Omron kraujospūdžio matuoklio oscilometrinis metodas

Kas yra tas oscilometrinis metodas ir kodėl jis taip svarbus

Kai prisegame kraujospūdžio matuoklio manžetę ant rankos ir spaudžiame mygtuką, dažniausiai nė neįsivaizduojame, kokia sudėtinga technologija slypi už tų kelių skaičių, pasirodančių ekranėlyje. Omron, kaip ir daugelis kitų šiuolaikinių kraujospūdžio matuoklių gamintojų, naudoja oscilometrinį metodą – technologiją, kuri per pastaruosius kelis dešimtmečius tapo aukso standartu namų sąlygomis.

Oscilometrinis metodas remiasi labai paprasta, bet kartu genialiai išmąstyta idėja: kai širdis plaka, ji sukuria pulso bangas, kurios keliauja per kraujagysles. Šios bangos sukelia mažytėlius slėgio svyravimus – osciliacijas – kurias galima užfiksuoti tinkamai suprojektuota manžete. Būtent šių svyravimų analizė ir leidžia nustatyti sistolinio bei diastolinio kraujospūdžio reikšmes.

Skirtingai nei senesnis auskultatyvinis metodas (kai gydytojas klausosi Korotkovo tonų per stetoskopą), oscilometrinis būdas yra visiškai automatizuotas. Jokių žmogiškųjų klaidų, jokio subjektyvaus vertinimo – tik grynai techniniai matavimai ir matematiniai algoritmai.

Kaip tai veikia praktiškai

Pabandykime išsiaiškinti, kas vyksta, kai įjungiame Omron kraujospūdžio matuoklį. Viskas prasideda nuo manžetės pripūtimo. Prietaisas pradeda kaupti orą manžetėje, kuri suspaudžia jūsų ranką. Šis suspaudimas turi pasiekti tokį lygį, kad visiškai sustabdytų kraują žastikaulio arterijoje – paprastai tai būna apie 30-40 mmHg virš tikėtino sistolinio slėgio.

Čia prasideda pats įdomiausias dalykas. Kai manžetė pradeda pamažu išleisti orą, slėgis joje mažėja. Tam tikru momentu šis slėgis tampa lygus sistoliniui kraujospūdžiui – ir kraujas pradeda prasiskverbti pro suspaustos arterijos sieneles. Kiekvienas širdies plakimas sukuria mažytį slėgio impulsą manžetėje.

Omron prietaise įmontuotas jautrus slėgio jutiklis fiksuoja šiuos impulsus. Iš pradžių jie būna maži, paskui didėja, pasiekia maksimumą, o vėliau vėl mažėja, kai manžetė toliau išleidžia orą. Būtent šių osciliacijų forma, amplitudė ir kitimas laike suteikia visą reikalingą informaciją kraujospūdžiui apskaičiuoti.

Algoritmų magija už ekranėlio

Dabar pereikime prie tikrai įdomios dalies – kaip iš tų osciliacijų gaunami konkretūs skaičiai. Čia slypi Omron ir kitų gamintojų inžinierių meistriškumas. Kiekviena kompanija turi savo unikalius algoritmus, kurie yra griežtai saugoma komercine paslaptimi.

Bendras principas tačiau yra žinomas. Maksimali osciliacijų amplitudė paprastai atitinka vidutinį arterinį slėgį (MAP – mean arterial pressure). Sistolinis slėgis nustatomas ties tašku, kur osciliacijos pasiekia tam tikrą procentą nuo maksimalios amplitudės didėjimo fazėje – dažniausiai tai būna apie 40-50%. Diastolinis slėgis nustatomas panašiai, tik mažėjimo fazėje, kur osciliacijos nukrenta iki maždaug 70-80% nuo maksimalios amplitudės.

Skamba sudėtingai? Iš tiesų tai yra. Omron inžinieriai per dešimtmečius tobulino šiuos algoritmus, kad jie būtų kuo tikslesni įvairiems žmonėms – su skirtingu amžiumi, svoriu, arterijų standumo laipsniu. Modernūs Omron modeliai net gali adaptuotis prie individualių paciento ypatumų, mokydamiesi iš ankstesnių matavimų.

Istorija: nuo gydytojo kabineto iki namų

Oscilometrinis metodas nėra naujas išradimas. Pirmieji bandymai naudoti osciliacijas kraujospūdžiui matuoti siekia dar 1876 metus, kai Etienne-Jules Marey sukūrė sfigmografą. Tačiau tikrasis proveržis įvyko tik XX amžiaus antroje pusėje, kai atsirado pakankamai jautrūs elektroniniai jutikliai ir procesoriai, galintys apdoroti sudėtingus signalus.

Omron į kraujospūdžio matavimo rinką įžengė 1973 metais, pristatydama vieną pirmųjų automatinių kraujospūdžio matuoklių pasaulyje. Tai buvo revoliucija – žmonės galėjo matuoti kraujospūdį namuose be jokių specialių įgūdžių. Per sekančius dešimtmečius kompanija nuolat tobulino savo technologijas, diegė naujas funkcijas ir gerina matavimo tikslumą.

