instrumentų ar kitų garso šaltinių. Paprasčiau tariant, tai tarsi mažas kompiuteris miksytuvo viduje, kuris gali paversti sausą, nuobodų garsą į kažką daug įdomesniau skambantį.

Behringer kompanija šiuos procesorius įmontuoja į daugelį savo miksytuvų – nuo mažyčių 8 kanalų modelių iki rimtesnių studijinių pultelių. Skirtingai nei prieš trisdešimt metų, kai efektams reikėdavo pirkti atskirus brangius įrenginius, dabar viskas sumontuota vienoje vietoje. Tai labai patogu, ypač jei esi pradedantysis muzikantas, podkasteris ar tiesiog renginių organizatorius, kuriam reikia greitai ir paprastai sukurti gerą garsą.

Kaip techniškai veikia ši magija

Efektų procesorius iš esmės yra DSP (Digital Signal Processing) lustas – specialus mikroschemos tipas, skirtas garso signalams apdoroti. Kai tu pasuki rankenėlę ar parenki efektą, šis lustas ima analoginį garso signalą, paverčia jį skaitmeniniais duomenimis, atlieka sudėtingus matematinius skaičiavimus ir grąžina jau pakeistą garsą atgal į analoginę formą.

Behringer naudoja įvairius DSP lustus priklausomai nuo miksytuvo modelio. Pigesniuose variantuose gali būti paprastesni procesoriai su 16 ar 32 efektų programomis, o brangesniuose – galingesni lustai su šimtais variantų. Bet principas visur tas pats: signalas įeina, transformuojasi ir išeina pakeistas.

Įdomu tai, kad šie procesoriai dirba realiu laiku. Nėra jokio vėlavimo tarp to, ką sakai į mikrofoną, ir to, ką girdi iš kolonėlių su efektu. Na, gerai, techniškai kažkoks mikroskopinis vėlavimas yra (vadinamasis latency), bet jis toks mažas – paprastai 1-3 milisekundės – kad žmogaus ausis jo tiesiog nepastebi.

Kokius efektus galima išgauti

Dauguma Behringer miksytuvų efektų procesorių siūlo kelis pagrindinius efektų tipus. Reverb (aidas) yra tikriausiai populiariausias – jis sukuria erdvės pojūtį, tarsi dainuotum bažnyčioje, koncertų salėje ar net didžiuliame kanjone. Yra įvairių reverb tipų: hall (salė), room (kambarys), plate (plokštelinis), spring (spyruoklinis).

Delay (uždelsimas) kartoja tavo garsą po tam tikro laiko tarpo. Gali būti trumpas, beveik nepastebimas, arba ilgas, kuris sukuria aiškius pakartojimus. Kai kurie muzikantai šį efektą naudoja labai kūrybiškai – pavyzdžiui, gitaristai dažnai kuria sudėtingas ritmines tekstūras su keliais delay sluoksniais.

Chorus efektas dubliuoja signalą ir šiek tiek pakeičia jo aukštį bei laiką, sukurdamas įspūdį, kad groja ne vienas, o keli instrumentai. Tai labai populiaru elektrinėms gitaroms ir sintezatoriams. Flanger ir phaser yra panašūs efektai, tik jie sukuria tą charakteringą „kosminio švytavimo” skambesį.

Kompresija techniškai nėra efektas, bet daugelyje Behringer procesorių ji įtraukta. Kompresorius sulygina garso dinamiką – tylias vietas padaro garsesnes, o per garsias šiek tiek pristumia. Tai ypač naudinga vokalui, kad dainininkui nereikėtų nuolat šaukti ar šnibždėti į mikrofoną.

Praktinis panaudojimas gyvo garso situacijose

Kai dirbi su gyvu garsu – koncerte, konferencijoje ar vestuvėse – efektų procesorius tampa tikru gelbėtoju. Pavyzdžiui, dainuoji mažoje salėje su sausomis sienomis? Pridėk šiek tiek hall reverb, ir staiga skambesys taps daug malonesnis, profesionalesnis. Tik nereikia pervertinti – per daug reverb pavers viską į neaiškų garsų putrą.

