Kada įkrovimas tampa galvos skausmu
Turbūt kiekvienas esame patyrę tą nervingą akimirką – prijungi telefoną prie kroviklio vakare, o ryte pamatai, kad baterija vis dar tuščia arba įsikrovė vos keliais procentais. Laidas įkištas, indikatorius kartais net mirksi, bet telefonas tiesiog atsisako priimti energiją. Ši problema gali turėti daugybę priežasčių, pradedant nuo visai banalių ir baigiant rimtesniais techniniais gedimais.
Pirmiausia verta suprasti, kad šiuolaikinio telefono įkrovimo sistema – tai ne vienas paprastas laidas, kuris tiesiog tiekia elektros srovę. Čia veikia sudėtinga grandinė, kurioje dalyvauja kroviklio adapteris, USB laidas, telefono įkrovimo lizdas, valdymo mikroschemos ir pati baterija. Bet kurioje šios grandinės vietoje gali kilti problemų, ir dažnai jos būna visai ne ten, kur tikėtumėmės.
Laido ir kroviklio paslaptys
Daugelis žmonių mano, kad USB laidas – tai tik paprastas laidų pluoštas, kuris negali sugesti. Realybė visai kitokia. Šiuolaikiniai USB laidai, ypač Type-C tipo, turi viduje kelis laidus, kurie atsakingi už skirtingas funkcijas. Kai kurie perduoda duomenis, kiti – elektros srovę, dar kiti komunikuoja su telefonu ir nustato, kokia galia turėtų būti tiekiama.
Laidas gali atrodyti visiškai sveikas iš išorės, bet viduje vienas ar keli laidai gali būti pertrūkę. Tai ypač dažna problema vietose, kur laidas dažnai lenkiamas – prie pat kištuko arba USB jungties. Kartais laidas veikia duomenų perdavimui, bet neįkrauna telefono, nes pertrūkę būtent maitinimo laidai. Arba atvirkščiai – įkrauna, bet labai lėtai, nes veikia tik dalis laidų.
Kroviklio adapteris taip pat gali būti problemos šaltinis. Pigūs neoriginalūs krovikliai dažnai neatitinka deklaruojamų parametrų. Ant jų gali būti parašyta „2A” ar net „3A”, bet realiai jie teikia gerokai mažesnę srovę. Be to, krovikliai sensta – kondensatoriai viduje džiūsta, komponentai praranda savybes. Kroviklis, kuris prieš trejus metus veikė puikiai, dabar gali tiesiog nebesugebėti tiekti reikiamos galios.
Kai problema telefono viduje
Viena dažniausių problemų – užterštas ar pažeistas įkrovimo lizdas. Telefono kišenėje ar kuprinėje į tą mažytį lizdą patenka dulkių, smulkių pūkelių, kišenės audinio plaušelių. Per kelis mėnesius ten gali susikaupt tiek šiukšlių, kad kištukas tiesiog nebepasiekia kontaktų. Žmonės dažnai to nepastebi, nes kištukas vis tiek įsikemša į lizdą ir atrodo, kad viskas gerai.
Patikrinti tai galima paprastu būdu – šviesoje pažiūrėti į lizdą. Jei matosi kažkokia pilka masė dugne, tai tikrai dulkės. Jas galima atsargiai išvalyti medinėje dantų krapštuku ar plastikine dantų šepetėlio šerele. Tik niekada nenaudokite metalinių daiktų – galite sukelti trumpąjį jungimą ar pažeisti kontaktus. Kai kurie servisai šiam tikslui naudoja suspausto oro balionėlius.
Kita problema – išsitrynę ar sulenkti kontaktai pačiame lizde. Tai ypač aktualu senesniems Micro-USB lizdams, kurie mechaniškai nėra itin patvarūs. Po šimtų įkrovimo ciklų metaliniai kontaktai gali prasidėvėti arba šiek tiek atsilenkti, todėl nebeprisispaudžia prie kištuko. Kartais užtenka labai švelniai pakoreguoti jų padėtį plona adata, bet dažniausiai reikia keisti visą lizdą.