Šiandien Omron kraujospūdžio matuokliai yra vieni populiariausių pasaulyje. Jų oscilometriniai algoritmai yra patvirtinti daugeliu klinikinių tyrimų ir atitinka griežtus tarptautinius standartus, tokius kaip ESH (Europos hipertenzijos draugijos) ir AAMI (Amerikos medicinos prietaisų asociacijos) reikalavimus.

Tikslumas ir patikimumas: ką reikia žinoti

Vienas dažniausiai užduodamų klausimų – ar oscilometrinis metodas tikrai tikslus? Atsakymas yra teigiamas, bet su keliais svarbiais „bet”. Omron prietaisai, tinkamai naudojami, paprastai rodo kraujospūdį su ±3-5 mmHg tikslumu, kas yra visiškai priimtina kliniškai.

Tačiau yra veiksnių, kurie gali paveikti matavimo tikslumą. Pirma, labai svarbu teisingai uždėti manžetę. Ji turi būti ant nuogos rankos, apie 2-3 cm virš alkūnės linkio, ir suspausti ranką pakankamai tvirtai, bet ne per stipriai. Jei manžetė per laisva ar per stipriai užveržta, osciliacijos bus iškreiptos.

Antra, kūno padėtis turi reikšmės. Ranka turėtų būti atsipalaidavusi ir ištiesta maždaug širdies lygyje. Jei ranka kabo žemiau ar pakelta aukščiau, gravitacija paveiks slėgį arterijoje ir matavimas bus netikslus. Taip pat svarbu sėdėti ramiai, nešnekėti ir nekvėpuoti giliai matavimo metu – bet kokie judesiai sukelia papildomas osciliacijas, kurios gali suklaidinti algoritmą.

Trečia, kai kurios sveikatos būklės gali apsunkinti oscilometrinį matavimą. Žmonėms su aritmija (netaisyklingu širdies ritmu) matavimas gali būti mažiau tikslus, nes osciliacijų forma tampa nenuspėjama. Labai storos rankos ar, priešingai, labai plonos rankos taip pat gali kelti iššūkių. Todėl Omron siūlo skirtingo dydžio manžetes – labai svarbu pasirinkti tinkamą.

Kodėl kartais skiriasi rezultatai

Daugelis žmonių pastebėjo, kad kartojant matavimą iš karto, rezultatai gali šiek tiek skirtis. Tai visiškai normalu ir nebūtinai reiškia, kad prietaisas neveikia tinkamai. Kraujospūdis nėra konstanta – jis nuolat svyruoja priklausomai nuo šimtų veiksnių: streso lygio, kvėpavimo, virškinimo, net minčių.

Be to, pats matavimo procesas šiek tiek paveikia kraujospūdį. Pirmasis matavimas gali būti šiek tiek aukštesnis dėl „baltojo chalato efekto” – net namuose žmonės kartais įtempa matavimo metu. Antrasis matavimas dažnai būna žemesnis, nes jau esate atsipalaidavę.

Omron rekomenduoja atlikti du ar tris matavimus iš eilės, palaukiant 1-2 minutes tarp jų, ir apskaičiuoti vidurkį. Kai kurie naujesni modeliai tai daro automatiškai. Taip pat geriau matuoti kraujospūdį tuo pačiu paros metu – idealiai ryte po pabudimo ir vakare prieš miegą, nes kraujospūdis turi natūralų paros ritmą.

Technologiniai privalumai ir apribojimai

Oscilometrinis metodas turi daug privalumų, todėl jis tapo tokiu populiariu. Visų pirma, jis visiškai automatinis – nereikia jokių specialių įgūdžių ar mokymo. Antra, jis nepriklauso nuo klausos – skirtingai nei auskultatyvinis metodas, čia nereikia girdėti jokių garsų. Tai ypač svarbu triukšmingoje aplinkoje ar žmonėms su klausos problemomis.

Trečia, oscilometrinis metodas gerai veikia su vaikais ir kūdikiais, kurių Korotkovo tonai gali būti sunkiai girdimi. Ketvirta, prietaisas gali įrašyti ir saugoti matavimus, sekti tendencijas laike, net perduoti duomenis į išmaniuosius telefonus – funkcijos, kurios būtų neįmanomos su tradiciniu metodu.

Tačiau yra ir apribojimų. Kaip minėjau, aritmija gali kelti problemų. Taip pat labai žemas kraujospūdis (hipotenzija) kartais būna sunkiau tiksliai išmatuoti, nes osciliacijos tampa labai silpnos. Žmonėms su labai standžiomis arterijomis (dažnai vyresniame amžiuje) matavimas gali būti šiek tiek mažiau tikslus.

Dar vienas aspektas – manžetės dydis. Omron gamina manžetes įvairių dydžių, bet jei jūsų rankos apimtis yra už standartinių ribų, gali tekti ieškoti specialios manžetės. Per maža manžetė duos per aukštus rodmenis, per didelė – per žemus.