Podkasteriams ir kalbėtojams reverb paprastai nereikalingas, bet lengvas kompresorius ir galbūt subtilus delay gali padaryti stebuklus. Balsas skamba pilnesnis, profesionalesnis, labiau „radijiškas”. Daugelis Behringer miksytuvų turi specialias programas būtent kalbai – jos vadinasi „vocal” ar „speech” ir jau iš anksto suderintos optimaliai.

Muzikantams, kurie groja gyvas pasirodymus, efektų procesorius leidžia sumažinti nešiojamos įrangos kiekį. Vietoj to, kad gitaristas turėtų vežtis dešimt pedalų, jis gali tiesiog įsijungti į miksytuvą ir naudoti integruotus efektus. Tiesa, hardcore gitaristai vis tiek tvirtins, kad analoginiai pedalai skamba geriau, bet tai jau skonio reikalas.

Kaip tinkamai nustatyti ir valdyti efektus

Pirmiausia reikia suprasti, kaip efektas keliauja per miksytuvą. Daugumoje Behringer modelių yra specialus AUX send (pagalbinis išėjimas), kuris siunčia signalą į efektų procesorių. Kiekviename kanale paprastai yra rankenėlė su užrašu „FX” ar „AUX” – ji kontroliuoja, kiek to kanalo signalo nusiunčiama į procesorių.

Pats procesorius turi savo valdymo skydelį – paprastai tai viena ar dvi rankenėlės ir ekranas arba LED indikatoriai. Viena rankenėlė leidžia pasirinkti efekto tipą (reverb 1, reverb 2, delay, chorus ir t.t.), o kita kontroliuoja parametrus – pavyzdžiui, reverb trukmę arba delay laiką.

Svarbu suprasti skirtumą tarp „wet” ir „dry” signalo. Dry – tai originalus, nepakeistas garsas, o wet – tai garsas su efektu. Dauguma Behringer procesorių automatiškai grąžina tik wet signalą, o dry signalas eina savo keliu. Tai vadinama „send/return” sistema, ir ji leidžia labai tiksliai kontroliuoti efekto kiekį.

Praktinis patarimas: pradėk nuo mažų efekto kiekių. Geriau pridėti per mažai nei per daug. Kai mokysies, pamažu didink ir klausyk, kaip keičiasi skambesys. Su laiku išvystysi savo skonį ir supratimą, kiek efekto reikia konkrečioje situacijoje.

Dažniausios problemos ir jų sprendimai

Viena dažniausių problemų – grįžtamasis ryšys (feedback) su efektais. Tai atsitinka, kai efekto signalas per AUX send vėl patenka į efektų procesorių, sukurdamas begalinę kilpą. Girdėsi baisų kaukimą ar cypimą. Sprendimas paprastas: niekada nekelk FX/AUX send rankenėlės pačiame efektų return kanale. Daugelis Behringer miksytuvų šį kanalą net neturi AUX send, kad būtų neįmanoma suklysti.

Kita problema – per daug efekto. Pradedantieji dažnai susižavi ir prideda reverb iki maksimumo. Rezultatas – niekas nebesuprantamas, viskas skamba tarsi po vandeniu. Aukso taisyklė: jei efektą aiškiai girdi, tikriausiai jo per daug. Efektas turėtų būti subtilus, juntamas, bet ne dominuojantis.

Kai kurie žmonės skundžiasi, kad efektai „neveikia”. Dažniausiai problema yra paprasta: nepaspaustas mute mygtukas ant efektų return kanalo arba nepakeltos FX rankenėlės individualiuose kanaluose. Visada patikrink visą signalo kelią – nuo kanalo FX send, per procesoriaus nustatymus, iki return kanalo fader’io.

Skaitmeninis triukšmas ar keisti garsai gali atsirasti, jei procesorius gauna per stiprų signalą. Daugelyje Behringer miksytuvų yra AUX master rankenėlė – ji kontroliuoja bendrą signalo lygį, einantį į procesorių. Jei matai, kad efektų procesoriaus indikatoriai šviečia raudonai arba mirksėja, sumažink šią rankenėlę.