Programinės įrangos keistenybės
Ne visada problema slypi aparatinėje dalyje. Kartais telefonas tiesiog „pasimeta” programiškai. Android ir iOS operacinės sistemos turi sudėtingą baterijos valdymo sistemą, kuri stebi įkrovimo procesą, reguliuoja srovės stiprumą, apsaugo nuo perkrovimo. Kai ši sistema sutrinka, telefonas gali nuspręsti, kad jis jau pilnai įkrautas, nors realiai baterija tuščia, arba apskritai neregistruoti, kad kroviklis prijungtas.
Tokiais atvejais padeda paprastas telefono perkrovimas. Ne tik ekrano užmigdymas, o būtent pilnas išjungimas ir vėl įjungimas. Tai iš naujo inicializuoja visas sistemas, įskaitant baterijos valdymą. Jei telefonas visai nebeįsijungia dėl išsekusios baterijos, kartais reikia palaikyti jį prijungtą prie kroviklio 15-30 minučių prieš bandant įjungti – kai kurie telefonai turi apsaugą, kuri neleidžia įsijungti, kol baterija nepasieks minimalaus įkrovimo lygio.
Programinės problemos gali kilti ir po sistemos atnaujinimų. Naujos OS versijos kartais turi klaidų baterijos valdymo modulyje. Tokiais atvejais interneto forumuose greitai pasirodo panašių skundų lavina, o gamintojai išleidžia pataisymus. Verta patikrinti, ar nėra laukiančių sistemos atnaujinimų.
Baterijos senatvė ir jos pasekmės
Litžio jonų baterijos, kurios naudojamos visuose šiuolaikiniuose telefonuose, turi ribotą tarnavimo laiką. Po 300-500 pilnų įkrovimo ciklų jos pajėgumas sumažėja iki maždaug 80% pradinės talpos. Po 800-1000 ciklų – iki 60-70%. Tai normalu ir neišvengiama.
Bet senėjanti baterija ne tik laiko mažiau energijos. Jos vidinė varža didėja, o tai reiškia, kad ji prasčiau priima įkrovimą. Telefonas gali rodyti, kad įkrauna, bet procesas vyksta labai lėtai arba sustoja ties tam tikru procentu. Ypač būdinga, kai telefonas įsikrauna iki 80-85% ir toliau nebeina – tai dažnai rodo, kad baterijos elementai nevienodai nusidėvėję ir valdymo sistema apsaugo nuo perkrovimo.
Patikrinti baterijos būklę Android telefonuose galima įvedus kodą *#*#4636#*#* ir pažiūrėjus baterijos statistiką (veikia ne visuose modeliuose). iPhone’uose eiti į Settings > Battery > Battery Health. Jei ten matote, kad maksimali talpa žemiau 80%, laikas galvoti apie baterijos keitimą.
Dar viena senėjančių baterijų problema – jos gali išsipūsti. Tai vyksta, kai viduje kaupiasi dujos dėl cheminių reakcijų. Išsipūtusi baterija gali fiziškai atkelti ekraną nuo korpuso arba deformuoti telefoną. Tokiu atveju telefonas gali visai nebeįsikrauti arba įsikrauti labai keistai, nes pažeisti vidiniai kontaktai. Jei pastebite, kad telefono galinė dalis ar ekranas kyla, nedelsiant nuneškite į servisą – išsipūtusi baterija gali užsidegti ar sprogti.
Temperatūros įtaka įkrovimui
Telefonai turi integruotas apsaugas, kurios neleidžia krauti baterijos, kai ji per karšta ar per šalta. Tai saugumo funkcija, nes litžio jonų baterijos tampa pavojingos ekstremalių temperatūrų sąlygomis.
Jei telefonas labai įkaito (pavyzdžiui, gulėjo saulėje ar intensyviai naudojote resursų reikalaujančią programą), jis gali atsisakyti krauti, kol atvės. Kai kurie telefonai rodo perspėjimą apie tai, kiti tiesiog tyliai sustabdo įkrovimą. Paprastai pakanka palaukti 15-30 minučių vėsioje vietoje.