Ką daryti su gautais duomenimis

Turite Omron kraujospūdžio matuoklį ir reguliariai matuojate kraujospūdį – puiku! Bet ką daryti su tais skaičiais? Pirma, svarbu suprasti, kas yra normalu. Pagal dabartines gaires, normalus kraujospūdis yra žemesnis nei 120/80 mmHg. Rodmenys 120-129/80-84 laikomi aukštu normaliu, o nuo 130/85 jau kalbama apie padidėjusį kraujospūdį.

Tačiau vienas aukštas matavimas dar nereiškia hipertenzijos. Diagnozė turėtų būti pagrįsta kelių dienų ar savaičių matavimais. Omron prietaisai su atminties funkcija čia labai padeda – galite kaupti duomenis ir parodyti juos gydytojui.

Jei pastebite, kad kraujospūdis nuolat padidėjęs, būtinai pasikonsultuokite su gydytoju. Nepradėkite savarankiškai keisti vaistų dozių ar gydymo schemos. Kraujospūdžio matuoklis namuose yra puikus įrankis stebėti savo sveikatą, bet jis nepakeičia profesionalios medicininės priežiūros.

Kai kurie naujesni Omron modeliai turi papildomas funkcijas, tokias kaip aritmijos aptikimas ar vidurinio kraujospūdžio skaičiavimas. Jei prietaisas rodo aritmijos įspėjimą, verta tai aptarti su kardiologu, net jei kraujospūdžio rodmenys atrodo normalūs.

Kaip išlaikyti prietaisą tikslų ir patikimą

Omron kraujospūdžio matuokliai yra patikimi ir ilgaamžiai, bet tam tikra priežiūra vis tiek reikalinga. Manžetė yra jautriausia dalis – ją reikia saugoti nuo pažeidimų, nesulenkti per stipriai, nelaikyti tiesioginėje saulės šviesoje. Jei manžetė pradeda dilti ar plyšti, ją reikia pakeisti – pažeista manžetė duos netikslus matavimus.

Pats prietaisas turėtų būti saugomas sausoje, vėsioje vietoje. Vengti didelių temperatūros svyravimų ir drėgmės. Baterijas geriau keisti reguliariai, net jei prietaisas dar veikia – silpnos baterijos gali paveikti matavimo tikslumą.

Kas 2-3 metus rekomenduojama patikrinti prietaiso tikslumą. Tai galima padaryti medicinos įrangos servisų centruose arba tiesiog palyginus kelis matavimus su gydytojo kabinete atliktais matavimais. Jei skirtumas viršija 5-10 mmHg, gali reikėti kalibravimo ar remonto.

Svarbu ir teisingai valyti prietaisą. Manžetę galima šluostyti drėgna šluoste, bet niekada neplauti vandeniu ar nardinti į skysčius. Pats prietaisas valomas tik sausa ar lengvai drėgna šluoste. Jokių agresyvių valiklių ar alkoholio – jie gali pažeisti plastiką ir elektronines dalis.

Oscilometrinis metodas šiuolaikinėje medicinoje

Oscilometrinis kraujospūdžio matavimo metodas, kurį naudoja Omron ir kiti gamintojai, iš tiesų pakeitė hipertenzijos valdymą pasaulyje. Galimybė lengvai ir tiksliai matuoti kraujospūdį namuose leidžia gydytojams gauti daug vertingesnę informaciją nei vienas matavimas kabinete. Tyrimai rodo, kad namų kraujospūdžio matavimai geriau prognozuoja širdies ir kraujagyslių ligas nei kabineto matavimai.

Šiuolaikiniai Omron prietaisai integruojasi su išmaniosiomis technologijomis – duomenys gali būti automatiškai perduodami į programėles, analizuojami, vizualizuojami grafikai. Kai kurie modeliai net gali siųsti įspėjimus, jei kraujospūdis viršija nustatytas ribas. Tai ypač naudinga vyresniems žmonėms ar tiems, kurie turi sunkiai kontroliuojamą hipertenziją.

Oscilometrinis metodas taip pat plačiai naudojamas ligoninėse, ypač intensyviosios terapijos skyriuose, kur reikia dažno kraujospūdžio stebėjimo. Nors invazinis kraujospūdžio matavimas (per kateterį arterijoje) lieka aukso standartu kritinėse situacijose, oscilometrinis metodas yra puiki neinvazinė alternatyva daugeliui atvejų.

Ateityje tikėtina dar didesnė pažanga. Jau dabar kuriamos technologijos, leidžiančios matuoti kraujospūdį be manžetės – naudojant optines sistemas ar net išmaniuosius laikrodžius. Tačiau kol kas šios technologijos dar nepakankamai tikslios, ir oscilometrinis metodas su manžete išlieka patikimiausias būdas kraujospūdžiui matuoti ne ligoninės sąlygomis.

Omron ir toliau investuoja į tyrimų ir plėtros darbus, tobulinant algoritmus, gerinant vartotojo patirtį, pridedant naujas funkcijas. Kompanijos vizija – padaryti kraujospūdžio stebėjimą kuo paprastesnį ir prieinamesnį visiems, kas kovoja su hipertenzija. Ir oscilometrinis metodas, nors jam jau daugiau nei pusė amžiaus, vis dar yra geriausias įrankis šiam tikslui pasiekti.