Skirtumai tarp skirtingų Behringer modelių

Behringer gamina daugybę miksytuvų su integruotais efektų procesoriais, ir jie gerokai skiriasi. Xenyx serijos miksytuvai – tai įėjimo lygis, paprastai su 16 ar 24 efektų programomis. Jos pakankamai geros pradedantiesiems ir mėgėjams, bet profesionalai gali pastebėti, kad kokybė nėra aukščiausio lygio.

X32 serija – tai jau visai kitas lygis. Šie miksytuvai turi galingus efektų procesorius su aukštos kokybės algoritmais, keliais efektų slotais (gali naudoti kelis efektus vienu metu), ir labai detaliais nustatymais. Galima reguliuoti ne tik pagrindinius parametrus, bet ir tokius dalykus kaip reverb pre-delay, diffusion, damping ir kitus techninius niuansus.

X Air serija – tai skaitmeniniai miksytuvai, valdomi per planšetę ar išmanųjį telefoną. Jų efektų procesoriai irgi labai geri, o valdymas per lietimui jautrų ekraną kartais net patogesnis nei su fizinėmis rankenėlėmis. Galima išsaugoti efektų nustatymus, kopijuoti juos tarp kanalų, greitai perjunginėti tarp skirtingų scenų.

Wing miksytuvas – naujausias Behringer flagmanas – turi net kelis nepriklausomus efektų procesorius. Tai reiškia, kad gali turėti, pavyzdžiui, vieną reverb vokalui, kitą delay gitarai, ir dar kompresiją būgnams – viską vienu metu, be jokių kompromisų.

Alternatyvos ir papildoma įranga

Nors integruoti efektų procesoriai labai patogūs, kartais gali norėti ko nors daugiau. Išoriniai efektų procesoriai, tokie kaip Lexicon, TC Electronic ar net brangesni Behringer modeliai, siūlo aukštesnę kokybę ir daugiau galimybių. Juos galima prijungti prie miksytuvo per AUX send/return jungtis.

Programinė įranga – dar viena galimybė. Jei naudoji kompiuterį garso įrašymui ar transliacijai, galima pritaikyti VST efektų papildinius. Jie dažnai skamba geriau nei integruoti procesoriai, bet prideda latency (vėlavimą) ir reikalauja daugiau techninio supratimo.

Kai kurie muzikantai kombinuoja sprendimus – naudoja Behringer efektus kaip „saugumo tinklą” ar papildomą sluoksnį, bet pagrindinius efektus gauna iš savo pedalų ar išorinių įrenginių. Pavyzdžiui, gitaristas gali turėti savo delay pedalą, bet naudoti miksytuvo reverb bendroje mišinyje.

Kai efektas tampa dalimi tavo skambesio

Ilgainiui efektų procesorius tampa ne tik technine priemone, bet ir kūrybinio proceso dalimi. Pradedi eksperimentuoti, atrandi savo mėgstamus nustatymus, kuri efektų kombinacija geriausiai tinka tavo stiliui. Galbūt atrandi, kad tau patinka trumpas plate reverb su nedideliu delay vokalui, arba kad chorus efektas puikiai tinka tavo klavišiniams instrumentams.

Behringer efektų procesoriai, nors ir nėra brangiausi ar techniškai tobuliausi rinkoje, suteikia puikią galimybę mokytis ir augti. Jie pakankamai paprasti pradedantiesiems, bet pakankamai universalūs, kad būtų naudingi ir patyrusiems vartotojams. Svarbiausia – nesibaiminti eksperimentuoti, klausyti atidžiai ir leisti savo ausims būti geriausiu vadovu.

Galiausiai, geras garsas – tai ne tik technika, bet ir supratimas, ko nori pasiekti. Efektų procesorius yra įrankis, bet kaip jį naudosi – priklauso nuo tavęs. Pradėk paprastai, mokykis nuosekliai, ir greitai pastebėsi, kaip tavo garso kokybė kyla į visai kitą lygį.