Žiemos metu problema priešinga – šaltis. Jei telefonas buvo lauke minuso temperatūroje ir iš karto bandote jį krauti, jis gali neįsikrauti. Baterijos chemija žemoje temperatūroje sulėtėja, vidinė varža padidėja. Telefonas turi šiek tiek atšilti kambario temperatūroje prieš pradedant krautis. Tik nedėkite jo ant šildytuvo ar kitų karštų paviršių – staigus temperatūros pokytis gali pakenkti dar labiau.
Įdomus faktas: kai kurie telefonai turi „lėto įkrovimo” režimą, kuris automatiškai įsijungia, kai baterija šilta. Tai apsauginė funkcija – mažesne srove krauti saugiau ir sukelia mažiau papildomo šildymo. Todėl kartais telefonas kraunasi lėčiau ne dėl gedimo, o dėl protingos apsaugos sistemos.
Greito įkrovimo subtilybės
Šiuolaikiniai telefonai palaiko įvairias greitojo įkrovimo technologijas – Qualcomm Quick Charge, USB Power Delivery, Samsung Adaptive Fast Charging, OnePlus Warp Charge ir kitas. Visos jos veikia panašiu principu: didina įtampą ir/ar srovės stiprumą, kad į bateriją patektų daugiau energijos per trumpesnį laiką.
Bet čia slypi galima problema – greitas įkrovimas veikia tik tada, kai visi grandinės elementai jį palaiko ir tarpusavyje suderinami. Jums reikia: telefono, kuris palaiko konkrečią technologiją, kroviklio, kuris ją palaiko, ir laido, kuris sugeba perduoti reikiamą galią. Jei bent vienas elementas netinkamas, telefonas krausis įprastu lėtu režimu.
Pavyzdžiui, turite telefoną su Quick Charge 4.0 palaikymu, bet naudojate senesnį Quick Charge 2.0 kroviklį – krausis lėčiau. Arba turite tinkamą kroviklį, bet naudojate pigų laidą, kuris neturi visų reikiamų laidų – vėl lėtas įkrovimas. Dar blogiau, kai laidas turi defektą ir telefonas nuolat persijunginėja tarp greito ir lėto įkrovimo režimų – tai gali atrodyti, lyg telefonas apskritai nebeįsikrauna normaliai.
USB Type-C laidai turi būti sertifikuoti tam tikram galios lygiui. Pigūs nesertifikuoti laidai gali fiziškai nesugadinti telefono, bet tiesiog neperduos reikiamos galios. Jei įsigijate naują laidą, ieškokite žymos apie palaikomą galią (pvz., „60W” ar „100W”) ir sertifikatus.
Kas daryti, kai niekas nepadeda
Jei išbandėte skirtingus laidus ir kroviklius, išvalėte lizdą, perkrovėte telefoną, o problema išlieka, laikas sistemingam diagnostikai. Pirmiausia patikrinkite, ar telefonas kraunasi belaidžiu būdu (jei palaiko šią funkciją). Jei belaidis įkrovimas veikia, o laidinis ne – problema tikrai įkrovimo lizde ar su juo susijusiose grandinėse.
Bandykite krauti telefoną išjungtą. Kai telefonas išjungtas, jis nenaudoja energijos programoms ir sistemai, todėl visas gaunamas krūvis eina tiesiai į bateriją. Jei išjungtas kraunasi normaliai, o įjungtas ne – problema gali būti programinė arba kažkokia programa fone eikvoja daugiau energijos, nei įeina iš kroviklio.
Saugaus režimo (Safe Mode) bandymas taip pat gali būti naudingas. Šiame režime veikia tik sisteminės programos, o visos vartotojo įdiegtos programėlės išjungtos. Jei saugiu režimu telefonas kraunasi gerai, vadinasi, kažkuri jūsų įdiegta programa kelia problemų. Tuomet reikia prisiminti, kokias programas įdiegėte prieš prasidedant problemoms, ir jas pašalinti.
Gamyklinių nustatymų atkūrimas (factory reset) yra drastiškesnis žingsnis, bet kartais būtinas. Prieš tai būtinai pasidarykit atsarginę duomenų kopiją. Jei net po visiško sistemos atkūrimo problema išlieka, tai beveik 100% aparatinė problema – sugedo lizdas, baterija ar vidinės grandinės.
Kaip išvengti problemų ateityje
Daugelio įkrovimo problemų galima išvengti laikantis kelių paprastų taisyklių. Pirmiausia – naudokite kokybiškas įkrovimo priemones. Nebūtinai originalias (jos dažnai nepagrįstai brangios), bet patikimų gamintojų. Anker, Belkin, Aukey, Ugreen – tai pavyzdžiai prekių ženklų, kurie gamina kokybiškus priedus už prieinamą kainą.
Stenkitės nelaikyti telefono ekstremalių temperatūrų sąlygomis. Vasarą nepalikite automobilio salonuose, žiemą nešiokite vidiniuose kišenėse arčiau kūno. Tai pratęs ne tik baterijos, bet ir viso telefono tarnavimo laiką.
Įkrovimo lizdą periodiškai valykite – bent kartą per kelis mėnesius pažiūrėkite, ar ten nesikaupia nešvarumai. Geriau išvalyti dulkes iš anksto, nei vėliau stebėtis, kodėl telefonas nebeįsikrauna.
Kai naudojate telefoną kraudami, stenkitės nedaryti labai resursų reikalaujančių dalykų – žaisti grafinių žaidimų, montuoti video. Tai sukelia stiprų įkaitimą, o karšta baterija kraunasi prasčiau ir greičiau sensta. Jei labai reikia naudoti telefoną kraunantis, bent jau nuimkite dėklą, kad geriau vėsintų.
Nebijokite naudoti telefono, kai jis ne pilnai įkrautas, ir nekraukite jo iki 100% kiekvieną kartą. Šiuolaikinėms baterijoms geriausia, kai jos laikomos 20-80% įkrovimo diapazone. Nuolatinis krovimas iki 100% ir išnaudojimas iki 0% spartina baterijos senėjimą. Idealus variantas – krautis nedideliais intervalais, palaikant vidutinį įkrovimo lygį.
Kai problema išsprendžiama pati
Kartais telefonai tiesiog turi „blogą dieną”. Skamba keistai, bet tai tikrai pasitaiko. Programiniai sutrikmai, laikini sistemos užsikirtmai, netikėti procesų konfliktai – visa tai gali sukelti laikinų problemų su įkrovimu. Jei vieną vakarą telefonas neįsikrovė, bet kitą dieną po perkrovimo viskas veikia normaliai, tikriausiai tai buvo laikinas programinis sutrikimas.
Svarbu atskirti laikinas problemas nuo nuolatinių. Jei įkrovimo problemos pasikartoja reguliariai ar darosi vis dažnesnės, tai signalas, kad kažkas rimtai negerai. Jei problema buvo vieną kartą per kelis mėnesius – greičiausiai nieko baisaus.
Telefonų servisai mato šias problemas kasdien ir paprastai gali greitai nustatyti tikrąją priežastį. Lizdo keitimas dažniausiai kainuoja 20-40 eurų, baterijos keitimas – 30-80 eurų, priklausomai nuo modelio. Tai gerokai pigiau nei naujas telefonas, todėl jei jūsų įrenginys dar tenkina kitus poreikius, remontas dažnai būna racionaliausias pasirinkimas.
Svarbiausia – nepulti į paniką ir neišmesti telefono pro langą (nors kartais labai norisi). Sisteminga problema sprendimo eiga – skirtingų laidų ir kroviklių bandymas, lizdo valymas, programiniai sprendimai – paprastai padeda identifikuoti problemą. O kai žinai, kas negerai, jau pusė kelio į sprendimą.




